Vatikano observatorija: mokslas ir tikėjimas vienas kitam nekliudo

Kol zmogus save suvoks kaip kuriancia, liudincia ar tobulejancia asmenybe, tol Dievas bus. Gal vadinsis kitu vardu pvz visatos samone, morales normomis, sazine ar menu, ar dar kazkaip. Is tiksliojo mokslo puses tai zmogus yra cheminiu ir fizikiniu procesu visuma ir zmogaus nuzudymas, visumoje, yra panasus veiksmas i pvz degancio degtuko uzputima. Fizikiniu cheminiu procesu sustabdymas, kitu procesu pradzia (pvz irimas ir anglies atvesimas) Bet zmogus siuos du veiksmus traktuoja nevienareiksmiskai. Zmogus save suvokia kaip asmenybe. Siame traktavime ir atsiranda Dievas. Ne dede ant debesies (pavirsutiniskai ziurint) o kazkas kito ir kitokiu vardu, kiekvienam savitu. Todel tikslusis mokslas to reiskinio (Dievo) paneigti negali nes tai labai subjektyvu ir subtilu kartu.

tada prieinam prie kito klausimo, kam reikia bažnyčios ir to dievo vardo ar jo žodžio skleidimo jeigu mes jau mastome kaip kad tu?

Uzsimerkiant i viduramziais darytas klaidas ir nukrypimus, baznycia ir jos mokymas yra savotiskas "Etikos ir morales vertybiu rinkinys for dummies". Vieni Biblija skaito "tarp eiluciu" kiti ja supranta pazodziui nes kitaip neleidzia protinis ar soc. issivysimas, erudicijos nebuvimas. Tiek vieni tiek kiti is esmes gauna ta pati, bet pagal savo suvokimo giluma. Kadangi, visgi, giliau samprotaujanciu yra maziau (o seniau ju buvo bene absoliuti dauguma su isimtimis), tai baznycia ir dievo zodis yra reikalingas likusiai pasaulio daliai, kad zinotu kas gerai o kas blogai. O ir siaip zmogui psichologiskai reikia kazkuo tiket. Na, kad ir geresne rytdiena, kitaip galima eit ir pasikart

Jeigu baznycia nesakytu, kad zudyti savo kaimyna yra blogai tie zmones eitu ir zudytu? Beje paimkime sita teigini kaip tiesa, tai reiskia baznycia vercia visuomene degraduoti. Na ok, yra dundukai, kurie nesuvokia, kad vogdami, prievartaudamai, zudydami jie darytu bloga ir nuo to juos sulaiko baznycia. Visuomeneje be baznyciuos tokiu durnu zmoniu genai seniai butu istrinti, o visuomeneje su baznycia tokie genai klesti ir plinta, taip didindami santykini dunduku kieki visuomeneje.

Bet bažnyčia nesako eiti žudyti (bet taip ji kažkada taip sakė, o kadangi tuo daugelis patikėjo galima sakyti kad seniau išvis logikos ar išminties žmonės neturėjo, o iš to galima sakyt kad kiekvienam laikmečiui sava logika ar išmintis..) Dėl genų nežinau, kad bažnyčia verčia degraduot, šiuo metu taip. Seniau gal kaip niekas nesuprato to gėrio biblija ir dievo mokymas buvo reikalingas, tačiau dabar jis žmogų įkalina į rėmus ir jam nebeleidžia tobulėti. Tuo labiau kad biblija skatina nedaaryti klaidų, kas savaime jau yra žmonių bukinimas, tik iš klaidų ar savo ar kito žmogus gali mokytis..

