LINPRA direktorius skelbia, kad Lietuva turi didelę problemą: ką reikia padaryti iki 2030 m.  ()

Augantis vakarų investuotojų susidomėjimas šalimi, bet kasmet smunkantys moksleivių rezultatai bei per dešimtmetį, bene, tris kartus sumažėjęs norinčių studijuoti inžinerinius mokslus studentų skaičius paskatino Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociaciją LINPRA išsikelti ambicingą tikslą – Lietuva 2030 inžinerijos šalis. Visgi, norint šį tikslą įgyvendinti, būtini pokyčiai visais lygmenimis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Sektorius auga, bet turi didelių iššūkių

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktoriaus Dariaus Lasionio teigimu, niekam nekelia abejonių inžinerinio sektoriaus generuojama pridėtinė vertė. Būtent šiame sektoriuje atlyginimai yra 15-20% didesni nei šalies vidurkis. Tačiau sektorius negali augti arba auga per lėtai dėl jį spaudžiančių iššūkių.

„Šiandien inžinerinis sektorius nors ir labai ambicingas, tačiau susiduria su žmogiškųjų išteklių problema. Turime didelį potencialą. Tai profesija, kuri kuria sprendimus ir juos diegia. Šie sprendimai reikalingi visur: maisto pramonei, chemijai, baldams, tekstilei, energetikos ar viešajam sektoriui. Tačiau visur reikia žmonių. Žinoma, iššūkių turi ir kiti sektoriai. Visiems reikia specialistų, tiek darbininkiškoms profesijoms, tiek ir toms, kurios reikalauja aukštojo mokslo. Trūksta medikų, mokytojų, policininkų“, - sako jis.

Pasak LINPRA vadovo, Lietuva šiuo metu pasaulyje neturi stipraus savo identiteto, todėl galėtų išsiskirti kaip inžinerinė šalis.

„Mes turime viziją kaip dar labiau paskatinti mūsų sektoriaus augimą bei kurti gerovę visai šaliai ir jos ekonomikai. Inžinerinių gebėjimų turinčių specialistų reikia ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Manome, kad būtent šioje srityje galime išsiskirti.

Šiandien daugelis vakariečių nežino nieko apie Lietuvą. Neturime tokio stipraus identiteto kaip estai ar šveicarai. Tikime, kad turėdami inžinerinių kompetencijų ir pozicionuodami save kaip inžinerinė šalis tapsime lengvai atpažįstamais ir išskirtiniais“, - mano LINPRA vadovas.

Problema – mažėjantis studentų pasirinkimas

Vienydama ir sutelkdama savo narių potencialą, formuodama bendrą įvaizdį ir prisidėdama prie politikos formavimo LINPRA tikisi savo tikslą pasiekti iki 2030 metų. Visgi, didžiausią iššūkį asociacija mato jaunų žmonių orientavime profesijos pasirinkimui.

„Kasmet aukštosios mokyklos sulaukia vis mažiau stojančiųjų, kurie renkasi inžinerines profesijas. Tai lemia keli veiksniai. Pirmoji – demografija. Antroji – vis didesnis procentas vaikų renkasi socialinius ir humanitarinius mokslus, o baigę studijas dažnai turi dirbti nekvalifikuotą darbą. Prieš dešimtmetį vien į kolegijų inžinerines programas įstodavo virš 4000 būsimų inžinierių, o šiandien tik apie 1200.

 

Visi nori tapti nuomonės formuotojais, įtakos darytojais, dirbti socialiniuose tinkluose, reklamuoti vienus ar kitus produktas, testuoti žaidimus. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Tačiau ar toks yra Lietuvos prioritetas?

Vaikai turi vis mažiau motyvacijos rinktis sudėtingesnius inžinerinius mokslus, kuriuose reikia studijuoti matematiką, fiziką, chemiją. Jauni žmonės nėra teisingai formuojami. Tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką renkantis profesiją daro tėvai ir mokytojai. Nebetinka metodai, kuriais motyvavo mane. Reikia prisitaikyti prie naujų laikų ir kitokių vaikų.

Pavyzdžiui, šiandien net 70% matematikos mokytojų yra vyresni nei 50 metų, o iš kurių 20% vyresni nei 65 metai. Technologiniai pokyčiai per 20-30 metų įvyko milžiniški, o mokydami ir motyvuodami vaikus dar daug ką darome taip pat. Čia reikia pasitempti visuose lygiuose – nuo bendrojo ugdymo mokyklų iki aukštųjų mokyklų“, - teigia D. Lasionis.

