Darbdavio požiūris: rasti gerą darbuotoją – sunkiau nei uždirbti milijoną

Jų 2013m apyvarta 3-5 mln. vadinasi tikrai sunku su ta atranka, lengviau mln. uždirbti

Bendrauju su daug žmonių ir galiu tau pasakyti, kad tavo požiūris į motivaciją yra visiškai neteisingas. Žmogus negali būti motyvuotas, jis turi būti motivuojamas dirbdamas pas tave. Kaip? Pabandyk perleisti savo pareigas geriausiam darbuotojui (jeigu įmanoma) ir padirbėk 1 mėn tą ką dirba pas tave paprasti žmonės, už jų atlyginimą, jų darbo valandomis, sąlygomis, pareigomis. Ir pamatysi kas tave tą mėn džiugins kiekvieną dieną ir kas liūdins, tai ir yra motivacija. Motyvuoto žmogaus iškarto nesurasi, galbūt surasi gerai užsimaskavusį darbštų žmogų, bet tikrai ne motyvuotą. Apie motivaciją pasidomėk, blogą arba gerą darbuotoją išsiugdai pats (y)

Rasti gerą darbdavį - sunkiau nei pačiam įkurti verslą ir užsidirbti milijoną.

ktulu taikliai pastebejo

Visi darbadaviai geri, siulo solidzias algas, o kai suzinai solidzia alga juokas ima uz tai ko praso dazniausiai.

Būtent, kuris tas "solidus darbdavys" prašantis "realios pagalbos" padirbėti po darbo, bent ačiū pasako? Kuris bent jau simboliškai ranką paspaudžia per tavo gimtadienį? Kuriam ne visvien jei tau tądien iš tikro nesiseka? Didelė dalis tik žiūrėdami į augančius pelno skaičiukus postringauja kokie jie geri, o darbuotojai nachalai. Visko būna, tačiau ne samdytom paskaitom apie motyvacijos psichologiją pakelsi darbingumą. Gal jos suveikia studentams, bet turinčiam šeimą, jau atsiranda daugiau smulkmenų ir problemų, nei 24 valandas per parą galvoti apie darbą. Čia darbdavio, o ne eilinio darbuotojo galvos skausmas...

Neseniai baigiau mokslus ir ieškojau darbo. Paieškų metu supratau, kad darbą susirast yra žiauriai lengva. Beda tame, kad buvau išsikėlęs tikslą, kad darbas turi atitikt du kriterijus: 1. Turi būt laikomasi darbo kodekso (bent dalinai) 2. Turi būt laikomasi darbų saugos Paieškos truko apie 6 mėnesius. Per tą laiką teko pakalbėt tikrai su daug darbdavių.. Galiu pasakyt, kad dauguma jų neturėtų turėt jokių darbuotojų! 99% nemoka už viršvalandžius, prisigalvoja visokių nemokamų atostogų žiemos metu, nori pasirašyt sutartis "minimumas +priedai" ir daug daug daug panašių nesąmonių.. Manau, kad geriem darbdaviams tikrai darbuotojų netrūksta.

Tai jie ten darbuotojo iesko ar darboholiko?

Faktas yra toks - yra tiek gerų darbuotojų, tiek gerų darbdavių. Tiek darbuotojai verkiantys, kad nėra gero darbo, tiek darbdaviai, kad nėra gerų darbuotojų - yra neteisūs. Toliau visa diskusija yra beprasmė. Nes darbuotojai nori savo gebėjimų neatitinkančių sąlygų, o darbdaviai nori gerų specialistų už kapeikas. Apie įstatymų, darbo kodekso pažeidimus aš jau net nekalbu - tokie išvis turi tylėt...

Khem, 20 apdraustųjų - "įmonėje dirba gausus jaunų specialistų kolektyvas". Tikrai kad gausus. Daug dabar per tarpininkų firmas darbuotojus renkasi. Pažįstama kartais pasidarbuoja atrinkinėdama, tai darbdavių reikalavimai maždaug - teisinis išsilavinimas, užsienio kalbos, automobilis, patirtis, alga kokie 1200. Sakė neina nieko atrinkti kai tokie svajotojai ir jau žada mest.

Visiškai pritariu. Darbdaviai iš oro ne atsiranda. Tai tie patys lietuviai kurie ir darbuotojais dirba. Tik tiek, kad jie drąsesni ir nebijo rizikuoti. Bet kaip yra daug nevykusių darbuotojų, taip yra daug nevykusių verslininkų. Bet labiausiai erzina ne nevike verslininkai, o nevike darbuotojai, kurie rėkia kad jiems darbdavys turi mokėti milijoną. O kai pasakai tapk darbdaviu ir mokėk ta milijoną, tai visaip išisukinėja ir išsipysinėja. Iš tu kurie su manimi baigė bakalaurą diplomą duočiau tik kokiems 30 proc. Visiems kitiems tik spiri į ... Nes jie tik specialistai ant popieriaus. Ir dalis iš jų taps verslininkais.