Nepamirskime, kad mokoma yra ir subtilesniu dalyku nei zudyk/nezudyk. Atleisti, neteisti, nepavydeti, uzjausti. Tikram tamsuoliui tokie dalykai tai gali buti ir tikru progresu galvoje. O tamsuoliu - as valgyti, as nusauti, as miegoti, as daugintis - vis dar daug, visur. Tie kas perzenge tamsuolio ribas, masto patys ir renkasi tiketi ar ne, skaityti tarp eiluciu ar tiesiogiai. Todel ir remu nera - nori, tiki savaip, arba kitaip, arba netiki jei tau atrodo, kad neverta. Gi niekas nebepersa per prievarta tikejimo kaip anksciau (del to ir paminejau viduramziu nukrypimus). Siuo metu, mano manymu, pati baznycia evoliucionuoja ir prisitaiko prie zmoniu ir visuomenes. Tonas pvz tapo nebe gasdinantis o patariantis ir pan. Del bukinimo tai tada ir tevai vaikus savo bukina sakydami kad nezudyk kaciuko nes tai negerai pvz. Beje apie vaikus, kol dar jie "pasakeliu" amziaus, tai pati biblijos istorija, mano manymu, yra puikus per kelis tukstancius metu atslifuotas etikos vadovelis, kai suauga zmogus irgi renkasi kuo tiketi kuo ne.

Yra įvairių krikščionių, jie skirtingai supranta Dievo sąvoką. Vieniems tai - senukas aukštai danguje (čia gal daugiau pensinio amžiaus žmonėms), kitiems - visa tai, kas matoma ir nematoma, apčiuopiama ir neapčiuopiama, tarsi daugiamatis kosmosas paraleliai jungiantis daugybę skirtingų išmatavimų, įskaitant tokio lygio, kaip astralinis pasaulis, tretiems - kosminis protas arba sąmonė, užtikrinanti visos kūrinijos pusiausvyrą, balansą, prižiūrinti tvarką ir t.t.

Sutinku pilnai. Tik yra ir riba kai jau tas suvokimas ir Dievo traktavimas islipa is iprastu krikscionybes ribu, kaip ir kitu esminiu religiju, kurios yra is esmes visos "apie ta pati"

turiu minty, kad kazkuriuo momentu zmogui gali atrodyti kad jis masto kaip pazenges mastyme krikscionis, bet tas mastymo liberalizmas jau reiks kad jis jau nebe krikscionis oficialiai Laisvamanis gal greiciau

O neduotum vaikam skaityti korano, hinduizmo vedu, ar budizmo tripitaka?

Kaip gali isnykti tai, del ko net patys krikscionys nera apsisprende... Beje iseina, kad kuo jaunesne karta, tuo dievas yra abstraktesne butybe. Man tai grynai kvepia bijojimu atsisakyti senu prietaru ir kisima sios butybes gilyn i krumus.

