Nežiūrint sukelto šurmulio ir vidaus problemų „Wikileaks“ įkūrėjas jau planuoja sekančius informacijos paviešinimus  (71)

39-erių metų australas, demaskuojančią medžiagą viešinančio portalo „WikiLeaks“ įkūrėjas ir vadovas, iki šių metų pradžios buvo praktiškai nežinoma figūra, tačiau dabar jo pavardė linksniuojama visuose naujienų laidose ir spaudos puslapiuose. „Kuriame naują laisvos spaudos standartą“, – sakė J.Assange'as interviu agentūrai AFP, kurį davė rugpjūtį Stokholme. Jis pridūrė, jog „darydami tai mes viliamės liberalizuoti spaudą visame pasaulyje“.

J.Assange'as tapo uoliu kovotoju už skaidrumą, tačiau savo paties gyvenimą kruopščiai slepia po paslapties skraiste – jis nieko nepasakoja apie save ir atsisako nurodyti netgi savo gimimo datą. „Turime reikalų su organizacijomis, kurios nesilaiko taisyklių. Turime reikalų su žvalgybos agentūromis“, – sakė J.Assange'as, kuris „WikiLeaks“ vadina „žmonių žvalgybos agentūra“.

Žinoma, kad J.Assange'as gimė 1971 metais Australijos šiaurės rytuose esančioje Magnetinėje saloje ir čia kurį laiką gyveno su motina. Interviu australų žiniasklaidai J.Assange'as yra sakęs, kad jo vaikystė buvo klajokliška – jis lankė net 37 mokyklas.

Devintajame dešimtmetyje gyvendamas Melburne paauglys Julianas atrado savo naują talentą – tapo kompiuterių įsilaužėliu. Tačiau jo pomėgis sulaukė atitinkamų institucijų dėmesio – J.Assange'ui buvo pareikšti kaltinimai dėl kompiuterinių nusikaltimų, įskaitant įsilaužimą į policijos ir JAV kariškių kompiuterius. Po susidūrimo su teisėsauga, pasak paties J.Assange'o, jis dirbo keliose skirtingose srityse – saugumo konsultantu, taip pat užsiėmė tiriamąja žurnalistika ir įkūrė savo informacinių technologijų kompaniją.

2006 metais su dešimčia bendraminčių, dirbusių žmogaus teisių, žiniasklaidos ir technologijų srityse, jis įkūrė „WikiLeaks“. „WikiLeaks“ interneto svetainė oficialiai ėmė veikti 2007 metais ir konfidenciali informacija joje pradėta publikuoti gerokai anksčiau nei J.Assange'as atsidūrė tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre, šių metų liepą paviešinęs dešimtis tūkstančių JAV karinių dokumentų apie karą Afganistane.

Spalį tinklalapis paskelbė vadinamąjį Irako karo dosjė – maždaug 400 tūkst. Amerikos karinių pranešimų, o praėjusį savaitgalį pradėjo viešinti apie 250 tūkst. konfidencialių diplomatinio susirašinėjimo dokumentų iš 274 JAV ambasadų įvairiose pasaulio šalyse.

Prie „WikiLeaks“ vairo stovinčio J.Assange'o gyvenimo būdas primena šnipų romano siužeto vingius: jis nuolat keliauja iš vienos sostinės į kitą, apsistoja pas savo šalininkus, pažįstamus ir draugų draugus, dažnai keičia ir kruopščiai slepia mobiliojo telefono numerį.

Pastaruoju metu kyla rimtų problemų ir „WikiLeaks“ viduje. Tinklalapio atstovas spaudai Vokietijoje Danielis Domscheitas-Bergas rugsėjo pabaigoje viešai smarkiai susipyko su J.Assange'u, pažėręs jam kritikos dėl „autoritarinio“ vadovavimo. Nuo australo nusigręžė ir kita ilgametė jo pagalbininkė, Islandijos parlamentarė Birgitta Jonsdottir. Kitas buvęs J.Assange'o rėmėjas iš Islandijos Herbertas Snorrasonas agentūrai AFP sakė, kad su kitais buvusiais „WikiLeaks“ nariais rengiasi įsteigti alternatyvų konfidencialią medžiagą skelbsiantį tinklalapį, nes jiems „nepatiko tai, kaip viską tvarkė J.Assange'as“. „Mes su keliais žmonėmis išėjome iš „WikiLeaks“, nes mums labai nepatiko, kaip tinklalapio įkūrėjas Džulianas Asanžas jį tvarko“, - sakė 25 metų studentas iš Islandijos.

