Apžvelgus žiniasklaidoje mirgančias antraštes, kartais galima susidaryti įspūdį, kad ritamės žemyn. Kadangi manau, kad taip nėra, norėčiau pasidalinti pozityvia žinute, subrendusia, sekant pasaulio naujienas, keliaujant, bendraujant su daug labai įvairių ir šaunių žmonių.

Augau vykstant informacijos revoliucijai. Nuolat girdėjau, kad žmonės tampa apatiški viskam kas vyksta aplink. Jog tampame perkrauti informacija, kurios nebepajėgiame suvokti ir nebeįstengiame išlikti kūrybingi. Tiesos tame tikriausiai yra daug, tačiau noriu išreikšti nuomonę, kad yra tendencija judėti kita kryptimi, kad sugebame išspręsti šią problemą. Taigi noriu pasidalinti idėja, kaip tai vyksta ir kokias tendencijas visuomenėje tai žada ateinančiame dešimtmetyje.

Pagrindinės straipsnio diskusijų temos:

• Augantis sąmoningumas
• Pacifizmas
• Klimato kaita
• Trečioji pramonės revoliucija
• Visuomenės atsivėrimas: LGBT, rasizmas, feminizmas, keliavimas
• Mityba ir gyvensena

Sąmoningumas

Kalbėsiu būtuoju laiku, tačiau tai reikėtų suvokti kaip vykstantį pokytį.

Pagrindinė žinutė, kurią noriu išreikšti yra ta, kad tampame sąmoningesni. Turiu omenyje, kad vis dėlto išmokstame orientuotis begaliniame informacijos lauke ir tą informaciją apdoroti. Kai tik atsirado galimybės prieiti prie neįprastai didelio informacijos kiekio, buvome pasimetę ir nebežinojome ar bandyti mąstyti ar ieškoti atsakymų, o gal nebegalėdavome atsirinkti kas svarbu. O tai vesdavo į paralyžių, apatiją, nesugebėjimą suformuluoti reikšmingų klausimų ir tikslų.

Per dešimtmetį internetas prisitaikė prie žmonių, o žmonės – prie interneto. Neregėto masto integracija asmuo-virtualus tinklas vis dėlto suteikė galimybę pačiam valdyti pasiekiamą informaciją. Socialiniuose tinkluose galime sekti tuos pranešėjus, kuriuos gerbiame ir kurie dalinasi mums aktualia informacija, o nuolatinius šiukšlintojus – tiesiog padaryti nematomais. Galime susikurti savus naujienų srautus iš šaltinių, rašančių dominančiomis temomis ir tenkinančia kokybe. Seniau nusišnekėjimas buvo kritikuojamas, o dabar tiesiog ignoruojamas (gal ir pats būsiu ignoruotas).

Sugebėjimas efektyviai valdyti pasiekiančios informacijos srautus galų gale leidžia suvokti ir pačią informaciją kurią gauname. Iš apatiškos būsenos grįžtame į pasauliui jautrią būseną. Tampame sąmoningesni.

Pacifizmas

Galbūt viena iš priežasčių, kodėl mūsų neaplankė daug pažangesnės nežemiškos civilizacijos yra nepaprastai maža tikimybė, jog protinga civilizacija sugebės išlikti pakankamai ilgai, nesunaikindama savęs. Tokiomis ir panašiomis mintimis dalinasi vienas iš svarbiausių šių laikų mąstytojų, taikos aktyvistų, Noam Chomsky (nuoroda į vieną iš jo pasisakymų). Ši mintis jau XIX-tame amžiuje buvo išsakyta vieno filosofo, kurį, deja, pamiršau. Dažnai manoma, kad tai, jog žmonių rūšis dar neišnyko dėl branduolinio karo yra tiesiog dieviško įsikišimo ženklas. Didėjantis visuomenės sąmoningumas pasauliui, bei didėjanti globalizacijos įtaka veda prie didesnio bendrumo jausmo su visais žmonėmis. Pradedame suvokti, kad nesame tokie jau skirtingi. Šis procesas vyksta jau tikrai ilgai ir pacifizmas įgauna vis didesnę įtaką visuomenėje.

