10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–09–25)  ()

Visi šio ciklo įrašai

  • 2017-09-25 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–09–25)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

6:
  Šviesos formos informacija pirmą kartą paversta garsu. Tai labai svarbu IT ateičiai (Video)

Sidnio universiteto mokslininkai sukūrė kompiuterio lustą, šviesos bangomis užkoduotą informaciją konvertuojantį į garso bangas – ir atvirkščiai. Šią technologiją tikimasi panaudoti optiniuose kompiuteriuose, kur informacijos pernešimui naudojami ne elektronai, o fotonai. Tyrimas publikuotas Nature Communications žurnale.

http://www.dailymail.co.uktechnologijos.lt

7:
  Matematikai prognozuoja, kad iki 2100 metų okeanuose gali būti pakankamai anglies, kad prasidėtų šeštasis masinis rūšių išnykimas

Išnagrinėjęs per pastaruosius 540 mln metų įvykusius 5 masinius rūšių išnykimus, MIT Žemės, atmosferos ir planetologijos departamento geofizikos profesorius Daniel Rothman identifikavo du anglies ciklo „katastrofos slenksčius“, kuriuos peržengus, aplinka taptų nestabili ir įvyktų rūšių išnykimas.
Science Advances publikuotame straipsnyje jis siūlo teoriją, kad masiniai išnykimai įvyksta, kai peržengiama viena iš dviejų ribų: jei anglies ciklo pokyčiai įvyksta greičiau, nei pasaulio ekosistema gali prisitaikyti. Per trumpa laiką vykstančių anglies ciklo perturbacijų atveju, anglies ciklo pokyčių tempas nesvarbus; išnykimo tikimybę lemia pokyčio dydis.
Į tai atsižvelgdamas, Rothmanas prognozuoja, kad turitn omenyje anglies dvideginio emisijų didėjimą per santykinai trumpą laiką, šeštasis išnykimas priklausys, ar vandenynuose atsidurs kritinis anglies kiekis. Jo skaičiavimu, tai yra ~310 gigatonų. Toks kiekis daugmaž atitinka žmogaus veiklos į vandenynus pridėtą kiekį iki 2100 metų.
Tai nereiškia, kad masinis išnykimas ištiks netrukus po naujo amžiaus pradžios, Rothmano teigimu, tai užtruks ~10 000 m.. Tačiau, jo teigimus, iki 2100 ųjų žmonija jau gali būti įžengusi į „nežinomą teritoriją“.

phys.org

8:
  Fizikai pirmą kartą atliko sudėtingos šviesos struktūros teleportaciją

Škotijos ir Pietų Afrikos tyrėjai atliko pirmąją pasaulyje eksperimentinio susietumų mainymosi demonstraciją, kurią naudojant, pavyko rekordiškai toli perduoti fotonų orbitinį kampinį momentą (OAM).
Nesigilinant į detales, tai gan paprasta. Dabar kvantinė informacija gali būti perduodama per fotonų seriją, kas sumažina informacijos praradimo riziką ir leidžia geriau išnaudoti erdvinę šviesos struktūrą ir taip perduoti daugiau duomenų.

phys.orgtechnologijos.lt

9:
  Hubble teleskopu Saulės sistemoje atrastas unikalus objektų tipas

NASA/ESA Hubble kosminiu teleskopu astronomų grupė aptiko intriguojančias tarp Marso ir Jupiterio esančio asteroidų žiedo objektų savybes: du asteroidai sukasi vienas apie kitą, jų savybės primena kometas, jie turi šviesią komą ir ilgą uodegą. Tai pirmasis žinomas dvinaris asteroidas, kuris klasifikuojamas ir kaip kometa. Tyrimas pristatytas Nature publikacijoje.

phys.orgtechnologijos.lt

10:
  Fizikai aptiko stabilią trianijoninę dalelę

Virdžinijos Sandraugos universiteto tyrėjai sukūrė stabiliausią mokslui žinomą trianijoninę dalelę. Tai atomų kombinacija, kurioje yra trimis elektronais daugiau nei protonų. Šis atradimas yra naujovė, nes anksčiau žinotos trianijoninės dalelės buvo nestabilios – jos atstumdavo papildomus elektronus ir trukdydavo cheminėms reakcijoms. Kol kas tai tik kompiuterinis junginio (BeB₁₁(CN)₁₂) modelis, tačiau šios žinos galės būti panaudotos, kuriant aliuminio jonų akumuliatorius, galėsiančias pakeisti ličio jonų akumuliatorius. Tuo tarpu dianijonai ir monoanijonai naudojami higienos inustrjoje ir oro valymo pramonėje bei vaistų gamyboje.

phys.org

wakelet.com

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(10)
(0)
(10)

Komentarai ()

Susijusios žymos: