„Ekologinė isterija“. Apmirėme, laukdami kito smūgio, ar yra vilties išsigelbėti?  (7)

Gaisrai Australijoje ir Kalifornijoje, potvyniai Venecijoje ir Anglijoje. Kas toliau?

Išsireiškimas „climate emergency“ (galima išversti kaip „ypatingoji klimato situacija“) ką tik tapo 2019 metų žodžiu pagal Oksfordo žodyno versiją. Ją galima apibūdinti kaip situaciją, kai būtina imtis skubių priemonių klimato kaitai sulėtinti ar sulaikyti ir užkirsti kelią nepataisomiems gyvenamosios aplinkos pokyčiams.

Šiaip jau, žodyno sudarytojų nuomone, metų žodis privalo atspindėti praeinančių metų dvasią, nuotaiką ir aktualijas bei turėti didelį ir ilgai trunkantį kultūrinį potencialą, primena ligvistas M. Kronhaus. Jis taipogi atkreipė dėmesį į tai, kad pretendentų į garbingą metų žodžio titulą trumpajame sąraše dar buvo: „climate action“ („kova su klimato kaita“), „climate crisis“ („klimato krizė“), „climate denial“ („klimato kaitos neigimas“), „eco-anxiety“ („ekologinis nerimas“), „ecocide“ („ekocidas“), „extinction“ („išmirimas“), „flight shame“ („kaltės jausmas dėl skrydžių lėktuvu“), „global heating“ („globalus kaitimas“), „net-zero“ („visiškas žmogaus veiklos išskiriamų ŠES dujų pašalinimas“).

Tik vienas išsireiškimas nepretendavo į tiesioginį ryšį su klimatu – „plant-based“ („iš augalinių produktų“). Lingvisto nuomone, tai gali rodyti, kad „žmonija blaškosi ekologinėje isterijoje, nepastebėdama nieko kito“. Ar tokia „isterija“ pateisinama?

Dėl kai kuriose vietose siautėjančių katastrofiškų gaisrų Australijoje lapkričio 11 dieną buvo paskelbtas ypatingosios padėties režimas. Specialistai prognozuoja kilsiant naujus gaisrus, o miestų merai ragina šalies valdžią įsiklausyti į klimatologų perspėjimus. Tokie pat pražūtingi gaisrai lapkričio pradžioje siautėjo Kalifornijoje. Be to, rudenį Veneciją ir Pietų Jorkšyrą Anglijoje ištiko galingi potvyniai.

Visa tai ⁠– globalios klimato kaitos pasekmės? Daugiau nei 11 tūkstančių viso pasaulio mokslininkų, pasirašiusių dar vieną kreipimąsi į žmoniją, į šį klausimą atsako teigiamai. Tačiau jie mano, kad viltis išsigelbėti dar yra.

Miškų gaisrai sausringoje Australijoje – įprastas reiškinys. Tačiau Naująjį Pietų Velsą ir Kvinslendą (pietrytinius žemyno regionus) apėmusios ugnies audros niekada tokių mastų nepasiekdavo. Šalyje užfiksuota daugiau nei 120 ugnies židinių, keturi žmonės žuvo, sudegė ar ar sugadinti mažiausiai 300 namų. Draustiniuose žuvo keli šimtai koalų. Situaciją apsunkina stiprūs vėjai ir sausra, o taip pat stichinės nelaimės unikalumas – ugnies audros gali sukurti savo mikroklimatą.

Ugnies audrų pavojingumas

Australijos ir Kalifornijos miškų gaisrai ypatingi tuo, kad sudaro pirokuliatyvinius debesis. Esant tam tikroms sąlygoms ant žemės ir atmosferoje, intensyvi ugnis sukuria konvekcinius aukštyneigius srautus, kurie sukelia audrą. Dūmai ne išsisklaido, o kildami, pasiekę kondensacijos lygį, formuoja stulpą, kurio aukštis gali siekti 15 km.

Po audra šėlstanti ugnis perima jo charakteristikas: randasi turbulentiniai vėjai, galintys plačiai visomis kryptimis išmėtyti žėruojančias anglis. Kartais audra gali sukelti žaibus, kurie sukelia naujus gaisrų židinius. Vietoje lietaus tokiose audrose į visas puses skraido anglys ir šakos, ugnis plinta dideliais šuoliais ir gali suformuoti kelis frontus. Tada gaisrai tampa nenuspėjami ir nekontroliuojami. Vienintelis būdas jų išvengti – pasitraukti į šoną, teigia mokslininkai.

Pagrindine gaisrų priežastimi įvardijamas pastaraisiais metais Australijoje šeimininkaujantis nebūtas karštis ir sausra. Oficialūs duomenys rodo, kad 2017 ir 2018 metais buvo pasiektas trečias ir ketvirtas temperatūros rekordas. Pernai vasarą vidutinė temperatūra buvo 2,14 °C aukštesnė už normą.

