Sukūriau mobiliąją programėlę: ar tikrai esu jos savininkas?  (0)

Mobiliosios programėlės populiarumą ir pasisekimą neabejotinai lemia ne teisiniai aspektai. Tačiau kūrėjai, siekdami nevaržomai ir pelningai naudotis savo programėle, negali pamiršti ir teisinės pusės.


Intelektinės nuosavybės teisės į mobiliąją aplikaciją ir jos elementus lemia, kas turi teisę ja naudotis ir gauti pajamų. Šių teisių turėtojas gali uždrausti kitiems asmenims nesąžiningai nukopijuoti ar kitaip neteisėtai naudoti mobiliąją aplikaciją ar jos elementus be jo sutikimo. Jis gali spręsti ir dėl leidimo įterpti aplikacijoje papildomus elementus (pvz., reklamą). Atitinkamai, mobiliųjų aplikacijų parduotuvės numato draudimus įkelti aplikacijas, pažeidžiančias trečiųjų asmenų prekių ženklus, autorių teises, patentus arba trečiojo asmens licencijos, kuria remiantis buvo kuriama mobilioji aplikacija, sąlygas (pavyzdžiui, Apple App Store valdytojui pareikalavus, kūrėjas turi pateikti ir atitinkamas teises patvirtinančius įrodymus).

Svarbu žinoti – ir prireikus galėti įrodyti, kad iš tikrųjų Jums priklauso su mobiliąja aplikacija susijusios intelektinės nuosavybės teisės (pvz., teisė naudoti kūrinius: paveikslėlius, muziką, kompiuterinę programą; prekių ženklus). Jei jos (ar jų dalis) priklauso ne Jums – jų naudoti be šių teisių turėtojo sutikimo paprastai negalėsite. Tokiu atveju galite susidurti su sunkumais norint platinti aplikaciją. Tokios problemos neretai išryškėja tik tuomet, kai galutinis produktas tampa populiarus ir jo kūrime dalyvavę asmenys iš naujo apsvarsto, ar jiems tinkamai atsilyginta ir ar jie negali reikšti teisinių pretenzijų į gaunamą naudą.

Taigi siekiant sėkmingai disponuoti mobiliąja aplikacija, svarbu apsvarstyti:

-          kokie intelektinės nuosavybės teisių objektai yra Jūsų ketinamoje išleisti mobiliojoje aplikacijoje;

-          ar tikrai turite teisę juos naudoti (galbūt reikia papildomų veiksmų ar susitarimų, siekiant tai užtikrinti – paprastai tai padaryti lengviau pradinėje stadijoje nei tuomet, kai aplikacija taps žinoma).

Autorių teisės

Pagalvojus apie mobiliąją aplikaciją, mintyse iškyla kompiuterinė programa, aplikacijos ikona, paveikslėliai, muzika, tekstas. Visi šie elementai, kiekvienas atskirai, paprastai bus saugomi autorių teisių. Autorių teisės saugo kūrinius – objektyvia forma išreikštus žmogaus kūrybos rezultatus. Kompiuterių programa taip pat yra teisiškai saugoma pagal autorių teisę, jeigu ji yra originali (ne nukopijuota, o originaliai sukurta).

Autorių teisės atsiranda nuo pat kūrinio sukūrimo momento, ir jų nereikia registruoti. Tai patogu, nes nereikia papildomų registravimo formalumų, laiko ir kaštų. Kita vertus, tokioje situacijoje gali būti sudėtinga nustatyti, kam jos priklauso – o tai žinoti būtina, siekiant disponuoti mobiliąja aplikacija.

Pagal bendrą taisyklę, autorių teisės į kūrinį priklauso jį sukūrusiam fiziniam asmeniui ar asmenims. Tačiau tais atvejais, kai kūrinį sukuria darbuotojas, turtines teises į kūrinį paprastai įgyja darbdavys. O būtent, kai kompiuterių programą sukuria darbuotojas, vykdydamas savo darbo funkcijas, turtinės autorių teisės į kompiuterių programą priklauso darbdaviui, jeigu nesusitarta kitaip. Kai darbuotojas, vykdydamas darbo funkcijas, sukuria kitokį kūrinį (paveikslėlius, tekstą ir t.t.) – teisės į jį pereina darbdaviui ne visam laikui, o tik 5 metams. Taigi įmonei, kuri kompiuterinių programų ar kitų mobiliųjų aplikacijų elementų (vaizdų, teksto ir pan.) kūrimui pasitelkia darbuotojus, svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai aprašytos tokio darbuotojo darbo funkcijos. Priešingu atveju – neįrodžius, kad darbuotojo darbo funkcija buvo kurti tokius objektus, įmonė gali tiesiog neįgyti teisių į juos. Taip pat svarbu įvertinti, kad tik kompiuterinių programų atveju turtinės teisės visam laikui pereina darbdaviui – kitų kūrinių atveju jos pereina tik 5 metams. Todėl siekiant, kad šios teisės įmonei priklausytų ilgesnį laiką, reikalinga dėl to atskirai raštu susitarti.