Jis teigė, kad kai kurių jų idėjas nebuvo įmanoma realizuoti dėl Asanžo pozicijos. Snorasonas pridūrė, jog nauja interneto svetainė nekonkuruos su „WikiLeaks“. Jei „WikiLeaks“ renka informaciją, o vėliau ją publikuoja, tai Snorasono projektas bus tik vieta, kur žmonės, turintys konfidencialią informaciją, tiesiog galės ja anonimiškai apsikeisti. Pavadinimas naujam projektui dar nesugalvotas. Nei Asanžas, nei kiti „WikiLeaks“ atstovai į situaciją nereagavo, rašo itbaze.lt.

Vis dėlto aršiausiai „WikiLeaks“ vadovą kritikuoja tie, kas mano, kad jo tinklalapio viešinama medžiaga kelia pavojų žmonių gyvybėms. J.Assange'as atmeta šiuos kaltinimus. Jis tvirtina, kad pagrindinis „WikiLeaks“ tikslas yra atskleisti tiesą ir, priešingai nei tvirtina kritikai, jis siekia apsaugoti nekaltuosius.

Problemos su teisėsauga

Su tuo visiškai nesutinka JAV politikai. Baltųjų rūmų reakciją galima nuspėti: jie pasmerkė „WikiLeaks“ ir pareiškė, kad paviešinta informacija gali sukelti pavojų JAV diplomatams užsienyje ir smarkiai paveikti JAV bei jų sąjungininkų ir partnerių užsienio politiką. „Toks informacijos atskleidimas kelia pavojų mūsų diplomatams, žvalgybos profesionalams ir žmonėms visame pasaulyje, kurie kreipiasi į JAV pagalbos propaguojant demokratiją ir atvirą valdymą“, – teigė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Robertas Gibbsas.

JAV senatoriai jau paskelbė per visas radijo bangas, kad turi būti pradėtas teisminis tyrimas prieš „WikiLeaks“ steigėjus. Bet labai mažai pokalbių nukreipta į tai, kad reikėtų bausti tuos, kurie nusugebėjo užtikrinti slaptos informacijos saugumo. Ir ar saugumo kanalai buvo pagerinti nuo pirmojo „WikiLeaks“ informacijos paviešinimo? Logiška, kad žvalgybos operacijos ir informacinės technologijos įdiegtos šalies struktūrose ir Pentagone jau yra peržiūrimos. Per artimiausias savaites turėtų išaiškėti, ar rimtai Federalinės organizacijos vertina savo slaptus tinklus, pažeidimus ir kiek jie jaučiasi patys dėl to kalti.

Šiuo metu „WikiLeaks“ steigėjui yra paskelbta tarptautinė paieška. Jo arešto orderį lapkričio viduryje išdavė Stokholmo baudžiamasis teismas. Australijos pilietis J.Assange`as įtariamas žaginimu ir seksualiniu priekabiavimu. Byla jam buvo iškelta pagal dviejų moterų ieškinį. J.Assange'as tvirtina, kad jam inkriminuojami kaltinimai yra dalis „šmeižto kampanijos“, kurios tikslas – sukompromituoti jo tinklalapį, užsitraukusį Pentagono nemalonę dėl įslaptintų JAV dokumentų apie karus Irake ir Afganistane paviešinimo.

J.Assange'as antradienį kreipėsi į Švedijos aukščiausiąjį teismą, kad šis atšauktų žemesnio teismo sprendimą, kurį vykdant jis gali būti sulaikytas bei tardomas dėl kaltinimų išprievartavimu.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė taip pat pradėjusios tyrimą baudžiamojoje byloje dėl konfidencialią informaciją skelbiančio tinklalapio „WikiLeaks“ veiklos ir žada siekti patraukti atsakomybėn jo vadovą Julianą Assange'ą, jeigu bus nustatyta, kad jis pažeidė įstatymus. „Vykdome aktyvų baudžiamosios bylos tyrimą šioje srityje“, – JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis sakė spaudos konferencijoje, kuri vyko kitą dieną po to, kai „WikiLeaks“ pradėjo skelbti konfidencialaus Vašingtono diplomatinio susirašinėjimo paketą, kurį sudaro apie 250 tūkst. dokumentų.

