Paralyžiuota sportininkė po avarijos vėl gali vaikščioti ir svajoja dalyvauti Olimpiadoje
(9)
Parolimpinė dviratininkė, kuri po dviračio avarijos vėl gali vaikščioti, galės atstovauti savo šaliai Olimpiadoje. 27 m. Monique van der Vorst buvo paralyžiuota žemiau juosmens ir 13 metų buvo prikaustyta prie vežimėlio.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Mindama dviračio pedalus rankomis, ji atstovavo Nyderlandams parolimpinėse žaidynėse ir laimėjo du sidabro medalius.
O pernai, kai važiuodama specialiu neįgaliųjų dviračiu susidūrė su kitu dviračiu, jos koja vėl ėmė dilgčioti. Po kelių mėnesių moteris pagijo ir vėl gali vaikščioti.
Dabar ji treniruojasi standartiniu dviračiu ir šią savaitę pateko į 11 geriausių profesionalių dviratininkių komandą. Merginos svajonė – dalyvauti 2016 m. Olimpiadoje. Komandos atstovas Luucas Eisenga sako: „Tai – stebuklas.“
M. van der Vorst vaikystėje mėgo žaisti tenisą ir ledo ritulį. Sulaukusi 13 m., ji pradėjo lankyti dviračių treniruotes, tačiau po paprastos kulkšnies operacijos jai buvo pažeistas nervas ir viena koja liko paralyžiuota.
Nors ir prikaustyta prie vežimėlio, mergina neatsisakė sporto ir ėmė rankomis minti specialaus neįgaliųjų dviračio pedalus. Ji dalyvavo nacionalinėse ir tarptautinėse varžybose bei iškovojo titulus šešiuose Europos bei trijuose pasaulio čempionatuose.
2008 m. ją partrenkė automobilis. Jai buvo pažeistos stuburo smegenys ir galutinai paralyžiuota apatinė kūno dalis.
Vėliau tais pačiais metais ji laimėjo du sidabro medalius Pekino parolimpinėse žaidynėse.
Praėjusiais metais, pasiekusi geriausią formą ir besitreniruodama 2012 m. Londono parolimpinėms žaidynėms, mergina vėl pakliuvo į avariją – šįkart ji susidūrė su kitu dviratininku.
Jos kūne pasireiškė traukuliai ir ji pajuto dilgčiojimą iš pradžių vienoje, po to kitoje kojoje. Baigiantis metams, sportininkė jau vaikščiojo.
Laikraščiui „The Independent“ mergina papasakojo: „Staigų pokytį, kurį pajunti atsistojęs iš neįgaliųjų vežimėlio, sunku apibūdinti, nes staiga pasaulį pradedi matyti iš kitos perspektyvos. Išties gera, kai gali žiūrėti šalia einančiam žmogui į akis.“