Norint aplikacijoje panaudoti įstatymų saugomą kito asmens (ne darbuotojo) kūrinį, reikalinga dėl to susitarti raštu, aptariant Jums suteikiamų teisių apimtį (kokiais tikslais ir būdais galite naudoti kūrinį, ar Jums teisės perduodamos, ar tik suteikiama licencija (kuriam laikui?), ar licencija suteikiama išimtinė, ar neišimtinė (ar kiti asmenys galės naudoti tą patį objektą) ir kt.) ir atlyginimą teisių turėtojui.

Tokio susitarimo sudarymas savaime negarantuoja, kad teises suteikiantis asmuo iš tikrųjų jas visas turi, ir neapsaugo Jūsų nuo tikrojo teisių turėtojo pretenzijų, jei vėliau toks atsirastų. Net ir įmonės darbuotojui kuriant programą, darbdavys kartais negali būti tikras, ar darbuotojas nepanaudojo ne savo kurtos programos. Siekiant sumažinti tokias rizikas, reikėtų imtis konkrečiu atveju prieinamų priemonių pasitikrinti tokias aplinkybes; be to, vertėtų raštu įtvirtinti atitinkamas kitų asmenų ir darbuotojų garantijas, bei jų įsipareigojimą sumokėti baudas, atlyginti nuostolius, jeigu paaiškėtų, kad garantija buvo klaidinga. 

Kai mobiliosios aplikacijos kuriamos naudojant atviro kodo programas (angl. open source software), reikia iš anksto išnagrinėti tokios programos naudojimo sąlygas ir įvertinti, ar jos bus suderinamos su Jūsų pasirinktos mobiliųjų aplikacijų parduotuvės naudojimo sąlygomis. Tokio nesuderinamumo problema buvo iškilusi net ir garsiajam VLS media player, kuris tam tikrą laiką buvo pašalintas iš Apple App Store. Taigi šio aspekto taip pat nereikia pamiršti – priešingu atveju Jūsų mobilioji aplikacija gali tapti tiesiog nepanaudojama.

Komercinės paslaptys

Autorių teisė saugo tik išraiškos formą – bet nesaugo pačios programos idėjos, veiklos principo. O juk dažnai būtent gera idėja lemia mobiliosios programos populiarumą.

Siekiant būti pirmiems rinkoje, pasiūliusiems inovatyvią mobiliąją programą, svarbu užtikrinti, kad su vystoma idėja ir kuriama programa susijusi informacija išliktų paslaptyje iki pat mobiliosios programos išleidimo. Šiam tikslui naudojama teisinė priemonė – komercinių paslapčių apsauga ir susitarimai dėl konfidencialumo.

Kai turimą informaciją nori apsaugoti įmonė, pagal Lietuvos įstatymus ji visų pirma turėtų pasitvirtinti komercinių paslapčių sąrašą ir įtraukti į jį tokio pobūdžio informaciją. Su tokiu sąrašu pasirašytinai supažindinami įmonės darbuotojai. Su darbuotojais neretai tikslinga sudaryti ir papildomus susitarimus: dėl darbo su konfidencialia informacija tvarkos, dėl įsipareigojimo nekonkuruoti su darbdaviu tam tikrą laiką po darbo santykių pasibaigimo, ir pan.

Ne mažiau svarbu įvertinti ir jautrios informacijos apsaugą akcininkų lygmenyje bei santykiuose su verslo partneriais, potencialiais investuotojais, paslaugų teikėjais, kuriems jas atskleidžiate. Tokiais atvejais atskleidžiant slaptą informaciją, reikėtų raštu įtvirtinti kito asmens įsipareigojimus jos neatskleisti ir nenaudoti be Jūsų sutikimo, o taip pat raštu sutarti dėl tokių įsipareigojimų laikymąsi užtikrinančių saugiklių (netesybų, kt.).