Reaguodamas į įvykius Ekvadoras pirmadienį pasisiūlė be jokių sąlygų suteikti prieglobstį 39 metų Julianui Assange'ui, vadovaujančiam tinklalapiui „WikiLeaks“, kuris užsitraukė Vašingtono nemalonę, paskelbęs daugybę įslaptintų JAV dokumentų. „Esame pasiruošę jį apgyvendinti Ekvadore – be jokių problemų ir be jokių sąlygų“, – tinklalapiui „Ecuadorinmediato“ sakė Ekvadoro užsienio reikalų viceministras Kintto Lucasas. „Ketiname pakviesti jį atvykti į Ekvadorą, kad jis galėtų laisvai pateikti turimą informaciją ir visus dokumentus – ne vien internete, bet ir įvairiuose viešuose forumuose“, – sakė pareigūnas.

Tiesa, netrukus Ekvadoras pareiškė, kad buvo ne taip suprastas.

Svarbiausi pasaulio leidiniai „The New York Times“, „The Guardian“, „Der Spiegel“, „El Pais“, „Le Monde“ gavę prieigą prie dokumentų, šiuo metu įnirtingai analizuoja juos ir artimiausiu metu paskelbs savo analizių rezultatus. Tačiau jau dabar keliamas klausimas, ar visos šios slaptos bylos yra vertos, kad apie jas būtų tiek rašoma? Žinoma, ši informacija bus labai naudinga istorikams, bet ar žiniasklaidos ir diplomatų begalinės diskusijos, laikas ir pastangos skiriamos svarbiausiai informacijai? Ar tikrai gandai apie Libijos Muammar Kaddafi ir jo seksualią „ukrainietę slaugę“ yra svarbesni už tikrąsias tarptautinių santykių problemas, tokias kaip, pavyzdžiui, Rusijos ir JAV derybos dėl naujos START sutarties ar įtampos Korėjos pusiasalyje sumažinimas. Ar dokumentai tiesiog nukreipia dėmesį nuo svarbesnių dalykų? O gal jų paskelbimas tikrai nusikalstamas?

Apie šią situaciją įdomų komentarą dienraštyje „Respublika“ išsakė psichologas Vytautas Čepas:

Jei tai, ką viešina „Wikileaks“, yra tiesa, tuomet, be abejo, tai reikia viešinti. Jei paslaptis patenka į žurnalistų rankas, anokia čia paslaptis. Vadinasi, reikia mokytis tas paslaptis saugoti. Jie paviešino daug medžiagos apie Afganistano ir Irako karus. Kokios čia paslaptys? Visuomenė turi teisę žinoti. Tie karai iš esmės yra neteisingi, tai okupacija. Jie moko žmones, kaip gyventi, laužo per amžius susidariusią jų valstybės sanklodą, nori jėga padaryti juos laimingus. Reikėtų teisti, sodinti tuos, kurie tuos karus sukėlė. Dabar valstybių vadovai retai atsako už savo veiksmus. Pagrindinė žiniasklaidos priedermė ir yra siekti teisingumo. Ne skandalo, bet teisingumo. Nuo akimirkos, kai ką nors sužino vienas žurnalistas, tai jau nebėra paslaptis. Kitaip sakant, negalima mušti liežuvio už tai, kad jis šneka.

„Wikileaks“ svetainės draugai ir priešai

Kai tik „WikiLeaks“ paskelbė informaciją ir prasidėjo šurmulys, kaipmat prasidėjo kibernetinės „WikiLeaks“ svetainės atakos.

„The Jester“ (arba „th3j35t3r“) save vadinantis programišius prisiėmė atsakomybę už sekmadienio ataką prieš tinklalapį „Wikileaks“, kuris paviešino slaptų diplomatinių susirašinėjimų dokumentus. DDoS (angl. distributed denial-of-service) tipo ataka buvo įvykdyta prieš pat „Wikileaks“ paviešinant dokumentus. Tokios atakos metu į tinklalapį nukreipiamas itin didelis užklausų kiekis, o srauto neatlaikę serveriai „nulūžta“. Dėl jos „Wikileaks“ svetainė kelias valandas buvo neprieinama, praneša itbaze.lt, cituodamas CNN ir Mashable.com.