Na tai labai viskas paprasta keliam MMA po 50lt per menesi ir ziurim, kaip ekonomika vystysis jei eis geryn, keliam iki ES vidurkio, jei bus nekazka sustabdyti kazkuriuo momentu. Nes uz MMA, ar net "solidzius" ~1200lt as pvz galiu tik atvykti iki darbovietes, jei darbdavys tikisi, kad dar ir dirbciau turetu moketi bent nuo 2,5klt i rankas uz lengva ir neatsakinga darba, uz specialisto darba dar daugiau. Nes kainos tai juk europines, tai kodel atlyginimai turi buti zemiau skurdo ribos? O siaip tai pofik, gabus zmones patys uzsidirba ir be darbdaviu.

Iš kokios Graikijos tamsta išlindo? Dirbamas lengvą ir neatsakingą darbą lietuvoje sukursi įmonei vertės už 4-5k litų per mėnesį kad gautum tuos 2500? Pinigai yra uždirbami, tokie kurie nori algą "gauti" (pagal geriausias socializmo tradicijas) o ne užsirbti, tegu ir dirba tuos paprastus darbus kur nereikia nei motyvacijos nei atsakomybės. (pvz valstybės tarnyba jeigu turi išsilavinimą ir kontaktų), bet gal nekruškit proto verslui savo socialistiniais kliedesiais. Nu o jei neturit išssilavinimo ir giminių ten kur reikia, bet vistiek norit atlyginimą GAUTI pagal savo Poreikius kurių išpildymo nusipelnėt jau vien savo atejimu i si pasauli, tai žinoma niekas nedraužia svajoti toliau apie didesni MMA kaip savo niekingo gyvenimo vienintelį gerėjimo garantą.

Visada prisimenama rinkos ekonomika ir numetama darbuotojui frazė: "Pats susikurk verslą ir mokėk daugiau". Reikėtų prisiminti rinkos ekonomiką ir tuomet, kai darbuotojui (jo nuomone) mokama per mažai. Lygiai tiek pat TEISINGA frazė yra: "Pats ir eik už tiek dirbt". Bet neee, darbdaviai "išsipysinėja" ir toliau "verslą" daro, bet samdomais darbuotojais neina dirbt, o pagal darbdavius samdomo darbuotojo darbas ir atlygis - gi gryna svajonė. Ar jūs sugebat suvokt, ant kiek visi šitie pasakymai yra nuvalkioti ir idiotiški??? Elementari rinkos ekonomika, besiskundžiančių joje - NEGALI būti iš esmės. Visi gauna tiek, kiek nusipelno gauti, o verslininkai perka darbo jėgą už tiek, kiek ji yra tuo metu verta rinkoje. TAŠKAS. Visa kita - tik kliedesiai iš savo daržo mėtant akmenis per tvorą pas kaimyną...

1) Bet kažkodėl darbdavys nebando pasinaudodamas įstatimais įdarbinti nedirbančius asmenys už minimumą. Tačiau darbuotojas bando pasididinti savo atlyginimą naudodamasis įstatimais (MMA) 3) Teisybę gali kartoti kiek panorėjęs, ji nenusivalkioja. Tik valkatoms kitaip atrodo. 4) Rinkos ekonomika negali garantuoti kad joje nebus nesiskundžiančių (kad ir kokia ji bebūtu: kapitalizmas ar socializmas). Nes skundu kiekis priklauso nuo to kiek rinkoje yra kažko ir kiek kiekvienas asmuo nori iš jos turėti. Net ir milijonieriai skundžiasi, kad negali nusipirkti boingo, bet jo nori. 5) O tu dabar įrodyk, kad darbo jėga (valytojos) yra verta daugiau nei dabartinis MMA. Tai yra kad jį užsidirba tuos 1600 lt ir uždirba ant savo darbo įrankių, bei ir verslininkui pelno.

Valytoja nekuria pelno? Nesamdyk! Moki „rinkos atlyginimą“? Nesistebėk, kad lojalumas tau = 0. Dirbi lietuviui? Nesistebėk grašiais. Verslininkai 99% nemoka dirbti su žmonėmis, net ir suprasdami, kad praranda pelną nieko nekeičia. Mentalitetas.

