R.Vainienė: dabar taupo tik beprotis

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

HardAxe 2012-11-29 11:13
Bet tai bankas visais laikais, tiek padengtus, tiek nepadengtus pinigus galėdavo perskolint.
immortallt 2012-11-29 11:28
Vien is pirmos pastraipos, kuri prakalbo apie hiperinfliacija, galima suprasti, kad prasta specialiste...
Osiris 2012-11-29 11:39
Belieka tik zmonems atsiimti centrinio banko valdzia arba imt gyvent taip, kad pinigai butu visiskai nebereikalingi O tu nori kad butu tokia infliacija kaip Zimbabvej? As jau skaitau, kad hiperinfliacija yra tada, kai taupydamas prarandi daugiau pinigu, nei juos svaistydamas. O dabar butent taip ir yra. Ir bus tik blogiau, jei nesurengsim referendumo, kad isleistu istatymus draudziancius tokias nusikalstamas injekcijas.
immortallt 2012-11-29 11:47
Nu zinai, nepradek kurti savo apibrezimu, dar ne toks kietas ekonomistas. O siaip mano gaunamos palukanos virsija infliacija ~3 kartus. Jei investuot nemoki, tai ne ekonomikos kalte ir hiperinfliacija ne prie ko. Hiperinfliacija yra, kai trunka ilgiau nei I ketvirti ir virsija bent jau 10%. Nors siaip dazniau skaitoma, kad turetu virsyt 20-30%. Nu va, kitur radau apibrezima: Hiperinfliacija – tokia infliacija, kai kainų lygis kyla itin sparčiai. Orientacinis rodiklis – infliacijos dydis apie 50 %.
Osiris 2012-11-29 11:58
Sor, bet matau, kad ne tu cia is musu baiges ekonomikos mokslus Pamirsai iskaiciuoti augancius mokescius, kainas. Dabar nebeuztenka pasiskaityti banko naujienu kad infliacija siais metais n%. Ir vistiek sumoj gaunasi, kad prarandi daugiau. O jei prarandi daugiau, nei gauni - tai jau hiperinfliacija.
immortallt 2012-11-29 12:14
Duosiu kelia...
perihellis 2012-11-29 12:26
kad apie investavimą nieks nieko straipsnye nerašė. Buvo rašoma apie taupymą. Nereiktų kišti savo investavimo pavyzdžio, nes čia gi visai kita tema, nors ir labai įdomi ir naudinga. Reiktų mokyti žmones investuoti
kmr 2012-11-29 13:09
Jei antraštėj yra žodis "R.Vainienė" ar "LLRI", prieš skaitant verta pasidomėti, kas yra LLRI Rėmėjų Kolegijos nariai..
vvv2 2012-11-29 14:21
kmr 2012-11-29 15:05
Teoriškai taip, bet praktiškai nelabai. Visų pirma, bendra ekonominė erdvė nėra absoliučiai bendra (egzistuoja šiokie tokie, kad ir nedideli, barjerai kaip kalba, požiūris/nusistatymas į tam tikros kilmės šalies prekę ar darbuotoją, vartojimo tradicijos ir t.t.). Be to, kol ES šalys vykdo atskirą fiskalinę politiką, tol kainos (tiek prekių, tiek darbo jėgos) gali tik palaipsniui artėti link vidurkio, bet niekada nesuvienodės.
vvv2 2012-11-29 15:51
- ir iš to seka, kad šalies pinigų masė privalo didėti (palaipsniui artėti iki EU šalių lygio), taigi pinigų injekcija (emisija) yra objektyviai būtina tolimesniam Lituvos respublikos ūkio vystymui.
