Mirtingiausi virusai šiuolaikinėje istorijoje – vienas iš jų pražudė 32 mln. žmonių, o kai kurių mirtingumas siekia 100% (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gripas
PSO duomenimis, įprastu gripo sezonu visame pasaulyje nuo šios ligos miršta iki 650 000 žmonių. Tačiau kartais, kai atsiranda nauja gripo atmaina, pandemija sukelia greitesnį ligos plitimą ir dažnai didesnį mirtingumą.
Pasak CDC, mirtingiausia gripo pandemija, kartais vadinama ispanišku gripu, prasidėjo 1918 m., kai susirgo iki 40 % pasaulio gyventojų, nusinešusi maždaug 50 mln. gyvybių.
Kažkas panašaus į 1918 m. gripo protrūkį gali pasikartoti. Jei nauja gripo atmaina atsidurtų žmonių populiacijoje ir galėtų būti lengvai perduodama tarp žmonių ir sukeltų sunkią ligą, turėtume didelę problemą.
Dengė
Dengės karštligės virusas pirmą kartą pasirodė šeštajame dešimtmetyje Filipinuose ir Tailande, o nuo to laiko išplito visuose atogrąžų ir subtropikų pasaulio regionuose. Iki 40% pasaulio gyventojų šiuo metu gyvena vietovėse, kuriose dengė yra endeminė, ir liga kartu su ją nešiojančiais uodais gali išplisti toliau, nes pasaulis šyla.
PSO duomenimis, dengės karštlige kasmet suserga 100–400 milijonų žmonių. Nors mirštamumas nuo dengės karštligės yra mažesnis nei kai kurių kitų virusų – maždaug 1%, virusas gali sukelti į Ebolą panašią ligą, vadinamą dengės karštligės hemoragine karštine, o negydomos šios būklės mirtingumas siekia 20%.
Remiantis CDC, 2019 m. JAV maisto ir vaistų administracija patvirtino vakciną nuo dengės karštligės, skirtą naudoti 9–16 metų vaikams, gyvenantiems vietovėse, kuriose dengės karštligė yra paplitusi ir kuriems patvirtinta virusinės infekcijos istorija.
Kai kuriose šalyse patvirtinta vakcina yra prieinama 9–45 metų amžiaus asmenims, tačiau recipientai turi būti anksčiau užsikrėtę patvirtintu dengės karštligės atveju. Tie, kurie anksčiau nebuvo užsikrėtę virusu, gali susirgti sunkia dengės karštligė, jei bus paskiepyti.
Rotavirusas
Rotavirusinis enteritas – tai rotavirusų sukelta žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija.
Dabar yra dvi vakcinos, skirtos apsaugoti vaikus nuo rotaviruso, kuris yra pagrindinė kūdikių ir mažų vaikų sunkių viduriavimo ligų priežastis. Virusas gali plisti greitai – vadinamu fekaliniu-oraliniu keliu (tai reiškia, kad įkvepiamos mažos išmatų dalelės).
Nors vaikai išsivysčiusiame pasaulyje retai miršta nuo rotavirusinės infekcijos, ši liga yra mirtina besivystančiame pasaulyje, kur rehidratacijos gydymas nėra plačiai prieinamas.
PSO apskaičiavo, kad dėl rotavirusinių infekcijų visame pasaulyje kasmet ambulatoriškai apsilanko daugiau nei 25 milijonai ir hospitalizuojama daugiau nei du milijonai pacientų. Šalys, kurios įdiegė vakciną, pranešė apie staigų hospitalizacijų ir mirčių nuo rotaviruso sumažėjimą.
SARS-CoV-1
PSO duomenimis, virusas, sukeliantis sunkų ūminį kvėpavimo sindromą, arba SARS, pirmą kartą buvo nustatytas 2003 m. per protrūkį Kinijoje. Virusas iš pradžių greičiausiai atsirado šikšnosparniuose, vėliau peršoko į naktinius žinduolius, vadinamus civetėmis, kol galiausiai užkrėtė žmones. Iš Kinijos, per kelis mėnesius SARS išplito į 26 pasaulio šalis, užkrėtė daugiau nei 8000 žmonių iiš kurių mirė daugiau nei 770.
Liga sukelia karščiavimą, šaltkrėtį ir kūno skausmus, o dažnai progresuoja iki plaučių uždegimo – sunkios būklės, kai plaučiai perkaista ir prisipildo pūlių. Apskaičiuotas SARS mirtingumas yra 9,6%, tačiau, remiantis CDC, nuo 2000-ųjų pradžios nebuvo pranešta apie naujus SARS atvejus.
SARS-CoV-2
SARS-CoV-2 priklauso tai pačiai didelei virusų šeimai kaip SARS-CoV-1, žinomai kaip koronavirusai, ir pirmą kartą buvo nustatytas 2019 m. gruodžio mėn. Kinijos Uhano mieste. Virusas galėjo kilti iš šikšnosparnių ir patekti per tarpinį gyvūną prieš užkrėsdamas žmones (nors egzistuoja nepatvirtinta versija, kad virusas ištrūko iš laboratorijos).
Dėl pradinio protrūkio Uhane ir gretimuose miestuose buvo įvestas platus karantinas, apribotos kelionės į paveiktas šalis ir iš jų, taip pat pasaulinės pastangos kurti diagnostiką, gydymą ir vakcinas. Nuo savo pasirodymo virusas visame pasaulyje nusinešė daugiau nei 4 milijonus gyvybių (iki 2021 m. lapkričio 23 d., Lietuvoje daugiau nei 6500).
PSO duomenimis, SARS-CoV-2 sukelta liga, vadinama COVID-19, kelia didesnę riziką žmonėms, turintiems pagrindinių sveikatos sutrikimų. Dažni simptomai yra karščiavimas, kosulys, skonio ar kvapo praradimas ir dusulys, o sunkesni simptomai yra kvėpavimo pasunkėjimas, krūtinės skausmas ir mobilumo praradimas.
2020 m. gruodį, po didelio klinikinio tyrimo, „Pfizer-BioNTech“ sukurta „Comirnaty“ vakcina tapo pirmąja patvirtinta vakcina nuo COVID-19.
MERS-CoV
Viruso, sukeliančio Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusinė infekciją arba MERS, protrūkis kilo 2012 m. Saudo Arabijoje, o kitą kartą – Pietų Korėjoje 2015 m. MERS virusas priklauso tai pačiai virusų šeimai kaip SARS-CoV-1 ir SARS-CoV-2. PSO duomenimis, šia liga pirmieji užsikrėtė kupranugariai, kurie perdavė virusą žmonėms. Užsikrėtusieji kenčia nuo karščiavimo, kosulio ir dusulio.
MERS, kuris yra labiausiai paplitęs Artimuosiuose Rytuose, dažnai progresuoja iki sunkios pneumonijos, o jo mirtingumas yra apie 35%. Kol kas nėra vakcinos, kuri apsaugotų nuo šios ligos. Geriausias būdas sumažinti užsikrėtimo tikimybę – reguliariai plauti rankas, vengti kontakto su kupranugariais ir nevartoti produktų, kurių sudėtyje yra žalio gyvulinio pieno.
