„Misija Sibiras‘09“: ekspedicija jau aplanke Balchašo ežero lagerius
(1)
Įsibėgėjant jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projekto „Misija Sibiras‘09“ ekspedicijai Kazachstano Respublikoje, jos dalyviai jau spėjo ne tik susitikti su ten gyvenančiais lietuviais ir perduoti jiems Tūkstantmečio sveikinimus, bet ir sutvarkyti, užfiksuoti bei aplankyti lietuvių kapavietes, kultūros bei buities paminklus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Jaunų žmonių maršrutas Kazachstane tęsiasi iš Almatos, per Balchašą, Kounradą, Karagandą ir kitus miestus, menančius buvusių lagerių, kuriuose kalėjo lietuviai, teritorijas.
Iš Lietuvos išvykę liepos 8 d., dešimties jaunų žmonių grupė jau po keleto dienų buvo Almatoje, buvusioje Kazachstano sostinėje. Čia jie susitiko su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Kazachstane R.Kozyrovičiumi, taip pat ekspedicijos dalyviai turėjo progą pabendrauti ir su Almatoje gyvenančiais bei dirbančiais lietuvių bendruomenės nariais. Po nakvynės Almatoje jaunuoliai, lydimi ekspedicijos vadovo, Kazachstane gimusio architekto Algio Vyšniūno, patraukė Balchašo link.
Prie didžiausio šalies Balchašo ežero praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje buvo surasta vario ir kitų spalvotųjų metalų (molibdeno, volframo) telkinių. Iki 1948 m. čia veikė japonų karo belaisvių stovykla, o 1948 m. iš Komijos lagerių į Balchašą buvo atgabenta apie 500 lietuvių politinių kalinių. Lageriuose su mūsų tautiečiais kalėjo ukrainiečiai, čečėnai, vokiečiai, lenkai, rusai, estai ir latviai.
Buvęs Balchašo lageris dabar laikomas kriminaline zona, kur viename iš didžiausių Karagandos srityje bendrojo rėžimo kalėjimų kali apie 2000 kriminalinių kalinių. Todėl į šias teritorijas dalyviams buvo itin sunku patekti. Ekspedicijai pagelbėjo žinoma vietos žurnalistė Tamara Timofejevna Grigorjeva, kuri kelis dešimtmečius laikraštyje „Puls“ aprašo politinių kalinių istorijas. Žurnalistė yra ir Kazachstano parlamento nario A.Nignatulino padėjėja.
Misijos dalyviai Balchaše aplankė paminklus lietuviams, kentėjusiems ir žuvusiems Pesčianlage. „1990-ais, kai čia lankėsi pirmoji lietuvių ekspedicija, karceris dar stovėjo. Galima buvo nusileisti į kameras ir pamatyti ten įrengtus geležinius kablius. Spėju, kad jais buvo prirakinami nuteistieji. Šiandien karcerio vietoje iš po žemių kyšo tik pamatai su grotuotais langais. Lagerio barakus juosusi tvora, greta buvusi valgykla ir kiti pastatai nugriauti, laidojimo vietos užverstos šiukšlėmis,“ – pasakoja misijos Kazachstane vadovas Algis Vyšniūnas.
Ekspedicijos dalyviai apsilankė ir sutvarkė lietuviškus kapus senosiose ir naujosios Balchašo kapinėse. Užfiksavo iki tol dar nežinomus lietuvių kapus. Taip pat lankėsi Balchašo kultūros rūmuose, kuriuos statė ir apdailą juose atliko lietuviai. Per nelaiminga atsitikimą tuomet žuvo du mūsų tautiečiai.
Rytinis Kounradas, kur buvo volframo ir molibdeno kasyklos, misijos dalyvius pasitiko kaip miestas vaiduoklis. Iš prie šachtų įsikūrusių lagerių liko tik akmenų krūvos, iškirsti net medžiai. Rytinis Kounradas buvo laikoma prasižengėlių bausmės vieta, nes darbo sąlygos ypač pavojingos ir kenksmingos sveikatai. „Daugelis čia dirbusių lietuvių ilgai neišgyvendavo. Mirtinai išsekę kaliniai buvo perkeliami į kitą lagerį, o mirties liudijime nurodoma visai kita mirties priežastis,” – tėvo pasakojimus prisiminė Kazachstane gimęs Algis Vyšniūnas.
Dešimt ekspedicijos Kazachstane dalyvių šiuo metu jau pasiekė Karagandą, kur Karlago lageriuose buvo įkalinta daugybė lietuvių.