Šimtmečio valymas. Žmonijos laukia „populiacijos griūtis“ ()
Tyrėjai mano, kad tai gali sukelti civilizacijos žlugimą – liks tik turtingiausi ir atspariausi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš kiek daugiau nei du šimtmečius, 1800 m., Žemę savo namais vadino tik apie milijardas žmonių. Po šimtmečio planetos gyventojų skaičius išaugo dar 600 milijonų, o šiandien Žemėje gyvena apie 8 milijardus žmonių. Toks augimas yra netvarus mūsų ekosferai ir gali sukelti didelio masto „populiacijos korekciją“, rašo „Science Alert“.
Tokius rezultatus parodė naujas populiaraus ekologo Williamo Reeso iš Britų Kolumbijos universiteto Kanadoje tyrimas. Tyrėjas tvirtina, kad žmonija naudoja Žemės išteklius netvariu greičiu, o natūralūs žmonių polinkiai iš esmės trukdo ištaisyti „įsišaknijusį ekologinį viršijimą“. Dėl to iki 2100 metų tai sukels civilizacijos žlugimą.
Pasak Reeso, Homo sapiens išsivystė taip, kad galėtų daugintis geometriškai, plėstis geografiškai ir sunaudoti visus turimus išteklius. Tokio žmonijos elgesio rezultatas gali būti žlugimas, kuris „pakoreguos Žemės populiaciją“. Mokslininkas daro prielaidą, kad iki amžiaus pabaigos planetoje liks tik turtingiausios ir stabiliausios bendruomenės.
Didžiąją žmonijos evoliucijos istorijos dalį mūsų ekspansinėms tendencijoms priešinosi neigiami atsiliepimai. Tačiau mokslo revoliucija ir iškastinio kuro naudojimas labai sumažino neigiamo grįžtamojo ryšio formas, o tai leido žmonėms 100 % realizuoti savo eksponentinį augimo potencialą.
Todėl žmonių dominavimas planetoje privertė žmoniją pamiršti, kad vis dar esame priklausomi nuo natūralios atrankos. Negana to, mūsų natūralus polinkis į trumpalaikį mąstymą žiauriai apgavo mus – evoliucinėje praeityje jis mums labai pasitarnavo, bet vis tiek verčia imti tiek, kiek mums reikia, ir tiek, kiek galime gauti, neatsižvelgiant į pasėkmes.
Visa tai lėmė besaikį vartojimą ir aplinkos taršą, kuri tik didės augant finansiniam saugumui ir planetos gyventojų skaičiui. Reeso teigimu, klimato pokyčiai, su kuriais jau susidūrė žmonija, yra įrodymas, kad Žemė jau patiria stresą, tačiau tai, anot mokslininko, yra tik nedidelė problemos dalis.
Kadangi žmonės ir toliau gausiai naudoja iškastinį kurą, nekreipdami dėmesio į per didelio vartojimo simptomus, visa tai prisideda prie šeštojo masinio Žemės išmirimo. Beje, kai kurių tyrinėtojų teigimu, tai jau prasidėjo. Visa tai, pasak Reeso, galiausiai sukels chaotišką pagrindinių Žemės gyvybės palaikymo sistemų sunaikinimą.
Be to, mokslininkas primygtinai reikalauja, kad siūlomi „pasaulio gelbėjimo“ sprendimai, tokie kaip iškastinio kuro atsisakymas ir perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių, taip pat žemės ozono sluoksnį ardančių aerozolių naudojimo draudimas, deja nesugeba išspręsti planetų perpildymo problemos.
Reeso teigimu, išlieka klausimas, ar technologiniai patobulinimai kovojant su klimato kaita ir maisto gamyba sugebės neatsilikti nuo augančio pasaulio gyventojų poreikių. Jei naujovės nepateikia sprendimo, mūsų laukia žlugimas.
Reesas mano, kad maisto trūkumas, karai, buveinių naikinimas ir ligos ateityje gali gana stipriai „išvalyti“ planetos populiaciją. Tačiau Reesas mano, kad žmonijai vis dar yra vilties, jei pavyks sumažinti naštą visai planetai. Tyrėjas taip pat atkakliai tvirtina, ir jis nėra pirmasis teigiantis, kad žmonija turi „atmerkti akis ir priimti santykį su planeta“.