Programišius teigia, jog yra „haktyvistas vardan gėrio“, o šią svetainę nulaužė „dėl pasikėsinimo sukelti pavojų mūsų karių gyvybėms, „kitam turtui“ ir užsienio ryšiams“. Po šios atakos jis savo „Twitter“ sąskaitoje užrašė: „Jei aš būčiau „Wikileaks“ „šaltinis“, šiuo metu būčiau susirūpinęs. Jei jie negali apsaugoti savo pačių tinklalapio, kaip jie gali apsaugoti šaltinį?“

Taip pat programišius užsiminė, jog apie „Wikileaks“ yra surinkęs „jautrios informacijos“, tačiau nusprendė jos kol kas neatskleisti, kadangi netiki, kad ji „išvys dienos šviesą“.

Paprastai šis programišius atakuoja islamistų tinklalapius, o po kiekvienos sėkmingos atakos savo „Twitter“ sąskaitoje užrašo „TANGO DOWN“ ir pateikia nulaužto tinklalapio adresą bei priežastį. „Tango Down“ specialiųjų pajėgų žargonu reiškia teroristo eliminavimą. „The Jester“ teigia, jog yra buvęs kareivis, be kitų šalių, tarnavęs ir Afganistane. Kokios šalies pajėgoms priklausė, jis neatskleidžia.

Atakomis „Wikileaks“ bėdos nesibaigė - svetainei teko ieškoti kito hostingo paslaugų tiekėjo. Šią savaitę „Wikileaks“ buvo pašalinta iš komercines tinklalapių laikymo paslaugas (hosting) jai teikusių „Amazon.com“ EC2 „debesies“ (cloud computing) serverių, pranešė balsas.lt cituodamas „Techradar.com.“

Manoma, kad privati bendrovė tokį žingsnį žengė dėl JAV vyriausybės spaudimo. Tačiau „Wikileaks“ pašalinimas iš „Amazon“ debesies“ neturės poveikio JAV diplomatinio susirašinėjimo medžiagos platinimui, nes dabar šie failai siunčiami per „Bittorrent“, sakoma pranešime.

Dabartiniai „Wikileaks.org“ DNS įrašai rodo, kad svetainė vėl aptarnaujama Švedijos bendrovės „Bahnhof“, iš kurios anksčiau ji buvo perkelta į „Aamazon“ serverius.

„Wikileaks“ atstovai jos puslapyje „Twitter“ portale patvirtino, kad buvo priversti perkelti svetainę į kitą interneto paslaugų bendrovę, ironiškai pastebėję, kad laisvoje šalyje, kurioje deklaruojama žodžio laisvė, „Wikileaks“ neatsirado vietos. „Puiku, mūsų doleriai dabar leidžiami tam, kad galėtų uždirbti Europoje gyvenantys žmonės“, - sakoma pranešime.

Kitoje „Twitter“ žinutėje „Wikileaks“ atstovai parašė: „Jei „Amazon“ taip nesmagiai jaučiasi dėl Pirmosios pataisos (žodžio laisvę garantuojanti JAV konstitucijos pataisa – red.), jai reikėtų pasitraukti iš prekybos knygomis verslo.“ 

Prie visų techninių problemų problemų prisidėjo dar viena - „WikiLeaks“ internetinio puslapio JAV domeno pavadinimo tiekėjas, kompanija „EveryDNS“, nutraukė savo paslaugų tiekimą wikileaks.org po to, kai po paskutinių informacijos paviešinimų internetinį puslapį vėl masiškai užpuolė programišiai, praneša „Reuters“.

„EveryDNS“ savo pranešime teigė, kad nutraukė savo paslaugas dėl to, kad padažnėjusios atakos kėlė grėsmę visam tinklui. „Šios atakos kelia ir ateityje kels grėsmę visos „EveryDNS“ infrastruktūros stabilumui“, - rašoma kompanijos oficialiame parnešime. „EveryDNS“ aptarnauja daugiau nei 500 tūkst. interneto svetainių. „WikiLeaks“ patvirtino tai savo „Twitter“ puslapyje. Internetinis puslapis šiuo metu veikia Švedijos kompanijos „Bahnhof“ serveryje ir po domeno panaikinimo buvo pasiekiamas savo IP adresu.

