Sveikatą apnuodyti gali ir baldai  (0)

Ar žinote, kad naujai nusipirktas baldas gali ne tik nudžiuginti, tačiau ir sukelti pavojų sveikatai? Baldų pramonėje naudojamos kenksmingos medžiagos gali tapti įvairių ligų ir negalavimų priežastimi. Ypač pavojingos žmogaus sveikatai į aplinką išsiskiriantis formaldehidas – bespalvės dujos, turinčios specifinį nemalonų kvapą.

Pasak mokslininkų, ši medžiaga, susidaranti dėl baldų gamyboje naudojamų klijų ir kietiklių, gali sukelti alergiją, nuo jos paraudonuoja oda, atsiranda karščiavimas, paūmėja dusulys. Kai kuriais atvejais formaldehidas netgi gali sukelti vėžį. Nauji baldai, izoliacinės medžiagos arba gumos gaminiai gali skleisti formaldehido garus bei specifinį nemalonų kvapą net keletą metų. Todėl gamybos įmonės turėtų skirti pakankamai dėmesio naujų saugių technologijų ir medžiagų naudojimui gamybos procese taip užtikrindamos savo gaminių kokybę.

Seminare – naujovės

Lapkričio 16 dieną apie tai diskutuota tarptautiniame seminare „Klijų naudojimas medienos ir baldų pramonėje, laisvo formaldehido emisijos sumažinimas, kokybinių rodiklių analizė“, kuris organizuotas Kauno kolegijos Nuotolinio mokymo centre (Pramonės pr. 22, Kaunas).

Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Pramoninių technologijų ir dizaino katedros organizuotame mokslo renginyje pranešimus skaitė iš Norvegijos atvykęs vyriausias laboratorijos, priklausančios „Dynea“ tyrimų ir produkto vystymo tinklui,  inžinierius Rolf Ness, seminaro pranešimus  į lietuvių kalbą vertė Artūras Tunaitis.

Konferencijos pranešėjai pasakojo apie klijavimo principus ir būdus, detalizavo klijų tipus, kalbėjo apie naudojamus testavimo metodus ir suklijuotų ruošinių bandymus. Seminaro dalyviams buvo pristatytos AsWood klijų sistemos, aptarti esami ir būsimi reikalavimai formaldehido emisijai mažinti bei testavimo metodai jai įvertinti.

Seminaras buvo skirtas medienos apdirbimo ir baldų gamybos specialistams – technologams, įmonių darbuotojams, atsakingiems už ekologiją ir naujų produktų vadybininkams, dėstytojams, mokslininkams ir studentams. Tarptautiniame mokslo renginyje dalyvavo per 100 klausytojų iš įvairių aukštųjų mokyklų ir baldų pramonės įmonių.

Išeitis – kontrolė ir kitokios medžiagos

Skaitytojų dėmesiui – interviu su seminaro iniciatoriumi Kauno kolegijos Pramoninių technologijų ir dizaino katedros vedėju Giedriumi Pilkiu.

Kl.: Kas yra formaldehidas? Kaip susidaro ši medžiaga? Kas lemia jo atsiradimą?

G.P.: Vartotojai dažnai nežino, kad formaldehidas yra tiesiog dujos, kurias gali išskirti suklijuoti medienos gaminiai. Jų mažais kiekiais gali būti mūsų įprastoje aplinkoje, kadangi šios dujos išsiskiria iš organinių junginių ir sudaro natūralų foną.

Tačiau padidėjęs jų kiekis gyvenamoje aplinkoje yra pavojingas žmogaus sveikatai.  Medienos ir baldų gamybos pramonėje šis cheminis junginys yra plačiai naudojamuose karbamido formaldehidiniuose klijuose ir tam tikrose apdailos medžiagose. Klijavimo procesuose jis dažnai veikia kaip katalizatorius, taigi nuo jo priklauso reakcijos greitis, kas tiesiogiai veikia gamybos našumą plokščių gamybos ir baldų gamybos įmonėse.

Kl.: Ar formaldehido emisiją reguliuoja Europos Sąjunga? Ar yra kokie oficialūs kokybiniai reikalavimai, kuriuos privalo įvykdyti gamintojai? Ar tokius reikalavimus yra nustačiusios Lietuvos institucijos?