Prekių ženklas

Mobiliosios programos logotipą, jo pavadinimą ar kitą išskirtinį žymenį galima registruoti ir kaip prekių ženklą. Prekių ženklas – tai prekės ar paslaugos vardas. Jo paskirtis – identifikuoti, iš kokio gamintojo (plačiąja prasme) yra kilusios prekės ar paslaugos. Prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims tokiu pat ar panašiu ženklu žymėti panašias prekes ar paslaugas. Pavyzdžiui, kaip prekių ženklai yra įregistruoti garsiausių mobiliųjų programų pavadinimai (ANGRY BIRDS, SPOTIFY, NETFLIX, kt.)

Prekių ženklai apsaugą įgyja juos registruojant. Tuomet pasirenkama pageidaujama ženklo įregistravimo (ir atitinkamai, jo apsaugos) teritorija, nurodomos prekių ar paslaugų kategorijos, kurioms siekiama įgyti teises į atitinkamą ženklą. Nuo pageidaujamos ženklo apsaugos teritorijos ir prekių ar paslaugų sąrašo priklausys ir prekių ženklo registravimo kaina.

Prekių ženklai, kurie visuomenei yra plačiai žinomi, gali būti saugomi net ir neįregistruoti - tačiau tai išimtiniai atvejai; be to, platus žinomumas nustatomas tik teismo sprendimu, kilus ginčui.

Atskirais atvejais galima uždrausti kitam asmeniui naudoti net ir neįregistruotą savo ženklą, jeigu įrodoma, kad šis asmuo atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus (pvz., nesąžiningai pasisavina ar imituoja kito asmens ženklą ir prekių ar paslaugų įvaizdį).

Dizainas

Mobiliosios programos dizainas (piktograma, šriftas, iliustracijos) galėtų būti saugomas ir pagal dizaino teisę. Dizainas įstatyme apibrėžiamas kaip viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos. Dizainas gali būti apsaugotas, jeigu jis yra naujas ir turi individualių savybių (jo bendras įspūdis skiriasi nuo visų kitų anksčiau rinkoje buvusių dizainų).

Įprastai dizaino apsauga įgyjama jį įregistruojant. Kaip ir prekių ženklų atveju, registruojant galima rinktis dizaino apsaugos teritoriją ir prekes, paslaugas, kurioms jis bus registruojamas. Įregistravus dizainą, jo apsauga galioja 5 metus ir gali būti pratęsiama iki 25 metų. Kita vertus, dinamiškoje mobiliųjų programų rinkoje tokie terminai gali būti neaktualūs, be to, dizaino registracija reikalauja papildomų kaštų ir laiko.

Todėl verta turėti omenyje, kad Europos Sąjungoje dizainas gali būti saugomas net ir neįregistruotas. Tokia apsauga galioja 3 metus nuo dizaino pirmojo išleidimo į rinką ES dienos. Be to, neregistruotas dizainas kaip kūrinys gali būti saugomas pagal autorių teisę.

Patentas?

Patentas jo savininkui suteikia itin plačias teises į oficialiai patentuotus technikos srities išradimus, jeigu jie yra nauji, atitinka išradimo lygį ir turi pramoninį pritaikomumą. Tačiau kompiuterių programos pagal Lietuvos įstatymus apskritai nėra priskiriamos išradimams, kurių apsaugai galėtų būti išduodamas patentas. Tik kai kuriose valstybėse, pvz., JAV, yra tam tikrų galimybių kompiuterių programai gauti patentą. Kita vertus, net ir šiuo atveju patento gavimas yra pakankamai brangi ir ilgai trunkanti procedūra, kuri mobiliųjų programų atveju, atsižvelgiant į itin dinamišką rinką, gali nepasiteisinti.

Mobiliųjų programų app kūrimas paprastai peržengia vienos valstybės ribas – tuomet ginčo atveju kyla neaiškumų, kokios valstybės teisė bus taikoma ir kur bus sprendžiami ginčai dėl teisių. Siekiant bent iš dalies sumažinti tokius neaiškumus, sudaromose sutartyse verta iš anksto aptarti ir šiuos klausimus.

Lietuvoje esantys Appside mobilių aplikacijų kūrėjai galėtų paverst jūsų turimą idėją į programėlę mobiliems įrenginiams.

Advokatė Dr. Jūratė Truskaitė-Paškevičienė, Advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“

Aut. teisės: www.technologijos.lt
(10)
(2)
(8)

Komentarai (0)