Prisidėti turi visi

LINPRA iniciatyvą palaiko ir jos vadovo idėjoms pritaria ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Nerijus Varnas. Jo nuomone, aukštosios mokyklos stengiasi pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių, tačiau turi ribotą galinčių studijuoti imtį.

 

„Daug metų dirbame tam, kad parodytume inžinerinių mokslų patrauklumą ir potencialą. Visgi, kasmet demografiškai mažėja studentų skaičius, o dalis moksleivių yra tiesiog nepasiruošę studijuoti aukštosiose mokyklose. Dėl to turime tikrai daug problemų. Labai smagu, kad problemas bendrajame ugdyme mato ir LINPRA, ir padės jas spręsti.

Vieninga visų žinutė turėtų kur kas platesnį pasiekiamumą ir paveikumą jauniems žmonėms. Šalia mokyklų esančios didelės Lietuvos ir pasaulio įmonės taip pat prideda daug vertės prie būsimo pasirinkimo. Taip pat kaip ir LINPRA matome poreikį didinti ir moterų inžinierių skaičių. Šiandien, deja, vis dar seni stereotipai jas varžo nuo šio pasirinkimo. Tad dalis potencialo tikrai dar glūdi ir čia“, - mano N. Varnas.

LKDK direktoriaus teigimu, jau šiandien Lietuvos ir užsienio investuotojai negali plėstis taip, kaip norėtų ir investuoti šalyje dėl specialistų trūkumo.

„Turime labai daug potencialo. Inžinierių reikia visuose sektoriuose nuo aviacijos iki elektronikos ar energetikos. Pavyzdžiui, vieni mūsų partneriai plečia elektronikos gamyklą ir jiems reikia per ateinančius metus 500 šios srities specialistų. Tam, kad Kauno technikos kolegija su dabartiniais studentų skaičiais galėtų parengti tiek specialistų, reikėtų 15 metų. Kas tiek gali laukti? Taip pat reikia atsižvelgti, kad ir kolegija rengia ne vienai įmonei, o visam sektoriui, kuris dabar sprogsta.

 

Į Lietuvą ateidamos vakarų kompanijos visada klausia, kiek čia galės turėti aukštos kvalifikacijos specialistų. Tai jiems svarbiausias kriterijus. Jei jų neužtenka – jie ieško šalies, kuri gali patenkinti jų poreikį“, - tikina N. Varnas.

Būtina sugrąžinti bent prieš 10-metį buvusius rezultatus

D. Lasionio teigimu, jei LINPRA asociacijai pavyks sugrąžinti stojimų rezultatus masiškumu į tą lygį, kuris buvo prieš 10-metį, tai bus puikus rezultatas.

„Tikime, kad kartu su visa bendruomene iki 2030 galime skleisti žinutę, kad Lietuva yra inžinerijos šalis, kartu skambėti garsiau ir pasiekti norimų rezultatų. Mūsų vizija, kad inžinierius gautų ne 20-30 eurų už valandą, o 60-80 eurų, kad studentų noras rinktis inžinerines specialybes išaugtų vėl bent tris kartus ir siektų 2012 metų rezultatus.

 

Matome daug potencialo elektronikos sektoriuje, kur jau šiandien yra trys pasauliniai gigantai ir dar eilė puikių Lietuvos įmonių. Auga energetikos sektorius, metalo apdirbimas, lazeriai, fotonika. Visose srityse galime būti konkurencingi ir tarp lyderių, jei sutelksime jėgas ir dirbsime kartu“, - prisidėti prie inžinerijos populiarinimo ragina LINPRA vadovas D. Lasionis.

Jam antrina ir LKDK direktorius, kuris pastebi, kad ir valstybė vis labiau atsisuka į inžinerinę pramonę.

„Neseniai gavome iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raštą, kad plečiamas galimų vykdyti kolegijose trumpųjų studijų sąrašas ir durys atveriamos plačiau norintiems studijuoti inžinerinėse programose, tokiose kaip Automatinių sistemų mechatronika, Elektronikos gaminių gamybos meistro, Elektros  įrangos gamybos meistro ir Metalo apdirbimo staklių operatoriaus. Tai taip pat yra indikatorius, kad valstybė mato potencialą stiprinti sektorių ir prisidėti prie greitesnio bei didesnio srauto specialistų parengimo“, - sako LKDK direktorius N. Varnas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(3)
(1)
(2)

Komentarai ()

Susijusios žymos: