Tyrimas: nelankstūs Lietuvos vadovai demotyvuoja darbuotojus

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

patalnius 2013-04-23 12:22
Įdomus straipsnis, bet vietomis nesutinku. Štai mano pamąstymai: Pradėsiu nuo to, kodėl Lietuvoje būtent toks vadovavimo stilius yra. Lietuvoje kaip ir daugelyje Centrines/Rytų Europos šalių yra labai aiškus hierarchinis vadovavimo modelis su labai aiškia firmos struktūra. Darbininkas, vadovas, direktorius. Tuo tarpu JAV, Kanadoje, JK (Jungtinėje Karalystėje) yra labiau ''flat'' modelis. Kai hierarchiją stengiamasi kiek įmanoma labiau sumažinti. Tike vienas tiek kitas modelis turi tam tikrų pliusų bei minusų ir teisngiausio modelio nėra, nes kiekviena šalis yra skirtinga tiek kulturiškai, tiek istoriškai. Tačiau problema Centrinėje/Rytų Europoje kaip ir ''emerging economies'' yra neefektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas ir ''know how'' neturėjimas kai kalbama apie žmogiškuosius išteklius. Pas mus yra taikomas veikiau ''hard'' valdymo modelis, kai tuo tarpu Vakaruose bei ypač Japonijoje, Korėjoje, Taivane.. yra taikomas ''soft'' modelis. Hard - žmogiškieji ištėkliai yra ne kas kito, kaip dar vienas išteklis ir jį reikia kaip įmanoma tikslingiau panaudoti siekiant kuo didesnės naudos. Soft - žmogiškieji ištekliai yra unikalūs tuo, kad nėra nieko panašaus į juos ir firma gali pasiekti geriausių rezultatų tik išlaikant, tobulinant bei puoselėjant savo žmogiškuosius išteklius. Taip pat, nereikia tikėtis, kad žmogiškųjų išteklių efektyvumas didės vien tik derinant vadovavimo stilius. Reikia pradėti nuo to, kad riekia suprasti žmogiškųjų išteklių svarbą bei išmokti kaip juos teisingai valdyti. Čia dar viena problema. Įmonės valdydamos savuosius išteklius dažnai renkasi tarp To kas geriausiai veikia pas kitus, ir to kas geriausiai tiktų jų firmoje. Kadangi niekas neturi specialistų, kurie galėtų pritaikyti teisingas valdymo procedūras įmonėje, dažniausiai yra pasirenkamas modelis yra: ''kas veikia pas kitus gerai - veiks ir pas mane'' pamirštant tą faktą, kad nėra identiškos įmonės pasaulyje ir kas veikia vienoje įmonėje - kitą įmonę gali sužlugdyti. Taip pat reikia nepamiršti to fakto, kad efektyvumo didinimas yra dažna diskusija, BET apie tai yra kalbama tik tada, kai yra darbuotojų trūkumas. istoriškai taip yra susiklostę, kad efektyvumas yra didinamas ir aplamai galvojama kaip jį padidinti kai verslas ar net valstybė susiduria su faktu, kad tampa nekonkurencingi pasaulyje, arba yra labai aiškus darbuotojų trūkumas. Yra ir dar galybė problemų, kurias galima panagrinėti, kodėl yra kaip yra ir ką daryti būtų galima geriau. Jeigu kas norėtų, kad viską ką parašiau paremčiau šaltiniais, duokit savo paštą ir galėsiu atsiųsti moksilnių straipsnių.