Kad mokslas ir tikėjimas vienas kitam nekliudytų - tai reikia labai giliai perinterpretuoti šventąjį raštą, kad neliktų jokio konkretaus ir tiesiogiai suvokiamo teksto, kalbant apie visatos bei žmogaus evoliuciją ir panašiai. Jei viską suvoki tik tarp eilučių, gali prisimąstyt bet ko ir viskas puikiai derinasi! Bet kokiu atveju nusileisti tektų tik tikintiesiems ir reiktų derintis prie mokslo pasiekimų, nes tikėjimas ir mokslas turi vieną didelį skirtumą - mokslas save nuolatos atnaujina, pataiso, tobulina ir taip žengia į priekį, o pvz krikščionybė per 2000 metų liko beveik nepasikeitusi. Be to mokslui visiškai nėra jokios naudos iš biblijos aiškinant kaip veikia pasaulis, o suvokiant tiesiogiai netgi trukdo. Taigi, kokia nauda iš teksto kurio negalima suvokti tiesiogiai? Manau nulinė. Todėl ieškant tiesos kaip visata veikia, mokslas ir tikėjimas Dievu tampa nesuderinami ir vienas kitam nereikalingi. Vis dėl to, man visada patiko bažnyčios mokomos dorovės. Daugumai pažįstamų šito tikrai reiktų pasimokyti ir kaip sakė moo, naudojantis Dievo sąvoka, labai lengva išmokyti vaiką gėrio ir blogio skirtumų. Tačiau, kiek prisimenu per tikybos pamokas, dėstomos temos man visados atrodydavo logiškai išmąstytos. Nejaugi būtina įtraukti Dievą, kad suprastum, jog kerštas į gerą neveda? Jei biblijoje apie kerštą nebūtų minima, tai negi vieni kitiem keršytume? Man atrodo, jog tai paprasčiausias išūgdytas suvokimas apie gėrį ir blogį. Berašant kilo idėja, kad tas suvokimas gali būti lemtas evoliucijos. Juk pvz, jei ištisos kartos nebūtų supratę, jog keršyti blogai, tai pasėkmės būtų lūdnos visai žmonijai. Žinoma, aš čia labai abstrakčiai ir nebiologiškai, bet esmė tame, kad galbūt pats mokslas galėtų atsakyti į šiuos labai subjektyvius moralės klausimus neįtraukiant Dievo mokymo. Taigi, teks prieiti išvados, kad mokslas ir tikėjimas yra sunkiai suderinami, bet vis dėl to suderinami. Tikrai sveikintina, kad Vatikanas žengia tokius neįprastus žingsnius ir nesistengia prieštarauti mokslo pasiekimams. Vis dėl to, kalbant apie tai ko nematome ir nejaučiame kelia labai daug klaustukų abiems pusėms. Teks laukti dar ilgai, kol bus daugiauu žinoma apie visatos pradžią, gyvybės atsiradimą, bei sąmonę, o iki tol "mūšis" nesibaigs... PS. Manau, kad krikščionys būtent ir turėtų suvokti Dievą kaip nematoma dieduką danguje, juk taip rašoma biblijoje - apie dangų ir kad Dievas kūrė žmogų pagal savo paveikslą.

Reikėtų pradėti nuo to, kad niekam nereikia ir mėginti paneigti fantazija grįstų teiginių. Pagal nutylėjimą jie ir yra tik fantazijos vaisiai. Mitologijos, jeigu taip kažkam labiau patinka.

Viena - skaityti Bibliją, o kita - teisingai ją suprasti.

Ir koks tas teisingas supratimas? Siuo atsakymu manau uzbaigsi daugeli amziu trukusius gincus

Labai siaurai supranti zodi "tikejimas". Tiketi gali ir mokslu. Jei nuosirdziai ta darysi tai tikslumas ir mokslo progresas ir bus tavo dievas. Ar tai irgi isgalvota kaip mitologines butybes, kurios buvo sukurtos tiesiog tamsiems zmonems suprantama forma?

Kaip jau esu minėjęs anksčiau, joks žmogus negali suprasti tokių dalykų, jei jis yra pernelyg racionalus. Kad suprastum Bibliją, reikia tam tikro išprusimo. Lygiai taip, kaip reikia išprusimo, kad suprastum mokslinę kalbą. Nemokėdamas matematikos - neišspręsi lygties. Tai elementaru. Visur reikia išprusimo.

Bet visdelto neatsakai kaip ja reikia suprasti, man tikrai idomu, padek, uzvesk ant kelio. Jeigu lygini tai su matematika, matematikoje, kai papraso atsakymo, jo ir sulaukia, jeigu papraso paaiskinti kaip ta atsakyma gavo, tai ir paaiskina. Laukiu to pacio su teisingu biblijos supratimu, bet niekaip nesulaukiu.

(labai svarbu). Jei priimi - atsiranda antrasis kintamasis ir ji isistates rasi tikraji suvokima. Visos religijos yra kaip is anksto paruosti suvokimu "template'ai", kurie siais laikais neipareigoja tau tureti kazko savito.

Taip galima skaityti bet kokia knyga, kad ir Hari Poteri, nematau jokio skirtumo nuo biblijos. O gal tas skirtumas yra tame, kad biblija teigia, kad ji yra ta tikroji dievo knyga, taip pagrindzianti save?