Klimato kaita

Kita, itin reikšminga grėsmė mūsų, kaip rūšies, egzistavimui, yra klimato kaita. Dar prieš penkerius metus buvo galima dažnai pastebėti svarstymų, jog galbūt klimato kaita nėra žmogaus kaltė ir mes, kaip maži vabaliukai, reikšmingos įtakos tam negalime turėti. Tačiau manau, kad šiuo metu didžioji dauguma žmonių pradeda subręsti gausybei mokslinių tyrimų rezultatų ir suprasti savo vaidmenį šiame procese. Tikriausiai daug turtingų korporacijų viešąją nuomonę apie klimato kaitą įžvelgė kaip pavojų pelnui ir pasistengė tą supratimą nukelti į ateitį pasinaudodamos užsakomaisiais straipsniais. Galbūt tai tėra sąmokslo teorija. Dabar daugelis korporacijų pasikeitė – tapo socialiai atsakingesnės. Socialiai atsakingi veiksmai tapo papildoma dimensija rinkodaroje.

Taigi, viena iš akivaizdžių teigiamų ateinančio dešimtmečio tendencijų yra jautrumas aplinkai ir klimato kaitai. Būdami sąmoningesni, pradedame suprasti savo pasirinkimų įtaką globaliame kontekste.

Trečioji pramonės revoliucija

Rolandas Maskoliūnas laidoje „Mokslo ekspresas“ dalijosi mintimis apie trečiąją pramonės revoliuciją (nuoroda į apibendrinantį tekstą), kurią kelia mūsų visų integracija su virtualiuoju tinklu. Suderinę tai su jautrumu klimato kaitai, gauname naujų, aplinkai nekenksmingų produktų, kurie būtų aktyviai susieti su mumis ir kitais prietaisais, taip pagerindami bendrą našumą, atsiradimo tendenciją. Tapdami tinklo dalimi, mes patys tampame pranešėjais ir kūrėjais, tampame milžiniško organizmo ląstele.

Visuomenių atsivėrimas – LGBT, rasizmas, feminizmas, keliavimas

Tikriausiai didžiausias panašumas tarp Lietuvos ir Rusijos visuomenių yra homofobiškumas (vienas didžiausių Europoje). Tačiau ko mes iš tiesų bijome, dažnai lieka neaišku (kviečiu paskaityti vieno psichologo trumpą straipsnį).

Kartą lankiausi Strasbūre. Vieną dieną ten vyko didžiulis LGBT paradas. Tai buvo išties didelis renginys, su ypatingai daug jaunų dalyvių. Didžioji dauguma jų buvo lygiai tokie pat žmonės su kuriais bendraujame kas dieną. Atmosfera buvo ypatingai laisva ir linksma. Keliavo didžiulės minios, lydimos puikios muzikos. Aplinkiniai žmonės arba tiesiog prisidėdavo prie minios arba ramiai ją stebėdavo. Atrodo, savaime suprantama, jog paradas už lygybę heteroseksualių žmonių negali paversti homoseksualiais. Nuošaly buvo sutelktos tiktai menkos policijos pajėgos. Stebėdamas iš šalies supratau, kad Lietuvoje žmonių tolerancija dar turi ypatingai daug erdvės augimui. Iš tiesų, dažnai iš emigravusių žmonių galima išgirsti, kad grįžimas į Lietuvą nelabai vilioja, ne dėl mažesnių pajamų, o dėl itin uždaros visuomenės.

Noriu išreikšti nuomonę, kad augant žmonių sąmoningumui, homofobija neišvengiamai mažės. Vis daugiau žmonių pasiekia objektyvi informacija apie tai, jog homoseksualumas nėra susijęs su jokia patologija (oficiali PSO pozicija). Gausėja mokslinių tyrimų, aiškinančių. kad tai gali būti nulemta genų ir yra modelių, paaiškinančių kodėl toks genas neišnyksta dėl evoliucijos. Kad ir kokia to priežastis bebūtų (genai ar hormonai ankstyvame amžiuje), žmogus to pasirinkti negali, todėl visuomenė turėtų būti tolerantiškesnė.

