Poetas planuoja savo kūrinius įrašyti į bakterijos DNR  (8)

Kanadietis poetas Christian'as Bök'as nori, kad jo kūriniai gyventų ir po jo mirties - pavyzdžiui, praėjus kad ir milijardams metų. Jis rengiasi padedamas mokslininkų užkoduoti vieną savo darbą tiesiai į bakterijos Deinococcus radiodurans DNR. Jei jam tai pavyks, gali būti, jog ši poema išliks ilgiau už pačią žmonių rasę.

Tačiau tai yra sudėtinga procedūra, o paties Bök'o užmačios visą procesą daro dar sudėtingesnį. Jis nori į DNR įterpti nukleotidų seką, kurioje būtų užkoduota visa poema, ir jis taip pat nori, kad to pasekoje ląstelė pradėtų gaminti specifinį baltymą, pagal kurio struktūrą būtų galima atkoduoti lygiai tą patį kūrinį. Kokiam gi sudėtingam darbui šis "DNR Dantė" pasmerkia pats save? 

Pirmiausia Bök'ui teks sukurti kodą, kuris susies alfabeto raides su genetinės informacijos fragmentus sudarančiais nukleotidais (adeninu, citozinu, guaninu ir timinu, kurie sutrumpintai žymimi pirmosiomis savo raidėmis - ACGT). Vieną raidę koduos vienas nukleotidų tripletas (trijų nukleotidų derinys). Taigi, tarkime, kad tripletas ACT reprezentuos raidę 'a', AGT reprecentuos raidę 'b' ir taip toliau.

Tiesa, poetui kodus pasirinkti teks labai rūpestingai, kadangi jo poema chemiškai lems amino rūgščių seką, kurias, reaguodama į pokyčius, pradės gaminti ši bakterija. Teoriškai egzistuoja maždaug 8 trilijonai įmanomų kombinacijų, tačiau vargu ar kuriomis nors iš jų pavyks užkoduoti "dvipusio" ryšio abėcėlę, t.y. kad nukleotidų kodas atitiktų tam tikrą pageidaujamą ir nesudėtingai atsekamą amino rūgščių seką. 

Kodams sukurti autorius planuoja panaudoti specialiai jam sukurtą programą, kuri išanalizuos ir parinks maksimaliai patogų abėcėlės kodavimo principą. Tiesa, poemos irgi kol kas dar nėra, o pats Bök'as teigia, jog pradės kurti ją tada, kai tik bus baigtas tinkamo kodo sudarymas. Jis sako, jog kūrinys turės pasižymėti "pastovia ir magiška kokybe". Koks bus rezultatas mums kol kas galima tik įsivaizduoti.

Kai poema bus baigta, biotechnologijų laboratorijos technikai turės susieti į vieną seką reikiamus nukleotidus, taip sukurdami DNR fragmentą. Šį fragmentą reikės įterpti į D. radiodurans bakteriją. Greičiausiai prireiks kelių bandymų, kad bakterijos organizmas priimtų naują genetinę informaciją.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (8)