AlvydasR 2012-11-29 16:05
Deja nieko panašaus. Rinka neveikia kaip susisiekiantys indai. Viskas kaip tik atvirkščiai. Laisva rinka turtingesniam ir stipresniam laisvai leidžia atimti iš silpnesnio.
sigitas69s 2012-11-29 16:11
Šitas klausymas/pasiūlymas jau nuo pat istojimo į ES daugeli kankina
sigitas69s 2012-11-29 16:13
Tai ne tik duok... , bet ir parodyk
immortallt 2012-11-29 17:04
Sekmingai ir pats juo eina
Laurynas19 2012-11-29 19:33
Turbūt tu perki/parduodi akcijas/obligacijas/etc. jei tavo palūkanos viršija infliaciją 3kartus, tačiau kalba eina apie taupymą (tai yra nedarant papildomos veiklos, tiesiog taupymą, tiesiog laukimą kol tavo idėtas darbas/pastangos bus verti turto kurį planuoji įsigyti), padedant į banką ir gaunant palūkanas už juos. Jei turi užtikrintą darbą (darbą kurio neprarasi staiga atėjus krizei), visiškai neapsimoka kaupti pinigų iki kol sutaupysi reikiamą kiekį namui įsigyti, daug apsimokiau pasiimti paskolą ir mokėti palūkanas. Tiesiog palygink kainas bei atlyginimus dabar ir prieš dešimt metų,paskaičiuok ir suprasi, jog straipsnis teisingas.
immortallt 2012-11-29 23:53
Butent as ir taupau siuo metu bei virsiju infliacija 3 kartus. Ir nors siuo metu turiu akciju ir obligaciju, bet ju palukanu net neskaiciuoju. Palyginam, kas buvo pries pvz 25 metus. Uz batu pora dirbti reikejo kiek ? 2-3 menesius ? Ir del kiekvieno daikto eileje stoveti, kaip prie iPhone'o. Tame tarpe ir mesos. Pries 10 metu, uz minimuma menesio algos galejai nusipirkti bent 2-3 poras batu. Uz 850 vasariniu batu gali tikrai nusipirkti 4 poras, gal net daugiau. Masinos siaip irgi stipriai atpigo. Kompai, kaip cia pasakius... Kai buvau 6 klaseje ir pirkom kompa su visa periferija, tai 10,000 kainavo. Dabar... Na paskutinis darbinis kompas su legalia programine iranga (OS ir Office) 1,500 (tiesa, nereikejo monitoriaus, kuris kainuoja 400, klaviaturos su pele - max 150). Kieno dar kainas norim palyginti ? Tik lyginkit ne baigtiniu resursu kainas, kurias labiausiai itakoja isaugusi siame pasaulyje populiacija, per 20 metu berods visu milijardu. Maistas ir energetiniai resursai yra kitas dalykas, tai baigtiniai resursai. Tai niekaip nesusije su infliacija. Tai kaip ir brangstantis auksas, kuris brangsta ne del to, kad jis pasidare vertingesnis ar padidejo jo panaudojimas, bet padidejo jo paklausa, nes zmones jaucias saugus ji pirkdami ir mano, kad jis pats savaime yra vertingas, kai is tikruju, auksas vertingas tiek, kiek mano kiti. Jei bus koks nors rimtas pranesimas, kad pvz koks centrinis bankas issiparduoda savo aukso atsargas - tada bus momentinis aukso kainos suolis zemyn, zmones prades panikuoti, kurie buvo susideje santaupas i auksa, dar labiau kris kaina i apacia ir taip vis eis eis, kai praktiskai aukso verte bus tokia pati, kokia jo paklausa juvelyrikoje ir kompiuterineje technikoje. Dabar apsimoka pinigus leisti, mano atveju apsimoketu skolintis ir investuoti, ta ir bandau padaryti, bet neturint NT ant saves, pasiskolinti 80,000 euru sudetinga. Kitas dalykas, listi i skolas visad pavojinga, jei nezinai ka darai. Be to, sukauptas kapitalas visad yra gerai. Pvz., as iki savo pensijos suplanaves sukaupti blogiausiu atveju bent 3 milijonus prie dabartiniu kainu. Taigi, galeciau tureti mazdaug 25,000 litu pensijos per menesi prie dabartiniu kainu. O kaip cia kazkas norejo prilyginti hyperinfliacija su palukanomis, tai siaip yra priesingai. Kai pasireiskia hiperinfliacija, palukanos sauna i virsu. Nes palukanos i formule iskaiciuojamos siaip ta, tik siuo metu yra kitu kintamuju, kurie palukanas nusmukde zemiau infliacijos.
laurius 2012-11-30 01:04
Paskutiniu savo komentaru išsidavei, kad nieko nesupranti apie infliaciją. Kuo infliacija susijusi su tavo palyginimu apie batus? Juk ne viskas batu poromis ir kompu kainom matuojama. Prieš beveik 20 metų, kai atsirado litas, 100Lt buvo dideli pinigai ir tą kupiūrą paėmus į ranką suvirpėdavo širdis. Dabar tos kupiūros neužtenka 5 asmenų šeimai nuėjus į maisto prekių parduotuvę. Būtent tai ir yra infliacija, o ne kiek batų porų galima nupirkt už vidutinį atlyginimą. Batų porom gali matuoti nebent pragyvenimo lygį arba pramonės pažangą, t.y. kiek efektyviai dirba batų fabrikai ir kiek vienas kinietis per dieną sportbačių iškepa. Jei reiktų pirkti lietuvoje gaminamus batus ir jie būtų gaminami tomis pačiomis 25 metų senumo technologijomis, kaži ar užtektų atlyginimo vienai porai Labai nesišvaistyk su paskolom ir investicijom, su tavo ekonominėm žiniom gali blogai baigtis O straipsnis visai neblogas, gal kažkur persūdyta, bet tai esmės nekeičia. Nevaldomas pinigų masės didėjimas neprives prie gero ir ankščiau ar vėliau dabartinė sistema grius.
immortallt 2012-11-30 01:58
Dedies kietas ekonomikoje ? Nu tai gal papasakosi kas yra infliacija ? O siaip infliacija gali buti ivairi. Be to, produkto brangimas del paklausos padidejo ir pasiulos padidejimo neatitikimo, tai ne infliacija siaip. Infliacija, kai pinigai praranda verte, Statistiskai skaiciuojamas vartotojo krepselio infliacija. Kai pagal tam tikrus tyrimus sudaroma, kiek kokio produkto statistiskai suvartoja kiekvienas zmogus, itraukiant ir batus, kailinius, cigaretes, alkoholi, kompus, mobiliakus, elektra, vaistus ir t.t. ir t.t. Ir siaip pastaraji desimtmeti sparciai krenta daiktu kainos, tai yra defliacija ir kyla maisto bei energetiniu resursu kainos, kas yra baigtiniai resursai, kaip ir minejau pries tai. Bet velgi, jei pasidometum kiek giliau, nei pavirsutiniskai, ir turiu omeny magistro lygiu, tai moketum isskirti infliacija ir kainos augima del paklausos ir pasiulos, kas pasikartosiu trecia karta, NERA infliacija. Jei dar tau negana, yra toks dalykas kaip BVP defliatorius, kuris skaiciuojamas, isvedant is BVP dabartinemis kainomis ir ivertinant produkcijos kiekius dabartiniu laikotarpiu ir ataskaitiniu. Ir galu gale, kiekvienam zmogui infliacija yra skirtinga. As pvz nevalgau duonos visiskai. Nesivazineju praktiskai masina. Nerukau, nevartoju alkoholio beveik. Bet sportui ir technikai mano islaidos daug didesnes, tad mano infliacija nuo kitu stipriai skiriasi. Dar nori pamandrineti ? Tai gal varom privaciai diskusija apie infliacijos istakas nuo pat perejimo nuo naturiniu mainu ?
vvv2 2012-11-30 09:20