Mano nuomone, jei gauni minimumą ir tai nėra pirmieji mėnesiai darbe (bandomasis laikotarpis, 0 patirties, poreikis įrodyt, kad gali gerai dirbti ir esi vertas daug daugiau ir pan) tai reikia kuo greičiau kažką keisti savo gyvenime, nes nesi vertas daugiau, nei minimumo, kaikuriais atvejais net neverti ir to minimumo, bet kadangi mažiau mokėti negalima, tai ir mokamas minimumas. Nori daugiau? Įrodyk, kad gali dvigubai geriau, nei tas dirbantis už minimumą ir gausi dvigubai daugiau, nei minimumas. Kita bėda, yra pilna darbuotojų, kurie ateina dirbti už tą minimumą ir dar užpakalį darbdaviui palaižo, kad tik priimtų, dirba viršvalandžius ir aplamai nežino, kas yra tas darbo kodeksas ("darbo kodekso komentaras" - taip pat geras dalykas). Tai kodėl darbdaviui samdyti profesionalą, kai gali kokią fyfutę už minimumą, kuri niekuo nesiskųs, na nebent sugalvos išeiti iš darbo. Bet gi fyfučių tai daug. (Nieko nesiekiau įžeisti, gali būti ir fyfinas skeltanagis, jokio skirtumo). Dar viena akivaizdi bėda yra patys darbdaviai. Gryniausias bardakas pas neretą, jokios tvarkos, jokios sistemos, neaišku kas už ką atsakingas ir kiek ko už ką gaus ar negaus. Neaišku kas kam pavaldus ir taip toliau. Kai toks balaganas, kaip galima kalbėti apie darbo efektyvumą? Gal čia ir yra bėda, kad lietuviai sukuria gerokai mažesnę vertę, nei vakariečiai, nes darbas yra visiškai neoptimizuotas? Dirbama tik tam kad dirbti, o ne padaryti darbus, pasiekti tikslus? Nieks nepastebėjot darbuotojų, kurie nuolat dirba, nuolat kažką daro, nuolat kruta, rašo, neša, dirba, tačiau darbas, kurį reikėjo padaryti nepadarytas? Arba kai žmogus atrodo sėdi, visą dieną nieko neveikia, bet visi darba padaryti, nudirbti? Pirmasis būna baisiai nepatenkintas, jis dirba, stengiasi ir gauna gerokai mažiau, negu tas tinginiaujantis uždirba? Dar pastebėjimas, dažnu atveju mažiausia rotacija ir geriausi darbuotojai būna ten, kur prekės ir paslaugos kainuoja daugiau, nei rinkos vidurkis. Apie akropolis ir co esančias brangių skudurų ir pan parduotuves nešneku, ten taip pat brudai nori, kad dirbtų už centus. Kas svarbiausia atsiranda tų darbuotojų, nu taip kas po mėnesių vis kitas Kokas gali būti kokybiškas darbas iš 'žalio' žmogaus, kai tų poros mėnesių reikia specialistams tiesiog prisitaikyti prie tam tikros naujos darbo, prekių, paslaugų ir pan. specifikos.

Aha, lietuvių našumas mažesnis. Dar viena pasakėlė - tipo, blogai dirbam Vokiečiai su mūsų įranga iš viso nepadirbtų, o mes su jų - neatsiliktume. Bet ar darbuotojas turi pirkti įrankius?! Kai tik verslas ima verkti - melai pilasi kaip iš gausybės rago. O dėl darbuotojų vertės... Jei atleisi valytoją, tai cechą šluos staklininkas su 30 lt/val įkainiu. Ponuliui rinktis

Tu kalbi ne apie tą vertę, apie kurią reikėtų kalbėti. Jei valytoja bus viena visame rajone - jos darbas bus vertas ir 5 tūkstančių. Jei visi bus valytojai - tas darbo jėga bus išvis nieko verta. Darbo jėgos vertė rinkos ekonomikoje susideda iš keleto dalykų: 1. Darbo jėgos kiekis rinkoje. 2. Laikas, investicijos ir kiti resursai reikalingi tapti tos srities darbo jėga. 3. Pridėtinė vertė, kurią kuria tas darbo jėga (ekonomistas nieko nekuria, bet tai nereiškia, kad jo darbas nieko vertas) 4. ir t.t. Jei darbdaviai skundžiasi, kad neįmanoma rasti gero darbuotojo - vadinasi, per mažai moka. Jei darbuotojas negeba rasti darbo, vadinasi, per daug prašo, arba per mažai sugeba ir žino. Arba rinkoje šiuo metu tokių specialistų nereikia. Perihellis teisingai viską surašė.

