Kaip neperkaisti?  (6)

Lietuvoje vyrauja neįprasti karščiai. Nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros ir negailestingai tvieskiančios saulės kenčia visi, bet ypač sunku mažyliams, vyresnio amžiaus, turintiems antsvorio ar ligotiems žmonėms. Kaip elgtis, norint apsisaugoti nuo tokių karščių?

Stiprus perkaitimas gali ištikti bet kurį žmogų tuomet, kai organizmas nebegali savęs atvėsinti prakaituodamas. Tokiu atveju greitai (per 10-15 min.) pakyla labai aukšta kūno temperatūra, kuri pažeidžia smegenis, turi neigiamos įtakos širdies ir kraujagyslių būklei, kenkia kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Tarp visų ligų, kuriomis sergant reikia vengti būti saulėje, ypač prasidėjus karščiams, yra širdies ir kraujagyslių ligos, psichikos sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis, karščiavimas.

Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus netenka sąmonės ir net gali mirti. Norint išvengti šių pavojingų gyvybei būklių, įsidėmėkite pirmuosius perspėjančius perkaitimo požymius: pakyla kūno temperatūra, oda tampa karšta ir sausa (neprakaituoja); padažnėja ir sustiprėja pulsas, vargina labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, žmogus gali netekti sąmonės.

Karštis tampa rykšte ir visuomeniniu transportu važinėjantiems žmonėms – mažoji dalis autobusų ir troleibusų turi kondicionierius, o tie, kurie turi, ne visada veikia ir gali atvėsinti keleivius, kurie čia pat vietoje alpsta. Pavyzdžiui, vasarą kiekvieną rytą į Vilniaus gatves išvažiuoja apie 180 troleibusų, iš kurių 45 turi kondicionierius, tuo tarpu trečdalis iš 206 kas rytą vasarą išvažiuojančių autobusų turi kondicionierius. Anot medikų, per karščius keliauti pavojinga ne tik dėl galimų sveikatos sutrikimų, bet ir dėl padidėjusio avaringumo keliuose. Mat karštis slopina dėmesį.

Pasak Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotojos Vandos Pumputienės, senyvo amžiaus žmonių termoreguliacijos centras galvos smegenyse funkcionuoja silpniau, be to, jie turi daugiau problemų dėl lėtinių ligų, todėl nieko keista, jei tvankiame visuomeniniame transporte jiems dažnai pasidaro bloga. Prasidėjus karščiams, greitosios pagalbos medikams dažniau pas pagyvenusius ar lėtinėmis ligomis sergančius žmones tenka vykti ir į namus. Buvo keletas pavienių atvejų dėl žmogaus alpimo, tačiau V. Pumputienė nesiėmė spręsti, ar dėl to kaltas karštis.

„Žmonės perkaista, nes neadekvačiai reaguoja į karštį ir nesisaugo. Jei galva nepridengta, tiesioginiai saulės spinduliai paveikia galvos smegenų dangalus, sutrinka ląstelių membranų pralaidumas ir gali išsivystyti smegenų pabrinkimas, pasireiškiantis didžiuliais galvos skausmais, pykinimu, vėmimu, traukuliais, padažnėja pulsas, krenta kraujospūdis. Nuo karščio gali ištikti ir šilumos smūgis“, – įspėjo medikė.

Anot pašnekovės, daugelio sveikatos sutrikimų priežastis per karščius – nepakankamas skysčio vartojimas. Jei žmogus nepakankamai vartoja skysčio ir aktyviau juda, organizmas ima „džiūti“, sutinka fermentų veikla, organizmo aprūpinimas deguonimi, tirštėja kraujas, dėl to blogėja kraujotaka ir širdies aprūpinimas krauju, trinka širdies veikla, o kartu blogėja smegenų kraujotaka ir atsiranda insulto rizika. Todėl gerti reikėtų reguliariai kas 1-2 valandas.

„Per didžiausius karščius visiems reikėtų kuo mažiau aktyviai dirbti. Yra duomenų, kad net automobilį vairuoti yra pavojinga. Statistiškai per karščius būna didesnis avaringumas, kadangi karštis slopina smegenų veiklą, todėl mažėja vairuotojų dėmesio koncentracija“, – teigė V. Pumputienė. Medikė primena, kad per karščius reikia tinkamai maitintis. Dirbant šilumą gamina raumenys, o ramybėje šilumos generatorius yra kepenys. Jei karštą dieną, esant užslopintai fermentų veiklai, kepenys apkraunamos dar ir virškinimo reguliavimu, jų funkcija gali sutrikti.

„Kai per karščius nesinori valgyti – tai natūrali apsauginė organizmo reakcija. Juk šuniukas karštą dieną taip pat tik vandenį geria ir guli visu kūnu išsitiesęs, kad kuo daugiau šilumos išspinduliuotų į žemę. Taigi žmonėms reikėtų mokytis iš gyvūnų. Taip pat karštą dieną nereikėtų dėvėti sintetinių rūbų, ypač aptemptų, geriau rinktis juos šviesesnius, kad atspindėtų šilumą. Verta prisiminti skėtį kaip apsaugą ne tik nuo lietaus, bet ir nuo tiesioginių saulės spindulių“, – patarė pašnekovė.

Kaip elgtis esant tokiems karščiams, pataria Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Daina Švėgždaitė. Pasak specialistės, šilumos smūgio atveju patariama nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti kūną: nukentėjusįjį paguldyti į pavėsį ar nunešti į vėsią patalpą, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į šlapią audinį. Jei žmogus sąmoningas, rekomenduojama duoti gerti mineralinio vandens arba atvėsintos arbatos.

Tačiau efektyviausias būdas išvengti šilumos smūgio yra stengtis neperkaisti. Svarbiausia, esant karštam orui, gerti daug skysčių, tik ne alkoholinių ar kitų skysčių, turinčių kofeino, cukraus, nes jie skatina skysčių šalinimą iš organizmo. Skysčius reikia gerti reguliariai, kas 1-2 val., net jei nejaučiate troškulio. Rekomenduojama vengti gerti labai šaltus gėrimus, nes šaltis gali sukelti skrandžio spazmus. Žmonėms, kuriems skysčių kiekį yra apribojęs šeimos gydytojas, būtina pasitarti su gydytoju kiek ir kokių skysčių gerti per karščius.

Jei patalpoje ar lauke labai karšta, stenkitės kūną vėsinti drungnu dušu ar daugiau laiko praleiskite pavėsyje ar vėsesnėse patalpose, jei turite galimybių, stenkitės vykti į viešąsias vietas, pvz.: prekybos centrus, bibliotekas, kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos.

Per karščius reikėtų riboti fizinį aktyvumą ir beje, niekada nei žmonių, nei gyvūnų nepalikti uždarame automobilyje. Visiems patariama einant į lauką užsidėti galvos apdangalą, rengtis tik natūralios medžiagos šviesios spalvos drabužiais, atviras kūno vietas tepti apsauginiu kremu nuo saulės, nešioti akinius nuo saulės.

Aut. teisės: delfi.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (6)