Gamybos įmonių vadovai: inžinieriaus specialybė – aukso vertės  (10)

Apie emigraciją kaip kone vienintelį būdą susikurti materialinį gerbūvį nuolat kalbantis jaunimas nepastebi tūkstančių gerai apmokamų darbo vietų Lietuvoje. Raktas į jas – nelengvos, tačiau labai perspektyvios inžinerinės studijos. Mechanikų, projektuotojų, technologų (gamybos inžinierių), šilumos energetikų ir kitų kvalifikuotų inžinierių laukiama išskėstomis rankomis, jų paklausa darbo rinkoje – didžiulė.

Jauniems specialistams mokamas atlyginimas siekia ar net viršija šalies vidurkį. Patyręs, vadovauti gebantis inžinierius uždirba nuo 5 tūkst. litų. Daug įmonių inžineriją (mechanikos inžineriją, gamybos inžineriją, šilumos energetiką ir kt.) studijuojantiems gabiems jaunuoliams moka stipendijas, supažindina su gamybos „virtuve“, pasiūlo darbo vietą.

Bendrovių vadovai vienu balsu tvirtina, kad Lietuvoje pagaminta kokybiška produkcija yra labai vertinama ir Rytuose, ir Vakaruose. Tačiau, nors gamybos, ypač – inovatyviosios inžinerinės pramonės, plėtros potencialas yra didžiulis, jį riboja specialistų trūkumas. Į susidariusį inžinierių vakuumą ir gamybos svarbą šalies ekonomikai dėmesį atkreipia ir valstybės vadovai. 

„Jei abiturientų nepurto fizika, chemija, matematika, geometrija, tai reikėtų stoti į technologinės krypties studijas. Šių specialistų poreikis tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje yra didžiulis. Matydami mūsų rinkos poreikius, valingai nusprendėme šįmet daugiau studijų krepšelių skirti technologijos ir inžinerijos studijoms“, – žurnalui „Veidas“ birželį duotame interviu akcentavo švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Rinkos analitikai pabrėžia, kad eksportas (apie 73 proc. Lietuvoje pagamintos produkcijos realizuojama užsienio rinkose) buvo vienas svarbiausių arkliukų, ištempusių šalį iš krizės ir atgaivinusių ekonomiką. 

Tūkstantis darbo vietų

„Kvalifikuoti, motyvuoti inžinerijos specialistai darbo rinkoje yra labai paklausūs. Šiandien iš karto priimtume iki tūkstančio kvalifikuotų specialistų“, – tvirtina Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Henrikas Mykolaitis.

Jo teigimu, nors Lietuvoje atlyginimai vis dar yra mažesni negu Vakarų Europos šalyse, aukštos kvalifikacijos specialistas, atnešantis daug naudos įmonei, gauna solidų atlyginimą, ypač – palyginus su šalies vidurkiu. 

Metalo apdirbimo įmonės „Stevila“ direktorius Vilius Senkus įsitikinęs, kad abiturientus rinktis mechanikos, gamybos inžinerijos ar šilumos energetikos inžinerijos studijas turėtų paskatinti valstybė, finansuodama šių specialistų studijas. Taip pat atsakingiau apie vaikų ateitį turėtų pagalvoti tėvai, patardami rinktis tikrai perspektyvias profesijas. Šalyje trūksta ir techninių būrelių, kuriuose vaikai prisiliestų prie mechanikos, susidomėtų ja.

„Mechanika šiandien jau nebėra, kaip kai kas dar įsivaizduoja, visą dieną kažką kalantis kalvis. Dirbama protu. Jei moki programuoti, turi erdvinį mąstymą, išmanai, matematiką, fiziką, chemiją, suvoki vykstančius procesus, tuomet gali dirbti. Mechanika labai susipynusi su informatika. Stakles ar kitus įrenginius valdo kompiuteriai. 

Dabartinis inžinierius yra labai sėkmingas elektronikos, elektrotechnikos, mechanikos, medžiagotyros ir kitų dalykų žinių mišinys“, – teigia V.Senkus.

Bendradarbiauja su universitetais

Bendrovė turi įsteigusi savo mokymo centrą, kuriame jaunuoliai įgyja praktinių žinių. Šalies inžinerinės įmonės ne tik pačios aktyviai ieško mechanikos inžinerijos, gamybos inžinerijos ir kitų universitetinių studijų programų absolventų, bet ir aktyviai bendradarbiauja su Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos ir mechatronikos fakultetu rengiant Lietuvos pramonės lūkesčius atitinkančius specialistus. 

Bendrovė „Hi-Steel“ su KTU šiais metais pradėjo naują programą – pakvietė 8 vyresniųjų kursų studentus, kuriems suteikė tūkstančio litų stipendiją ir moko savo įmonėje. Bendrovės „Kauno energetikos remontas“, „Enerstena“, „Achema“, „Įremas“, „Astra“, „Umega“ taip pat siūlo studentams gamybinės praktikos vietas. Daugelis įmonių įdarbina studentus jau praktikos metu, jie savo baigiamuosiuose darbuose sprendžia įmonėms aktualias problemas.

Užsienio kalbos – svarbus privalumas

Alytaus mašinų gamyklos „Astra“ generalinio direktoriaus Semiono Bondarevo teigimu, jo vadovaujamai įmonei, kai ir kitiems šiuolaikiniams fabrikams, reikalingi visų sričių inžinieriai, pasižymintys ne tik geromis profesinėmis žiniomis, bet ir užsienio kalbų mokėjimu.

„Svarbiausi reikalavimai – profesinės žinios ir užsienio kalbos. Eksportuojame 85 proc. produkcijos, todėl kalbų žinojimas būtinas ne tik bendraujant su klientais, bet ir ruošiant dokumentaciją. 

Jei jaunuolis moka kelias kalbas (anglų, rusų, prancūzų), iš karto įdarbiname. Pastebime, kad mažėja mokančių rusiškai, o Rusija sudaro trečdalį mūsų eksporto“, – pasakoja S.Bondarevas.

Ekonomikos variklis - gamyba

„Kažkada Lietuva garsėjo lengvąja pramone. Vėliau atėjo štilis, išliko labai nedaug gamybos įmonių, susidarė inžinierių vakuumas. Dabar jų labai trūksta, nes gamyba vėl atsigavusi, kuriasi naujos įmonės“, – tvirtina įmonės „Enerstena“ generalinis direktorius Virginijus Ramanauskas.

Bendrovė per metus priėmė apie 100 darbuotojų, pusė jų – darbininkai, pusė – šilumininkai, mechanikai, elektrikai. Dar įdarbintų 5 inžinierius. Iš viso įmonėje dirba 250 žmonių.

„Studentai, dirbdami ne pilnu etatu, gauna 1,5-2 tūkst. Lt į rankas. Gero inžinieriaus atlyginimas, tiek Vakaruose, tiek ir pas mus, yra kaip gero gydytojo. Patyręs, vadovaujantis inžinierius gauna nuo 5 tūkst. Lt į rankas, tarnybinį automobilį. Tai nėra mažai“, – įsitikinęs energetikas.

Jo teigimu, teisininkų, administratorių, socialinių mokslų specialistų ir Lietuvoje, ir Vakaruose yra „prigaminta“ per daug.

Šilumos ūkio pertvarkai – milijardai

V.Ramanauskui pritaria Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas, pabrėždamas, kad šalyje vyksta kuro konversija (perėjimas prie biokuro) ir daugiabučių namų renovacija. 

Šiems dviems milijardiniams projektams įgyvendinti reikia daug aukštos kvalifikacijos specialistų. Todėl pasirinkusieji šilumos energetikos ir technologijos studijos dėl savo darbinės karjeros gali būti ramūs. Ypač reikalingi energetikai ir technologai ruošiantys technologinius projektus, verslo planus, paraiškas finansinei paramai gauti.

„Lietuvoje veikia virš 50 šilumos tiekimo įmonių. Kiekvienoje iš 60 savivaldybių yra šilumos ūkis, tačiau kai kuriose nėra nė vieno šilumos energetikos specialisto. O jų tikrai reikės.

Daugiabučių namų renovacija vyksta kartu vykdant ir vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą. Siekiant skandinaviško lygio, šio didžiulio projekto biudžetas siekia apie 20 mlrd. litų, t.y tiek, kiek pastatyti naują atominę elektrinę“, – aiškina V.Stasiūnas.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(7)
(0)
(2)

Komentarai (10)