Būtent, kad lietuvis pratęs prie neoptimizuoto darbo kažką padarys jau pirmą dieną dirbdamas optimaliai. Kai tuo tarpu vakarietis pratęs prie optimizuoto darbo nieko nesugebės padaryti šitam balagane. Pamenu pirmas mano darbas buvo vienoj didžiausių lietuvos įmonių. Pirmas tas darbas, kurį ėjau dirbti ne laikinai vasarai - per vasaros atostogas, o pirmas nuolatinis darbas (sugebėjau išdirbti tris mėnesius). Ten buvo įdomi specifika - negalima buvo nedirbti. Pavėlabai 5min - minus Xlt, kažką dar padarei -Xlt, gerai padarei darbą - plius Xct. Na bet čia nieko, įdomiau buvo tai, kad, kaip minėjau, negalima buvo nedirbti. Reikėjo nuolat kažką veikti, nesvarbu ką, kad ir iš vienos krūvos prekes perkrauti į kitą ir tada atgal. Kitą dieną galima pakartoti procedūrą. Du kartus. Galima ir tris. Bet tik pamėgink padėti subinę ant kėdės - nedirbi. Žinoma darbai būdavo padaryti tik tie, kurių nepadaryti neįmanoma, pvz ateina žmogus ir prašo jam duoti kažkokių prekių, konsultuoti kažkokiu klausimu. Na arba siunti tolyn (kas šiuo atveju nepriimtina), arba padarai darbą. O kažkokios sistemos įvedimas, prekių tvarkymasis (kad būtų patogiau, paprasčiau prieiti dažniausiai naudojamas, lengviau paimti sunkiausias prekes ir pan), darbo supaprastinimas, užduočių/atsakomybių pasiskirstymas, darbuotojų įtraukimas į įmonės vystymą ne tik kad stovėjo vietoje, bet dar ir lėtai grimzdo gilyn į dumblą. Čia buvo mažiausiai motyvuotų ir žaliausių darbuotojų kalvė, čia mes supratome, kad reikia skubiai kažką keisti, nes visą likusį gyvenimą būsim dolbajobai (neatsiprašau už šį žodį), kurie dirbs tik tam kad dirbti, kurie neuždirbs, o gaus atlyginimą, kurie negebės ginti savo teisių, kurie nežinos savo pareigų, kurie sėdės dugne ir balsuos už darbo partiją. Po trijų mėnesių išėjau į kitą vietą ir gavau visišką priešingybę. Taip, čia yra daug visko, ką keisčiau, ką tobulinčiau. Visur taip yra, tik vienur verta mėgint pasiekt gerus rezultatus, kitur net neverta gaišti laiką, tegu arba patys kapstosi, arba bankrutuoja. Čia toks riebus akmuo į dabdavių daržą. Kurį laiką draugė aktyviai dalyvavo darbo paieškose. Rezultatai patvirtino mano prieš tai išdėstytą nuomonę. O bet tačiau akmuo yra ir į darbuotojų daržą. Ateini į parduotuvę, įmuša į kasą prekę ir kaina kitokia, nei nurodytą prie/ant prekės. Nu tyčia/netyčia neesmė. Darbuotojai nežino ką daryti. Apsauginiai prašo pasižymėti kompiuterį einant į parduotuvę, neiti su kuprine į prekybos salę (kartais iš principo pasiimu namie kuprinę ir su ja einu apsipirkt į konkrečią parduotuvę, kur pasigiria kažkas, kad liepia eit lauk su kuprine ar terba), neprisitaiko prie kliento (pvz yra kur negali tiesiog paduot vandens be citrinos, be arbatos, be kavos ir pan), atneša kažkokį picos pavadinimo gaminį vietoj picos už dviejų picų kainą, paklausus ratlankių tam tikrais parametrais pasako, kad nieko neturi ir apsisukę bėgte bėga, nors pasižiūrėjęs į pirmą pasitaikiusį gaminį matau tai, ko man reikia. Kaip tokiam darbuotojui galima mokėti daugiau, nei minimumą? Jie nė to minimumo neverti. Žodžiu, geri darbdaviai darbuotojų stygium nesiskundžia, geri darbuotojai darbo pasiūla taip pat. Kaip visada su retom išimtim. ps. Kažkur tekste bus klaidų, pora raidžių bus įsimaišę, nors neturėtų, dalį ištaisiau, dalis tikėtina liko. Matyt kartais priliesdavau touch pad'ą ir permesdavau kursorių į kitą teksto vietą ir suvesdavau tekstą į netinkamas vietas.