Ekologija ir sveikas protas

Nedaug pasaulio šalių yra taip pažeidžiamos klimato kaitos, kaip Australija, tvirtina United Nations Association of Australia. Regiono ekologija apjungia didžiulį sausringą žemyną ir šiltas vandenyno sroves, paverčiančias jį globaliu „karštuoju tašku“, okeanų šildytuvu. Pastaraisiais metais situaciją apsunkino sausra, įsitvirtinusi produktyviausiose žemės ūkio teritorijose. Tarp ir tos, kuriose dabar siaučia stichija.

Beje, šalies valdžia atsisako sieti gaisrus su klimato kaita. Tokią nuomonę išsakė premjeras Scott John Morrison, o vicepremjeras Michael McCormack išsireiškė aštriau. Jis pasakė, kad dabartinių gaisrų siejimas su ekologinėmis priežastimis – „bepročio kliedesiai“. „Gaisrai Australijoje kildavo nuo amžių amžinųjų“.

Tokie žodžiai kaip mat susilaukė kritiškos gaisrininkų, mokslininkų ir netgi miestų merų reakcijos. Daugelis nurodė aiškų globalaus atšilimo ir gaisrų sezono intensyvėjimo ryšį Australijoje, Kalifornijoje ir kitose pasaulio vietose. „Tai nenormalu. Gaisrai siaučia neregėta jėga ir rajonuose, kur jų anksčiau niekados nebūdavo“, – The Sydney Morning Herald parašė Greg Mullins, buvęs Naujojo Pietų Velso gaisrinės ir gelbėjimo tarnybos komisaras.

Glen Innes miesto, kuriame žuvo du žmonės, merė Carol Sparks mano, kad tai jau ne politika, o „mokslo faktas – mes esame klimato kaitos liudininkai“. Ji The Guardian parašė straipsnį, kuriame papasakojo apie kovą su stichija ir pareiškė, kad Michaelui McCormackui „derėtų paklausyti mokslo“.

Ką kalba vietiniai mokslininkai?

„Sudėtinga susieti klimato kaitą su konkrečiu įvykiu, ypač iš karto, kai tik jis įvyksta, – dėsto daktaras Richard Thornton, vadovaujantis Operatyvaus miškų gaisrų ir gamtinių nelaimių tyrimo centro vadovas. – Tačiau tiksliai žinome, kad vidutinė temperatūra Australijoje dabar vienu laipsniu aukštesnė už daugiametę vidutinę“. Jis pridūrė, kad dabar gaisrų sezonas prasideda anksčiau, „kumuliatyvinis gaisrų pavojus“ daugelyje rajonų didesnis, o panašios katastrofos vyks vis dažniau.

Su juo sutinka profesorė Glenda Wardle, Sidnėjaus universiteto ekologė. Ji mano, kad ne kiekvienas meteorologinis reiškinys yra tiesioginė klimato kaitos pasekmė. Tačiau kai akivaizdi tendencija, ji, be abejonės su klimato kaita susijusi.

Jos nuomone, vyriausybė paprasčiausiai suverčia kaltę klimato kaitai ir nesiima jokių priemonių sumažinti globalią temperatūrą. „Svarbu ne tik gaisrai, buvo ir potvynių. Kiekvieną kartą, kai vyriausybei atsiranda galimybė žengti platų žingsnį kovoje su klimato kaita, ji linkusi to nedaryti ir dėl visko apkaltinti kitus, pavyzdžiui, žemės valdytojus“. Australijos nacionalinio universiteto klimatologas, daktaras Imran Ahmed, tvirtina, kad ryšys tiesioginis –„klimato kaita kaip tik ir pagerina sąlygas kilti miškų gaisrams“. „Kai yra tokie įrodymai, sunku regėti, kad politikai iki šiol globaliniu atšilimu abejoja“.

2018 metų balandį 23 buvę priešgaisrinės apsaugos komisarai ir gelbėjimo grupių lyderiai paskelbė laišką, kuriame įspėjo vyriausybę dėl „ekstremalių ir blogėjančių oro sąlygų“. Jie reikalavo susitikti, tačiau vyriausybė atsisakė.

Ką sako ekologai?

Visai neseniai mokslininkų iš viso pasaulio grupė – daugiau nei 11 tūkstančių – publikavo atsišaukimą, kuriame kalbama apie kritišką klimato būklę. Jų tyrimas, publikuotas Bioscience žurnale, remiasi per 40 metų surinktais klimato stebėjimų duomenimis. Mokslininkai daro išvadą, kad šalių vyriausybės neskiria deramo dėmesio artėjančiai krizei, ir mano, kad jų moralinė pareiga įspėti žmoniją apie grėsmės mastą.

Autoriai nepatenkinti tuo, kad begalinės klimato konferencijos ir asamblėjos nevirsta konkrečiais veiksmais. Tačiau jie tiki, kad augantis globalus protestinis judėjimas teikia viltį.

Jie mano, kad paprastas globalios paviršiaus temperatūros matavimas nėra adekvatus būdas suprasti realią perkaistančio pasaulio grėsmę. Todėl autoriai dėmesį atkreipia į daugelį indikatorių – „svarbiausių klimato pokyčių per pastaruosius 40 metų rinkinį“.