G.P.: Formaldehido emisiją reguliuoja visos didžiosios pasaulio valstybės: Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija. Europos Sąjunga yra nustačiusi pakankamai griežtus reikalavimus, kurie turi atitikti E1 normas: t.y., 0,125mg/m³ pagal standartą LST EN 717-1 pasitelkiant kamerinis nustatymo metodą bei 5,0mg/m²h nekondicionuotiems bandiniams pagal standartą LST EN 717-2 tiriant dujų analizės metodu.

Šie standarto reikalavimai privalomi Lietuvos gamintojams, parduodantiems savo produkciją Europos Sąjungos šalyse. Tačiau besivystančiose šalyse šių reikalavimų nėra arba jie nėra tokie griežti, taigi formaldehido išsiskyrimas du ir daugiau kartų viršija E1 normas. Todėl baldai ir medienos gaminiai gali būti kenksmingi sveikatai.

Dar aukštesnius reikalavimus savo tiekėjams paskutiniu metu taiko koncernas IKEA, kurio reikalavimai atitinka ½ E1. Tai didžiulis iššūkis daugeliui klijų gamintojų, nes reikia patiekti klijus nepakeitus jų technologinių charakteristikų ir klijavimo savybių, o laisvo formaldehido išsiskyrimą sumažinti dukart, o netolimoje ateityje viliamasi ir iki trijų kartų. 

3. Kokia situacija Lietuvoje? Ar gamintojai suinteresuoti formaldehido emisijos mažinimu?

G.P.: Lietuvos gamintojai, kaip ir visi kiti Europos sąjungoje, privalo laikytis standartų, galiojančių ES. Norintiems gaminti IKEA koncernui ar eksportuoti į Japoniją šie reikalavimai dar griežtesni. Tie, kurie naudoja karbamido formaldehidinius klijus, yra ypač suinteresuoti emisijos mažinimo problemomis, nes tai daro įtaką dideliems technologijos ir gaminių savikainos pakeitimams.

4.Kokius būdus mažinti formaldehido išsiskyrimą į aplinką gal pasitelkti įmonės, kurios nusprendė pasirinkti ekologiškesnį gamybos kelią?

G.P.: Jei norima sumažinti formaldehido išsiskyrimą į aplinką, galima naudoti klijavimo ir apdailos medžiagas, neturinčias šio cheminio junginio. Pasiūla dabar didelė, tačiau visiškai pakeisti technologinius procesus didžiosiose pramonės įmonėse vis dėlto sudėtinga ir labai brangu. Šiuo metu chemikai atrado būdus, kaip labai ženkliai sumažinti laisvo formaldehido išsiskyrimą į aplinką. Vieną sprendimą seminare pristatė kompanija  „Dynea“. Tai klijų sistema „ AsWood“, kuri, kaip galima spręsti iš pavadinimo, yra ypač ekologiška ir laisvo formaldehido kiekis beveik nesiskiria nuo natūraliai išsiskiriančio iš medienos. Reikia tik truputį brangiau mokėti, kad gautum žymiai ekologiškesnį ir sveikatai nenuodingą produktą. Klausimas, kas mums svarbiau arba kiek kainuoja sveikata?..

5.Ką patartumėte vartotojams, kad jų namuose neatsirastų „nuodingų“ baldų?

Pirmiausiai reikia aiškiai žinoti, kur pagaminti baldai, kokios juose panaudotos medienos ir klijavimo medžiagos ir iš kur jos gautos. Dauguma didžiųjų ES gamintojų nuolat tikrinami nepriklausomų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų. Jie savanoriškai tikrinasi savo gaminius, nerizikuoja būti nubausti už standartų normų nesilaikymą ir tuo pačiu prarasti rinką savo produkcijai. Blogiau yra su mažaisiais gamintojais, kurie, stengdamiesi sumažinti gaminių savikainą, naudoja nepatikrintas „trečiųjų šalių“ medžiagas. Dažnai jie net patys nežino, koks tikras formaldehido emisijos lygis išskiriamas iš jų naudojamų medžiagų – medienos drožlių plokštės, klijuotos faneros, MDF ir kitų kompozitų.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(5)
(0)
(5)

Komentarai (0)