Padirbtos moteriškos rankinės ar batai jau seniai nebėra naujiena, tačiau vis didesnį kontrolierių susirūpinimą kelia žmogaus sveikatai pavojingi suklastoti vaistai ir pesticidai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Prekių padirbimas jau kurį laiką yra vienas iš didžiausių autorių teisių stebėtojų ir kontrolierių galvos skausmų. Augantis klastočių skaičius ir pasaulinis jų išplitimas verčia sunerimti. Dažniausiai kaltinimai krypsta į Kiniją ar kitas nekontroliuojamas valstybes, turinčias pažangių gamyklų ir išradingų kopijuotojų, kurių galvose akivaizdžiai sukasi mintis: „Kam kurti savo, kai gali pavogti.“
Skaičiai šokiruoja
Kalbant apie klastočių rinką tikriausiai kiekvienas pagalvojame apie kiniškus žaislus, drabužius, avalynę, kvepalus, papuošalus ar elektronikos prietaisus, kurių pavadinimai kelia juoką, bet įtartinai primena prekės originalą. Vis dėlto pastaruoju metu kur kas didesnį pavojų kelia padirbti vaistai ir pesticidai.
Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) duomenimis, pridėjus piratinių skaitmeninių duomenų vertę, klastotų prekių rinka 2008 metais sudarė 650 mlrd. JAV dolerių (1,74 trln. litų). Be to, vien išsivysčiusiose šalyse dėl padirbtų prekių nebuvo surinkta mokesčių už 125 mlrd. JAV dolerių (335 mlrd. litų), pažymima ICC ataskaitoje. Taip pat dėl tos pačios priežasties buvo panaikinta apie 2,5 mln. darbo vietų. ICC tikisi, kad iki 2015 metų klastočių vertė pasaulio rinkoje viršys 1,7 trln. JAV dolerių (4,55 trln. litų).
Lietuvos muitinės departamento duomenimis, mūsų šalyje daugiausia sulaikoma suklastotų telefonų ir jų atsarginių dalių, drabužių, avalynės, rankinių, žaislų, laikrodžių. Dažniausiai šios prekės į mūsų šalį patenka iš Kinijos, Singapūro, Honkongo ir Indijos. Iš pastarosios dažniausiai bandoma atsiųsti suklastotų vaistų.
Per šiuos metus Lietuvos muitinės pareigūnai nustatė 324 atvejus, kai asmenys gabeno prekių įtariant, kad jos pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, ir sulaikyta beveik 60 tūkst. klastotų prekių.
„Dėl suklastotos produkcijos augimo kenčia legalios darbo vietos, originalios produkcijos gamintojai neišgali išlaikyti darbuotojų, – ekonominius nuostolius vardijo Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus vyriausioji inspektorė Aistė Žičkutė. – Klastotos produkcijos gamintojai, tiekėjai dažniausiai dirba nelegaliai, todėl nemokami privalomi mokesčiai ir dėl to valstybė labai nukenčia.“
Pavojus žmonių gyvybėms
Drabužiai ir madingi aksesuarai vis dar sudaro didžiąją dalį pasaulinės klastočių rinkos, tačiau šias prekes sparčiai vejasi elektronikos prietaisai, chemikalai ir vaistai.
Padirbti pesticidai kelia rimtą pavojų dėl to, kad jie ne tik pažeidžia intelektinės nuosavybės teises ir kenkia kompanijoms, kurios išleidžia milijardus tyrimams, tačiau jie gali kelti mirtiną pavojų juos vartojantiesiems. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo nustatyti du atvejai, kai nepateikiant reikalingų dokumentų buvo bandoma į rinką pateikti augalų apsaugos produktų iš Kinijos.
Kur kas didesnį pavojų kelia vaistų klastotės. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) neseniai perspėjo savo šalies vartotojus saugotis internetinėse vaistų prekybos svetainėse platinamų vaistų.
