Nors lietuviai kartais pelnytai, kartais ne, dėl visko kaltina save, kelia sau per mažus tikslus, jų nacionalinis būdas yra palankus antreprenerystei. Jei išnaudotų visas galimybes, Lietuva galėtų greitai pasivyti sparčiai augančią kaimyninės Lenkijos ekonomiką. Taip tvirtina KTU viešėjęs antrepreneris iš Silicio slėnio, Berklio universiteto lektorius Kenas Singeris.

Startuolių inkubatoriaus KTU „Startup Space“ kvietimu į Lietuvą atvykęs technologijų kūrėjas, daugybės startup‘ų JAV ir Europoje įkūrėjas ir vadovas K. Singeris skaitė paskaitą „Ko reikia, kad taptum geru verslininku?“

Amerikietis pabrėžė, kad antreprenerio kelio pradžia nėra rožėmis klota. Tenka susidurti su daugybe problemų, kurias reikia spręsti greitai: komandos formavimas ir jos vadyba, verslo idėjos išgryninimas, techniniai sprendimai, legalumas, buhalterija ir t.t.

„Tenka ir atleisti žmones. Jei priimsi netinkamus darbuotojus – verslo pabaiga, jei neatleisi blogų – geri išeis. Pirmajame savo įkurtame startup‘e aš atleidau geriausią draugą, nes jis nenorėjo dirbti. Formuojant kolektyvą, negalima priimti tik tuos žmones, kurie mąsto taip pat kaip ir tu. Reikia, kad jie išmanytų skirtingus dalykus – kurtų idėjas, pardavinėtų, spręstų techninius klausimus“, – patirtimi su Kauno technologijos universiteto (KTU) studentais dalinosi K. Singeris.

Jo teigimu, antrepreneris kiekvieną dieną klysta ir stengiasi tas klaidas taisyti. Kiekviena nesėkmė versliam, inovatyviam, kūrybingam žmogui – žingsnį į priekį. Jis į darbo procesą žiūri kaip į žaidimą, mėgsta išbandyti naujas technologijas, veiklos galimybes. Tai ir yra antreprenerystė.

Daug keliaujate po pasaulį, mokydamas antreprenerystės, kuriate ir vadovaujate startuoliams. Ar lietuviai, palyginti su kitomis šalimis, yra antrepreneriški?, – po paskaitos paklausėme K. Singerio.

Tai jau penktasis vizitas Lietuvoje, bet tikrai negaliu sakyti, kad viską žinau apie lietuvius. Tačiau kiekvieną kartą būdamas čia, aš vis daugiau sužinau apie jūsų kultūrą.

Pastebėjau didelį mąstymo skirtumą tarp vyresnės ir jaunesnės kartos. Vyresnių žmonių mentalitetas yra visiškai kitoks – nei blogesnis, nei geresnis, tiesiog kitoks. Jie mąsto santūriau, apgalvoja savo sprendimus. Jaunesnioji karta, kaip ir kitų šalių jaunimas, yra gyvybingesnė, energingesnė, ieškanti galimybių.

Džiugu, kad jauni lietuviai yra ambicingi. Deja, dažnai išsikelti tikslai yra mažesni už turimas ambicijas. Palyginti su Amerika, Lietuvoje sėkmės kartelė yra iškelta žemai.

Visi antrepreneriai, su kuriais teko bendrauti Silicio slėnyje, slapčia, kartais ir ne, siekia tapti milijardieriais. Kai kalbuosi su jaunais Lietuvos antrepreneriais, jie trokšta sukurti verslą, kuris įsitvirtintų mažoje Lietuvos rinkoje. O tai reiškia tik kelių milijonų dolerių vertės verslą.

Sakyčiau, kad lietuvių ambicijos yra tokios pat didelės kaip ir bet kur kitur pasaulyje, tačiau tarsi bijoma norėti per daug, o tai riboja veiklos galimybes. Jei jauni Lietuvos antrepreneriai orientuotųsi į globalią rinką, jų tikslai būtų gerokai didesni.

Reikia susitikinėti su žmonėmis. Man teko dirbti su antrepreneriais iš beveik visų žemynų – Rytų Europos, Azijos, Lotynų Amerikos. Labai greitai supranti, kad visi jie panašūs, nesvarbu kokia jų kultūra, gimtoji kalba, koks jų išsilavinimas – technologinis ar humanitarinis. Visi jie trokšta karjeros, turi didelių lūkesčių.

Kai susitinka skirtingi žmonės, jie supranta – šiame lauke nėra vieniši. Kartu ieško problemų sprendimo būdų.

Mūsų užduotis Silicio slėnyje – sukviesti antreprenerius iš viso pasaulio. Kad jie susitiktų vieni su kitais, pasikeistų požiūriais, problemų sprendimo būdais. Jiems atsiveria naujos galimybės, jie įgyja galią mąstyti plačiau.

KTU „Startup Space“ paskaitoje kalbėjote apie brutalų atvirumą, kaip būtiną sėkmingos verslo pradžios sąlygą, tiesiai šviesiai rėžiant viską, kas yra negerai. Nes dėl mandagaus nutylėjimo padarytos klaidos ateityje gali reikšti verslo pabaigą. Lietuvos versle matote brutalų atvirumą?

Lietuvoje esu bendravęs tik su akademine bendruomene, verslo nekūriau. Tačiau pastebėjau, kad lietuviai linkę kritikuoti ir net kaltinti save. Kitose kultūrose žmonės nėra tokie kritiški.

Teigiamas lietuvių bruožas, jog jie nelaukia, kad kas nors išspręs jų problemą. Jie arba tiesiog ją palieka, arba ieško būtų patys išspręsti. Tai įdomu. Pavyzdžiui, Prancūzijoje žmonės laukia, kol valdžia išspręs jų problemas. Jie mano, kad rasti problemų sprendimus yra kažkieno kito, o ne jų pačių reikalas.

Lietuviai dažnai mėgsta lygintis su Estija. Jūsų vertinimu, estai yra verslesni ir inovatyvesni už lietuvius?

Pirmas mano pastebėjimas: lietuviai šypsosi, o estai – ne. Man tai buvo neįprasta, nes mes, amerikiečiai, įpratę šypsotis. Lietuviai yra kur kas socialesni, linkę bendradarbiauti. Nesakau, kad estai nelinkę, bet lietuvių kultūra yra atviresnė, jie bendrauja nepaisant to, ar su žmogumi turi bendrų reikalų, ar ne. Estai nėra linkę elgtis taip atvirai, nes kiekvienas jų veiksmas turi tikslą.

Esu įsitikinęs, kad antrepreneriškumas reiškia socialinį aktyvumą: problemą sprendžia žmonių komanda. Būdami socialūs, lietuviai turi gerų galimybių antreprenerystėje.

Visgi norėčiau pastebėti, kad Lietuvos lyginimas su Estija nėra pats geriausias, nes šių šalių kultūros yra skirtingos. Tinkamesnis palyginimas, mano galva, būtų su Lenkija. Lenkijos ekonomika yra stipri, inovatyvi, antrepreneriška, sparčiai vystosi. Lenkai, kaip ir lietuviai, nelaukia, kol kas nors už juos išspręs problemą. Jei kalbėtume apie Lenkijos pasiekimus,  pastebėtume, kad Lietuva nelabai toli nuo jos atsilikusi ir gali ją pasivyti. Juk mažesnė šalis gali būti judresnė, vikresnė, greičiau priimti sprendimus. Manau, kad Lietuvos perspektyvos yra labai geros.

Komentarai (3)