Tai ką lietuviai pamatė Suomijos mokyklose, pas mus tiesiog neįsivaizduojama, nors pasaulyje tai vadinama geriausia švietimo sistema (Video)  (5)

Išaušo diena, kai projekto „Mokytojai Lietuvai“ dalyviams plačiai atsivėrė suomiškų mokyklų durys, parodydamos, kas vyksta už jų. Komanda aplankė Taivallahden pradinę mokyklą ir palygino, kas joje vyksta kitaip, nei pas mus. Pasirodo, mokiniai čia drąsiai į mokytojus kreipiasi „tu“, vaikšto be batų, muša būgnus, mokosi po 4-5 užsienio kalbas, o kai kuriose klasėse vienu metu juos prižiūri net trys mokytojai.

Mokymosi priemones gauna nemokamai

Taivallahden pradinės mokyklos direktorė Outi Lehtola priėmė lietuvių mokytojus, kuriems buvo liepta nusiauti batus. Pasirodo, vaikai čia mokosi tarytum namuose, be batų.

Šioje pradinėje mokykloje galima sutikti ne tik pradinukus, bet ir 7-9 klasių moksleivius. Kadangi Suomijoje nėra atskirų mokyklų šių klasių mokiniams, didžioji dauguma jų būna prijungtos prie pradinių mokyklų, o šiuo atveju vyresni vaikai mokosi atskirame mokyklos pastate.

Taivallahden pradinėje mokykloje mokosi 770 mokinių. Mokykloms Suomijoje skiriamos lėšos pagal tai, kiek jose yra mokinių – šiuo metu mokykloje cirkuliuoja 7 milijonai eurų, kuriuos skiria miesto savivaldybė.

„Didžioji dalis šių pinigų atitenka mokytojų algoms, kita dalis – patalpų nuomai, o likusius pinigus leidžiame savo nuožiūra. Čia mokytojo alga auga kas 5 metus – jos dydis priklauso nuo darbo stažo, kartais skiriame jiems premijas. Į mokytojo darbo valandas įeina ir pasiruošimas pamokoms, o visos mokymosi priemonės yra nemokamos. Iš mokyklai skiriamų lėšų įsirengiame klases, parūpiname joms daug techninių priemonių. Dabartinis mūsų tikslas – pereiti nuo popierinių knygų prie elektroninių vadovėlių“, – aiškina mokyklos direktorė.

Muzikos pamokose groja būgnais, gitaromis, pianinais

Tai, kad vaikams čia netrūksta mokymosi priemonių, galima pamatyti net ir muzikos pamokos klasėje – projekto dalyviams ji sukėlė didžiausią įspūdį. Komandai atvykus į klasę, joje kaip tik vyko pamoka. Septintokams ją vedantis muzikos mokytojas tuoj pat sureagavo į mokytojų nuostabą išvydus daugybę muzikos instrumentų ir puolė jų vardinti bei pasakoti, ką veikia su mokiniais.

„Mokomės groti Avicii „Wake Me Up“. Turime čia keletą pianinų, sintezatorių, būgnus, bosinę ir akustinę gitarą, keletą dainininkų. Mokomės akordus, grojame. Ką tik pradėjome mokytis šios dainos, tad užtruksime, kol galėsime ją visą pagroti. Galite prisijungti, jei norite“, – pakvietė mokytojas.

Mokyklos direktorė į rankas paėmė bosinę gitarą, o mokytojai susėdo mokytis dainos žodžių – porą kartų atlikę kūrinį, keliavo toliau negalėdami atsistebėti neįprastu muzikos klasės vaizdu.

Lietuviai apsilankė ir švedų kalbos pamokoje. Suomijoje moksleiviams privaloma mokytis ne tik suomių, bet ir švedų kalbos, taip pat jie turi platų kitų užsienio kalbų pasirinkimą. Aplankius švedų kalbos besimokančius devintokus, paaiškėja, kad dauguma jų papildomai mokosi dar 4-5 užsienio kalbų, tarp kurių dažniausiai patenka prancūzų, anglų, vokiečių kalbos.

Į Lietuvą nori parsivežti laisvesnius mokytojo ir mokinio santykius

Biologijos mokytoja Sandra Leonavičienė teigia, kad šiandien ji dar kartą įsitikino profesoriaus Matti Meri žodžiais, kad mokytojas turi būti ir aktoriumi, kuris pamokoje kuria savo spektaklį. Kaip tik toks reginys mokytojos ir laukė muzikos pamokoje: anot jos, suomis muzikos mokytojas vaikams sukūrė puikų spektaklį, iš kurio galima pasimokyti.

S. Leonavičienę nustebino vaikų ir mokytojų tarpusavio bendravimas. Nors Lietuvoje mokiniams įprasta į mokytojus kreiptis „jūs“ ir palaikyti tam tikrą atstumą, Suomijoje to nėra. Susižavėjusi Taivallahden pradinėje mokykloje pamatytu kitonišku mokytojo ir mokinio ryšiu, S. Leonavičienė prisipažįsta, kad tokį laisvą bendravimą ji labai nori parsivežti į Lietuvą.

„Čia labai draugiški santykiai, į mokytojus mokiniai kreipiasi vardu, sako „tu“. Nėra kažkokios oficialios aplinkos, viskas vyksta labai linksmai. Matosi vaikų pozityvumas ir labai didelė iniciatyva, nes nėra jokios įtampos. Mokiniai čia jaučiasi ir elgiasi laisvai“, – įspūdžiais dalinasi mokytoja.

Švietimo sistema – kitokia, bet vaikai tokie patys

Taivallahden pradinė mokykla ypatinga ir tuo, kad joje integruojami specialių poreikių turintys vaikai. Bene labiausiai apsilankymo specialių poreikių integravimu užsiimančioje mokykloje laukęs projekto dalyvis – mokytojas Valdas Kančauskas. Lietuvoje jis rūpinasi specialių poreikių vaikais ir stebi sunkumus, kylančius jiems įsitvirtinant mūsų šalyje. Mokytojui buvo įdomu, kaip tokių vaikų integravimas veikia šalyje, kurios švietimo sistema laikoma prestižine.

Mokykloje teko stebėti besimokančius specialių poreikių turinčius trečiokus ir ketvirtokus. Vos tik užėjus į klasę, nustebino joje esančių vaikų ir mokytojų santykis – klasėje sėdėjo 8 mokinukai, kuriems pamoką vedė jų mokytoja ir trys padėjėjos. Įprastai specialių poreikių turinčius vaikus mokantys mokytojai turi du asistentus, tačiau šįkart klasėje mokėsi ir asistentės darbui besipraktikuojanti studentė.

„Stebina čia vykstantis bendravimas, bendrumas, bendrų tikslų siekimas. Turiu tokią tradiciją, kad savo mokykloje su vaikais kiekvieną rytą sumušame rankomis, „duodame penkis“. Įdomu, kad čia vaikai irgi tai daro. Atrodo, kad nėra absoliučiai jokio skirtumo tarp vaikų pasaulyje – jie visur yra patys nuostabiausi“, – pastebi mokytojas.

Paklaustas, kokia pamoka mokykloje jam sukėlė didžiausią įspūdį, Valdas pamini muziką. Jį pakerėjo pamoką vedusio muzikos mokytojo energija ir charizma. „Su charizma mokykloje galima daug pasiekti. Kiekvienas mokytojas turi jos turėti. Jei jos nebus, mokytojas bus šiek tiek pilkas. O toks jis būti negali“, – teigia V. Kančauskas.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Brigita Ragickaitė

(17)
(11)
(6)

Komentarai (5)