N. B. Nepriklausau nei vienai iš šių grupių ir nieko neginu, todėl nesileisiu į jokius ginčus šia tema.

Ekvivalentiškai kartu su homofobija, rasizmas turėtų taip pat akivaizdžiai mažėti. Tikiuosi, visiem aišku kodėl ir čia nieko naujo nepasakau. Taip pat ir sena tema apie moters padėtį visuomenėje.

Kuo visuomenė tampa atviresnė, tuo daugėja žmonių, kurie renkasi keliauti tiesiog pasitikėdami sutiktais žmonėmis. Daugiau žmonių pradeda tikėti, jog nebus nusigręžta, jog nieko neturėdamas, būsi sutiktas su atvira šypsena ir kalnu smalsumo. Dėl to keliavimas tiesiog tranzuojant ir toliau populiarės. Taip pat ir savų namų atvėrimas svetingumo mainuose (kaip garsusis CouchSurfing), kur leidi nepažįstamam keliautojui apsistoti savo namuose neimdamas jokio mokesčio. Apie šias patirtis tikriausiai pasidalinsiu kituose straipsniuose apie keliavimą.

Mityba ir gyvensena

Vėlgi, didėjantis sąmoningumas veda prie atsakingesnio mitybos pasirinkimo. Renkantis produktus, darosi svarbu ne vien tik kaina, bet ir produkto kilmė bei gamybos metodai. Pavyzdžiui, vis dažniau žmonės renkasi vištų kiaušinius, kurie sudėti vištų turinčių žymiai daugiau laisvės: vieniems gaila vištų, kiti mano, kad tai yra sveikiau. Pradedame suvokti, kad pirkdami iš tiesų tampame atsakingi ir už pačią gamybą, todėl tai jau tampa ir sąžinės reikalu. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl daugėja vegetarų. Juolab, kad turint priėjimą prie visos reikalingos informacijos, galime subalansuoti savo mitybą taip, kad ji nesukeltų jokių problemų mūsų sveikatai. Taip pat suvokiant mėsos pramonės energetinė nenašumą, galų gale, mažesnis mėsos vartojimas tampa tiesiog protingu pasirinkimu. Vėlgi – neagituoju už vegetarizmą, tačiau manau, kad jam yra tendencija plisti dėl išvardytų priežasčių.

Taip pat keičiasi požiūris į kitus gyvensenos ypatumus. Vis daugiau žmonių atsiklausia „Nieko prieš, jei užsirūkysiu?“. Arba pareiškia „Šiandien nenoriu vartoti alkoholio, tačiau tikiuosi praleisti vakarą smagiai". Tai pat, daugėja žmonių kurie persėda iš mašinos ant dviračio. Na, čia tikriausiai, vėlgi, nieko naujo nepasakau, bet, tikriausiai, apie tai kalbėti ir tai skatinti yra verta.

Pabaigai

Daugelį iš čia išvardintų vykstančių pokyčių tikriausiai labai gerai žinome ir nedaug ką nustebinau. Tikriausiai lygiai tiek pat daug tendencijų pamiršau įtraukti. Trumpai apibendrinant, idėja kuria dalinuosi: tampame sąmoningesni, nes išmokstame našiai prieiti prie didžiulio informacijos tinklo, todėl tampame jautresni pasauliui. Tai galima būtų laikyti daugelio vykstančių pokyčių akstinu. Mintys, į kokius konkrečius pokyčiui tai veda, be abejo yra subjektyvios ir pagrįstos tik asmenine patirtimi. Be to, yra begalės faktorių, kurie iškeltas tendencijas gali paveikti. Taip pat, iš čia iškeltų idėjų apie pokyčius panašu, kad žaliosios ir liberaliosios politinės jėgos toliau įgaus vis didesnę įtaką.

Vis dėlto, pagrindinė idėja apie sąmoningumą yra aiški, bet kur ji veda – kviečiu padiskutuoti.

Justinas Pupeikis

Komentarai (14)