Vis daugiau JAV gyventojų dėl siūlomo patogumo ir tikėdamiesi sutaupyti medikamentus perka internetu. Tokiu būdu vartotojai neretai gauna padirbtų vaistų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs, jų sudėtyje nėra arba netinkamas kiekis aktyviosios medžiagos, turi kenksmingų medžiagų, tokių kaip arsenas ar žiurkių nuodai. Šie vaistai gali sukelti ligą ar net nužudyti žmogų, išugdyti atsparumą reikiamiems vaistams ir sukelti šalutinį poveikį.
Lietuvos muitinės duomenimis, šiais metais pareigūnai sulaikė apie 10 tūkst. vienetų suklastotų tablečių, tarp kurių populiariausi erekcijos sutrikimus gydantys preparatai „Viagra“ ir „Tadalafil“.
JAV nacionalinės farmacijos tarybų asociacijos tyrimas parodė, kad iš tūkstančių ištirtų internetinių vaistinių šalies įstatymų laikosi vos 3 proc. Be to, FDA atlikta gyventojų apklausa parodė, kad beveik trečdalis internetu receptinių vaistų perkančių vartotojų nepasitiki jų saugumu.
Saugumo priemonės
Siekiant apsisaugoti nuo žmonių sveikatai ar net gyvybei pavojų keliančių vaistinių preparatų FDA pradėjo viešinimo akciją, kuria siekiama informuoti vartotojus apie galimas neigiamas padirbtų medikamentų pasekmes ir taip užkirsti kelią masiniam jų išplitimui.
Kovai su klastotėmis šiandien vis dažniau pasitelkiamos ir technologinės naujovės. Viena iš jų – JAV mokslininkų sukurti nematomi QR kodai. Šie kodai dažniausiai naudojami reklamos srityje, per juos klientai gali gauti daugiau informacijos apie produktą. Nematomos šių kodų versijos gali būti išspausdintos ant popieriaus, stiklo ar kitos medžiagos, juos pamatyti galima tik pasitelkus infraraudonuosius spindulius.
Tyrėjai mano, kad šie kodai gali būti išspausdinti ant bet kokio kieto paviršiaus ir juos taps itin sudėtinga padirbti. „Mes galime pakeisti parametrus taip, kad kodus padirbti būtų dar sudėtingiau, galime valdyti spalvų intensyvumą ar į kodą įrašyti mikroskopinę žinutę“, – nematomų kodų savybes BBC aiškino tyrimo vadovas Jeevanas Meruga.
Pasak Lietuvos muitinės departamento inspektorės A. Žičkutės, svarbiausias kriterijus, pagal kurį atskiriama klastotė, – kokybė.
„Pareigūnai žino daugybę niuansų, pagal kuriuos galima atskirti klastotes: pakuotė, prekių ženklo išdėstymas (simbolis, raidės), siūlių susiuvimas, dizainas, modeliai, prekių vertė ir kiti“, – aiškino pareigūnė.
Anot inspektorės, perkantieji padirbtų prekių patys save baudžia, nes už abejotinos kokybės nesaugią prekę nemažai sumoka. „Jeigu pirkėjai nebūtų suinteresuoti pirkti neaiškios kokybės, neaišku kokiomis sąlygomis pagamintų prekių, mažėtų ir pasiūla“, – teigė A. Žičkutė.
FAKTAI: Klastočių rinka
EBPO skaičiavimu, 2007 m. per valstybių sienas pervežta padirbtų prekių už daugiau kaip 250 mlrd. JAV dolerių (670 mlrd. litų)
Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) duomenimis, pridėjus piratinių skaitmeninių duomenų vertę, klastotų prekių rinka 2008 metais sudarė 650 mlrd. JAV dolerių (1,74 trln. litų)
Išsivysčiusiose šalyse dėl padirbtų prekių kiekvienais metais nesurenkama mokesčių už 125 mlrd. JAV dolerių (335 mlrd. litų)
Prekes padirbant, ICC duomenimis, sunaikinta per 2,5 mln. darbo vietų
Prognozuojama, kad iki 2015 m. klastočių vertė pasaulio rinkoje viršys 1,7 trln. JAV dolerių (4,55 trln. litų)
Lietuvos muitinės duomenimis, 2011 m. šalyje sulaikyta 192 tūkst. vienetų klastotų prekių
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Ekonomika.lt Autoriai: Mindaugas Samkus