Be domeno „WikiLeaks“ ilgai neužsibuvo - „Twitter“ tinklaraštyje penktadienį pranešta, kad „WikiLeaks“ pakeitė domeną į wikileaks.ch, praėjus šešioms valandoms po to, kai buvo panaikintas (arba, kaip teigia „WikiLeaks“ atstovai – „nužudytas“) jo ankstesnis domenas.

Tiesa, ne visi programišiai nusistatę prieš „WikiLeaks“ tinklapį. Štai Vau Holando fondas (Wau Holland Stiftung), kurio steigėjai yra susiję su vokiečių hakerių klubu „Chaos Computer Club“, surinko 750 tūkstančių eurų aukų tinklalapio „WikiLeaks“ reikmėms, rašo „Welt“.

Leidinio duomenimis Vau Holando fondas yra pagrindinis „WikiLeaks“ finansavimo šaltinis. Iš fondo lėšų apmokama serverių nuoma, išmokamas atlyginimas dešimčiai tinklalapio darbuotoju ir padengiamos kitos išlaidos, pavyzdžiui, „WikiLeaks“ įkūrėjo Džuliano Asanžo kelionės. Šiuo metu tinklalapyje paskelbtas raginimas aukoti „WikiLeaks“. Fondo atstovas Vinfridas Mockus pažadėjo artimiausiu metu paskelbti duomenis apie lėšų panaudojimą.

Vau Holando fondą 2003 metais įkūrė žinomo Vokietijos žurnalisto ir IT technologijų specialisto Hervarto Holando-Morico , mirusio 2001 metais, draugai ir artimieji. Žurnalistas žinomas kaip seniausio hakerių klubo „Chaos Computer Club“, veikiančio nuo 1981 metų, įkūrėjas.

Kitais metais „WikiLeaks“ pradės demaskuoti bankus

Skandalingai išgarsėjęs tinklalapis „WikiLeaks“ ketina demaskuoti ne tik įvairių pasaulio šalių ministrų kabinetų užkulisius. Kaip žurnalui „Forbes“ pareiškė tinklalapio įkūrėjas Julianas Assange'as, į paslapčių viešintojų interesų ratą pateko ir bankai.

Pasak J.Assange'o, 2011 metų pradžioje „WikiLeaks“ paskelbs vidinius JAV „Bank of America“ banko dokumentus. „Tai pateiks tikrą vaizdą iš vidaus, kaip bankai veikia pačiu aukščiausiu lygmeniu. Tai galima pavadinti korupcijos ekosistema“, – pareiškė J.Assange'as.

Praeitų metų spalio 9 dieną žurnalui „Computerworld“ sakė, kad turi sukaupęs kelis gigabaitus duomenų iš „Bank of America“ vadovo kietojo disko. „Kaip mes tai pateiksime?,– klausė J. Asange'as. – Norint, kad tai turėtų įtakos, reikia, jog žmonės galėtų lengvai prie jų prieiti ir atrasti juose ką nors naudingo.“ „Bank of America“ atstovai teigė, kad bankas žino apie „WikiLeaks“ teiginius, jog jie turi duomenų apie banką, tačiau sakė, kad su jais niekas nebuvo susisiekęs ir jie neturi jokių įrodymų apie tai.

„Bank of America“ akcijos nukrito 3 proc. po to, kai investuotojai išsigando, kad didžiausio JAV banko turtas gali būti naujausių „WikiLeaks“ paviešintų dokumentų centre, praneša naujienų agentūra „Reuters“. „Rochdale Securities“ bankų analitikas Dickas Bove'as teigė, kad „Bank of America“ akcijos ir toliau yra varomos jausmų, o ne tikslių skaičių. Jo teigimu, daugelis banko problemų po finansinės krizės buvo išspręstos ir banko akcijos pradės kilti iš karto po to, kai sumažės investuotojų baimė.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(1)
(0)
(1)

Komentarai (71)