Negavo Nobelio premijos - įvertinome patys: VU V.Šikšniui skyrė 100 tūkst. Eur dotaciją už pasaulinio lygio mokslo atradimus  ()

Šią savaitę Stokholme ir Osle teikiamos šių metų Nobelio premijos. Antradienį premiją už nuopelnus chemijos srityje oficialiai gavo Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Anne Doudna. Vilniaus universitetas (VU) šia proga nusprendė simboliškai pagerbti į Nobelio chemijos premiją pretendavusį ir savo pasiekimais jos nusipelniusį mokslininką – profesorių Virginijų Šikšnį. Jam universitetas skyrė 100 tūkst. eurų vertės tikslinę dotaciją „Gyvybės kodo perrašymas“, teigiama pranešime žiniasklaidai.

VU Gyvybės mokslų centro profesoriui V.Šikšniui ir jo komandai universitetas dotaciją skyrė už indėlį į pasaulinio lygio mokslo atradimus ir Vilniaus universiteto vardo garsinimą pasaulyje, rašoma pranešime.

Ši premija profesoriui leis toliau plėtoti CRISPR-Cas9 technologiją arba imtis naujų mokslinių tyrimų universitete. Dotacija siekiama investuoti į aukšto lygio mokslinius tyrimus, turinčius plačias taikymo galimybes.

VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas sako, kad šie metai išsiskiria produktyvumu ir pasiekimais Lietuvos mokslo istorijoje. Vienas iš mokslininkų, kurio pavardė garsiai nuskambėjo pasaulyje, yra prof. V.Šikšnys.

„Pirmą kartą Lietuvos mokslininko atradimas tapo šių metų Nobelio premijos dalimi. Profesorius įrodė, kad talentingi ir ambicingi lietuviai mokslininkai yra pasiruošę veikti ir jau daro pasaulinio lygio atradimus. Turime ieškoti būdų, kaip palaikyti motyvaciją, skatinti už konkrečius pasiekimus, kad jie turėtų technines galimybes ir infrastruktūrą profesionaliam darbui, o kartu matytų prasmę dirbti valstybei ir visuomenei“, – įsitikinęs rektorius.

 

Prof. V.Šikšnys atviravo, kad žinia apie universiteto paskatinimą šiandien jį užklupo visai netikėtai.

„Esu labai dėkingas Vilniaus universitetui, kad suteikė galimybę toliau tęsti CRISPR-Cas9 technologijos tyrimus ir taip išreiškė jiems palaikymą. „Genų žirklių“ technologija plėtojama labai sparčiai, atsiranda naujų panašių sistemų, kurios taip pat gali būti naudojamos genų redagavimo technologijose. Mes norėtume patyrinėti naujas, būsimas genų redagavimo technologijas, kurios galbūt irgi gali būti plačiai taikomos kaip ir Cas9“, – ateities planais dalijosi biochemikas.

Pasak jo, Cas9 technologija yra brandi technologija ir juda praktinio taikymo link. Šituos įrankius galime pritaikyti ne tik kaip „genų žirkles“, skirtas karpyti DNR, bet taip pat jų pagalba nustatyti virusus. Dabar Cas9 įrankis plačiai naudojamas SARS-CoV-2 detekcijai, jis leidžia nustatyti labai mažus viruso kiekius ir pagreitinti viruso nustatymo procesą.

CRISPR-Cas9 genų redagavimo žirklių atradimas išjudino mokslo pasaulį. Įsitikinta, kad tai yra technologija, galinti atnešti perversmą gyvybės mokslų srityje. Naudodamiesi šiuo įrankiu, mokslininkai gali labai tiksliai pakeisti gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų DNR ir taip surasti naujus būdus veisti augalus. Šis genomo redagavimo metodas taip pat prisidėjo prie inovatyvių vėžio gydymo būdų.

 

Būtent prof. V.Šikšnys su savo komanda pirmieji pasaulyje, dar 2011 m., parodė, kad CRIPSR-Cas9 sistemą galima perkelti iš bakterijos, kuri tokią apsaugos sistemą turi, į bakterijas, kurios tokios sistemos neturi, ir ji naujoje aplinkoje gali puikiai funkcionuoti.

Dar svarbesnis atradimas, kurį 2012 m. nepriklausomai vieni nuo kitų padarė ir Lietuvos mokslininkai, ir šių metų Nobelio premijos laureatės E.Charpentier ir J.Doudna – eksperimentiškai pademonstruota galimybė „perprogramuoti“ ir valdyti Cas9 aktyvumą nedideliais ribonukleino rūgščių fragmentais. Taip buvo sukurtas metodas tiksliai redaguoti tiek bakterijų, tiek žinduolių genus.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(14)
(0)
(14)

Komentarai ()