Tarp šių indikatorių – žmonių ir gyvūnų populiacijos augimas, mėsos vartojimas, pasaulinis miškų mažėjimas, iškastinio kuro naudojimo subsidijos ir daugelis kitų. Šių indikatorių rodikliai byloja apie kritišką pasaulio klimato būklę.

„Kritiška” reiškia, kad jei nesiimsime veiksmų mažinti anglies emisijas, gyvulinę produkciją, iškastinio kuro naudojimą, tai kitas smūgis veikiausiai bus gerokai stipresnis, nei patyrėme iki šiol“, – sako daktaras Thomas Newsome iš Sidnėjaus universiteto.

Vilties yra

Naujas tyrimas skiriasi nuo kitų tuo, kad mokslininkai pasistengė viską pateikti kuo paprasčiau ir akivaizdžiau – kad išvados būtų suprantamos tiek valdžios atstovams, tiek ir plačiajai visuomenei. Mokslininkai tvirtina, kad viltis išsigelbėti dar yra ir pateikia šešias pagrindines sritis, kuriose būtina nedelsiant imtis veikti.

Visų pirma, energetika – anglies dvideginio emisijų mokesčio padidinimas tiek, kad iškastino kuro naudoti nebesinorėtų, taupymo praktikos diegimas, o taip pat dujų ir naftos keitimas atsinaujinančiais energijos šaltiniais.

Antra – kova su nepatvariais teršalais: metanu, hidrofluoridais ir suodžiais (nevisiško kuro degimo produktu). Mokslininkai tvirtina, kad sumažinus jų emisijas, trumpuoju laikotarpi klimato šilimą galima sumažinti 50%.

Trečia – gamtos saugojimas: melioracijos nutraukimas, miškų atsodinimas, pievų ir mangrovių atkūrimas, kas padės surišti СО₂.

Toliau minimas maitinimasis: mokslininkai pataria keisti žmonių dietą – pereiti prie augalinio maisto sumažinant gyvūninio maisto vartojimą. Tarp svarbiausių užduočių yra ir maisto atliekų mažinimas. Dar vienas punktas – žmonių populiacija: pasauliui būtina stabilizuoti pasaulio žmonių populiaciją, kuri kasdien didėja po 200 000. Ir, galiausiai, ekonomika: mokslininkai siūlo mažinti jos priklausomybę nuo iškastinio kuro, atsisakyti BVP augimo kaip vienintelio tikslo ir nustoti vaikytis pertekliaus.

Tyrimo autoriams „imponuoja dabartinės visuomenės nuotaikos – vyriausybės pritaiko naujas strategijas, mokiniai streikuoja, vyksta garsūs teismų procesai, o eiliniai piliečiai reikalauja permainų“. Kaip sako daktaras Newsome'as, „nereikia būti raketų chirurgu, kad suprastum, jog kad žmonija turi problemų“.


Šaltiniai:

 
  1. https://academic.oup.com/bioscience/advance-article/doi/10.1093/biosci/biz088/5610806
  2. https://academic.oup.com/bioscience/advance-article/doi/10.1093/biosci/biz088/5610806
  3. https://languages.oup.com/word-of-the-year/word-of-the-year-2019
  4. https://scientistswarning.forestry.oregonstate.edu/
  5. https://scientistswarning.forestry.oregonstate.edu/
  6. https://time.com/5710371/california-wildfire-map-2019/
  7. https://twitter.com/zdaniel/status/1193297938476347398
  8. https://www.bbc.com/news/science-environment-50302392
  9. https://www.bbc.com/news/world-australia-47410366
  10. https://www.bbc.com/news/world-australia-50341210
  11. https://www.bbc.com/news/world-australia-50383800
  12. https://www.bbc.com/news/world-australia-50383800
  13. https://www.bbc.com/news/world-australia-50413869
  14. https://www.dw.com/en/australia-catastrophic-bushfires-declared-state-of-emergency/a-51195563
  15. https://www.facebook.com/mkronhaus/posts/2682332301813554
  16. https://www.irishtimes.com/news/world/asia-pacific/australian-bushfires-kill-350-koalas-living-in-nature-reserve-1.4077190
  17. https://www.smh.com.au/national/this-is-not-normal-what-s-different-about-the-nsw-mega-fires-20191110-p5395e.html
  18. https://www.theguardian.com/australia-news/2019/nov/17/australias-bushfire-politics-the-parties-prevaricate-while-the-country-burns
  19. https://www.theguardian.com/commentisfree/2019/nov/11/weve-been-in-bushfire-hell-in-glen-innes-and-the-scientists-knew-it-was-coming
  20. https://www.unaa.org.au/wp-content/uploads/2019/02/UNAA-Climate-Change-Position-Paper-2019-1-1.pdf

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(17)
(12)
(5)

Komentarai (7)

Visi šio ciklo įrašai