Žaidimas su laiku: žmonės nori pastovumo  (22)

Naktį į sekmadienį Lietuvoje buvo įvestas vasaros laikas - laikrodžių rodykles pasukome viena valanda pirmyn. Žaidimas su laiku kaskart kelia karštas diskusijas, tačiau jau kitąmet jos gali nurimti, jei Europa nutars gyventi pagal Saulę.

Kaip rašo „Lietuvos žinios“, 2006 metais Europos Komisija kaitalioti laiką nusprendė iki 2011 metų imtinai. 2011-aisiais visose ES šalyse turės būti atlikti tyrimai, kaip tas kaitaliojimas veikia ūkį ir gyventojų sveikatą. Tada EP apsispręs, ar verta tai tęsti.

Lietuvoje laiko kaitaliojimo tyrimų stinga, tuo metu atlikti užsienyje verčia sunerimti. Bene išsamiausiai laiko kaitaliojimo įtaką žmogaus organizmui išanalizavo Miuncheno universiteto chronobiologai T.Renebergas ir T.Kantermanas. Žurnale "Current Biology" šie specialistai teigia, jog laiko kaitaliojimas vidiniam, biologiniam žmonių laikrodžiui turi daug rimtesnių pasekmių, negu manoma. Stokholmo Karolinskos institutas ištyrė, kaip laiko kaitaliojimas veikia širdies ligomis sergančius žmones, ir nustatė, kad įvedus vasaros laiką pirmąją savaitę miokardo infarkto atvejų padaugėja 5 procentais. Žurnale "New England Journal of Medicine" švedų medikai spėja, jog taip yra dėl miego įpročių ir biologinių ritmų sutrikimo.

O ką apie laiko kaitaliojimą mano mūsų medikai? "ES direktyvas reikia vykdyti, o ne diskutuoti. Kur kas daugiau negu vasaros ir žiemos laiko įvedimas sveikatą trikdo darbas pamainomis, kai tenka dirbti tai dienomis, tai naktimis. Apie tai nežinia kodėl niekas nekalba. Neigiamai veikia ir skrydžiai lėktuvais per skirtingas laiko juostas, tačiau toks jau yra dabartinis gyvenimas", - svarsto Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto vedėjas profesorius Giedrius Varoneckas.

Jo kolega Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Algis Abaravičius kategoriškesnis. Pasak jo, laiko keitimas - stresas organizmui. Pakitus biologiniam ritmui, sutrinka ir hormonų veikla bei visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą - psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą. Nuo hormonų veiklos daug priklauso, kad žmogus būtų darbingas, gerai jaustųsi, būtų gera medžiagų apykaita.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus" 2006 metais apklausė dalį Lietuvos gyventojų, ką jie mano apie laiko kaitaliojimą. Daugiau kaip 55 proc. respondentų tam nepritarė, o teiginiui, esą tokiu būdu sutaupoma elektros energijos, nepritarė 79 proc. apklaustųjų. Nepatogumų dėl laiko keitimo patiriama oro uostuose, geležinkelyje ir kitose susisiekimo srityse. Bet kuriuo atveju - pavasarį ir rudenį - prie naujo laiko lengviau prisitaiko "vyturiai". "Pelėdos" diskomfortą jaučia ilgiau.

Aut. teisės: delfi.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (22)