Kontrabanda pridaro milijardinę žalą, tačiau lietuviai ją vertina teigiamai  (63)

Lietuva ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys dėl kontrabandos ir nelegalių prekių netenka milijardų nesumokėtų mokesčių. Kadangi valstybėms trūksta pajamų, o jų biudžetas deficitinis, šešėlinė veikla tampa dar opesne problema. Lietuvoje šešėlio situacija ypač specifinė – nemažai lietuvių kontrabandinę veiklą vertina teigiamai.


Prarandami milijardai

„Visur pasaulyje, kur tarp jurisdikcijų egzistuoja dideli kainų skirtumai – iš esmės mokesčių padarinys – yra palankios sąlygos augti kontrabandai. ES ir jos šalys narės dėl nelegalios prekybos praranda apie 10 milijardų eurų kasmet ir tai ne visi praradimai – tiek prarandama vien dėl nelegalių tabako produktų“, – ketvirtadienį Vilniuje pareiškė Danielis Wittas, Tarptautinio moeksčių ir investicijų centro (ITIC) prezidentas.

Rytų Europos šalyse ar naujosiose ES šalyse, tokiose kaip Lietuva, Bulgarija, Kipras, Čekija, Latvija ir Lenkija, šešėlinės ekonomikos mastai kur kas didesni nei senojoje Europoje. Lietuvoje šešėlinė ekonomika gali sudaryti apie 28,5 proc. BVP. Vadinasi, Lietuva visoje ES vos keliais procentais atsilieka nuo lyderės Bulgarijos. Be Bulgarijos, Lietuvą pagal šį rodiklį lenkia tik Rumunija ir Kroatija.

Tyrimai rodo, kad vartotojai, kai akcizai tampa per dideli, siekdami sutaupyti renkasi pigesnę produkciją, kuri yra nelegali. Šiais metais Lietuvos laisvosios rinkos isntituto (LLRI) atliktas tyrimas parodė, kad Baltijos šalių gyventojai pagrindine tabako, alkoholio ir degalų kontrabandos priežastimi laiko kainų skirtumus savo ir kitose šalyse.

84 proc. latvių, 83 proc. lietuvių ir 76 proc. estų mano, kad efektyviausia kovos su šešėline ekonomika priemonė yra akcizo mažinimas.

Lietuvos padėtis specifinė – kontrabanda vertinama teigiamai

„Lietuvoje šešėlinės ekonomikos yra daug“, – tvirtina Vytautas Žukauskas, LLRI šešėlinės ekonomikos tyrimų vadovas. Pasak jo, Lietuvoje trūksta supratimo, iš kur gimsta šešėlinė ekonomika. „Šešėlis neatsiranda iš nieko“, – teigia jis.

V. Žukausko teigimu, Lietuva pateko į gana specifinę padėtį. Bent pusė šalies gyventojų pateisina arba yra linkę pateisinti šešėlinę veiklą. 2013 metų tyrimas parodė, kad kontrabandinę veiklą pateisina 62 proc. lietuvių. Neigiamai ją vertina vos 31 proc. Lietuvos gyventojų. Šis santykis yra neigiamas jau ketverius metus iš eilės.

35 proc. Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad jie arba jų šeimos nariai 2012 metai pirko nelegalių cigarečių. 29 proc. įsigijo kontrabandinio kuro, 16 proc. nepabūgo nusipirkti nelegalaus alkoholio.

V. Žukauskas atkreipia dėmesį į šalies ekonominį išsivystymą ir pajamų lygį. „Lietuva yra tarp tokių šalių, kur legalaus kuro įperkamumas yra dvigubai mažesnis nei ES. Gyventojai Lietuvoje sunkiai įperka legalias prekes“, – teigia ekspertas.

Didžiulę reikšmę turi tai, kad Lietuva turi sieną su dviem ne ES šalimis – Baltarusija ir Rusija. Kainų ir akcizų skirtumai Lietuvoje ir šiose šalyse ženkliai prisideda prie šešėlio klestėjimo.

„Kontrabanda nėra tik sienos kontrolės problema. Kontrabanda neatsiejama nuo akcizų, bendros ekonominės situacijos, visuomenės nuomonės apie kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą. Todėl efektyviausios priemonės yra tos, kurios mažina paskatas dalyvauti šešėlinėje veikloje“, – teigia V. Žukauskas.

Aut. teisės: TV3
TV3
Autoriai: Andrius Surgutanov
(7)
(0)
(0)

Komentarai (63)

Susijusios žymos: