Neįtikėtina. Vandenyne rasta Islandijos dydžio atogrąžų sala. Kodėl apie ją nebuvo žinoma anksčiau (Video) ()
Tyrėjai mano, kad prie Brazilijos krantų atrado atogrąžų salą, kuri paniro maždaug prieš 45 mln. metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2018 metais Brazilijos ir JK mokslininkų komanda tyrinėjo jūros dugną aplink povandeninio ugnikalnio plynaukštę, žinomą kaip Rio Grandės pakiluma (Rio Grande Rise). Tada mokslininkai atrado kažką, kas atrodė neįtikėtinai keista – uolienos jūros dugne atrodė taip, lyg „priklausytų“ sausumai, rašo „Live Science“.
Tyrimo metu mokslininkai nuotoliniu būdu valdomą povandeninę transporto priemonę panėrė į maždaug 650 metrų gylį. Tuomet mokslininkų dėmesį patraukė neįprasti raudono molio sluoksniai. Pasak tyrimo bendraautorio, Sautamptono Nacionalinio okeanografijos centro jūrų geologo, Bramley Murtono, jis ir jo kolegos išsiaiškino, kad šios jūros nuosėdos iš tikrųjų atrodė kaip Brazilijos atogrąžų dirvožemis.
|
Neseniai atliktame tyrime komanda tęsė ankstesnį darbą ir sutelkė dėmesį į molio mineralinės sudėties, kuris galėjo susidaryti tik dėl sausumos oro sąlygų atogrąžuose, tyrimą. Dabar mokslininkai mano, kad šis vandenyno ruožas, esantis 1200 km nuo Brazilijos krantų, kadaise buvo sala.
Murtonas ir jo kolegos tęsė savo darbą ir padarė išvadą, kad senovės sala savo dydžiu primena Islandiją (103 125 km2). Spėjama, kad Rio Grande pakilumos istorija prasidėjo maždaug prieš 80 milijonų metų, kai po Pietų Atlanto vandenyno vidurio kalnagūbriu buvo didžiulis mantijos stulpas. Tai sukėlė intensyvaus vulkanizmo protrūkį, dėl kurio įvyko jūros dugno pakilimas. Galiausiai, kai vulkaninis aktyvumas atslūgo, dėl tektoninių plokščių dreifo plynaukštė nuslinko į vakarus per Atlantą ir nuskendo po vandeniu.
Tačiau maždaug prieš 40 milijonų metų mantijos stulpas sukėlė naują ir galutinį vulkanizmo pliūpsnį. Vėliau kaip tik šioje vietovėje mokslininkai atrado raudonus molius, įterptus tarp lavų – rezultatai rodo, kad jų amžius yra apie 45 milijonus metų.
Pasak tyrimo bendraautorio, San Paulo universiteto (Brazilija) jūrų geologo Luigi Jovane, šio tyrimo rezultatai buvo „puikūs“. Tiesą sakant, raudonieji moliai yra įtikinami įrodymai, kad ši vieta kažkada buvo sala.
Pažymėtina, kad šis tyrimas buvo darbų, prasidėjusių dar 2018 m., kulminacija. Ankstesnių povandeninių tyrimų metu mokslininkai atrado statų 30 kilometrų ilgio kanjoną Cruzeiro do Sul Rift, dalijantį Rio Grande pakilumą, taip pat senovines terasas, panardintas platformas ir krioklius. Vėliau komanda grįžo į šią vietą tęsti tyrimų ir padarė nuostabų atradimą – prie Brazilijos krantų tikrai yra nuskendusi atogrąžų sala, kuri kažkada buvo vandenyno paviršiuje.
Rio Grande pakiluma taip pat turi potencialią ekonominę vertę dėl feromangano plutos. 2018 m. gruodį Brazilijos vyriausybė kreipėsi į Jungtines Tautas, prašydama išplėsti savo jūrų sienas įtraukiant Rio Grande pakilumą.
Pakiluma yra tarptautiniuose vandenyse ir yra gerokai už Brazilijos 370 kilometrų pločio (200 jūrmylių pločio) išskirtinės ekonominės zonos, kur pakrantės valstybės turi suverenitetą jūros dugno išteklių atžvilgiu. Kad galėtų gauti jūros sienos pratęsimą, Brazilija turi įrodyti, kad pakiluma turi tokias pačias geologines savybes kaip ir Pietų Amerikos žemynas.
