Pelėsis namą gali suėsti per porą metų. Kaip nuo jo saugotis?  (0)

Apsimauna šiltas kojines, apsivelka pora megztinių, net nevėdina būsto, kad tik išsaugotų šilumą. Lietuviai geriau šąla nei šildosi.Tačiau taip taupant galima prisidaryti rimtų bėdų ir vėliau – dar didesnių išlaidų. Nevėdinamas patalpas puola pelėsis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pelėsių naikinimo paslaugą teikiančios įmonės darbo užtektinai turi nuo lapkričio iki balandžio mėnesio.

Kasdien turime iki penkių iškvietimų valyti pelėsį. Dabar mums pats darbymetis, telefonai tiesiog kaista nuo žmonių skambučių.

Pasak vienos tokios įmonės direktoriaus A. Donskojaus, nuo pelėsio labiausiai kenčia senos statybos blokiniuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės, jie sudaro 55 procentus įmonės klientų.

Dar 25 procentai gyvena naujos statybos daugiabučiuose, likę 20 procentų – nuosavuose namuose. „Daugelis žmonių, išvydę savo namuose pelėsį, iškart išsigąsta ir nusprendžia parduoti butą ar namą. Bet to tikrai nereikėtų daryti, nes pelėsį galima išnaikinti šiuolaikinėmis priemonėmis.

Tačiau svarbu žinoti, kad jei nebus pašalintos pelėsiui susidaryti palankios sąlygos, anksčiau ar vėliau jis vėl atsiras“, – įspėjo A. Donskojus.

Jo vadovaujamos įmonės specialistai, turima įranga apžiūrėję pastatą iš vidaus ir išorės, gali tiksliai nustatyti jo broką, kurioje vietoje drėksta ar šąla sienos, žodžiu, išsiaiškina, dėl ko plinta pelėsis.

Tik sumažinę patalpose drėgmę, jas tinkamai išdžiovinę jie imasi naikinti pelėsį. Kai kuriuose butuose būna sunkiai įsivaizduojamas susikaupusios drėgmės kiekis.

Neseniai vieno trijų kambarių buto viename pelėsiu apaugusiame kambaryje jų pastatytas drėgmės surinktuvas per tris dienas susiurbė net 36 litrus skysčio.

Viename blokinio namo bute vidinės sienos drėgmė nustatytą normą viršijo net penkis kartus.

Prasto vėdinimo problema


Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas, Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovas Juozas Antanaitis patikino, kad pelėsis yra tikra renovuojamų pastatų rykštė visoje Lietuvoje.

„Mėgstama sakyti, kad pelėsio atsiradimas – nevykusios renovacijos pasekmė. Iš tikrųjų taip nėra, juk žmonės įsistatė plastikinius langus, sandarias duris – viską uždarė, kad tik daugiau šilumos liktų būste.

Tačiau iš šykštumo neskyrė pinigų vėdinimo sistemai – drėgmė lieka, kaupiasi patalpose ir niekur iš jų neišeina.

Taigi pelėsis dažniausiai yra prasto vėdinimo problema“, – kalbėjo J. Antanaitis.

Jis patarė visiems įsirengti vėdinimo sistemas arba bent jau porą kartų per dieną po 5 minutes gerai išvėdinti namus plačiai atlapojant langus, kad susidarytų skersvėjis.

Antra galima pelėsio atsiradimo priežastis yra vadinamosios kiauros – šąlančios, nuo lietaus šlapiuojančios sienos.

Pasak J. Antanaičio, tokias sienas būtina kuo skubiau apšiltinti.

Būna įvairiausių atspalvių


Idealiausios sąlygos pelėsiui įsiveisti – teigiama 20 laipsnių temperatūra ir daugiau nei 95 procentų santykinė oro drėgmė, o jo augimą skatina nepakankamas oro judėjimas – patalpų vėdinimas ir natūralios šviesos stoka.

Ypač greitai pelėsis plinta ten, kur trūksta švaros, – pilna dulkių ir įvairių bakterijų.

„Aplinkoje esančios organinės medžiagos yra pelėsinių grybų maistas. Ypač jie mėgsta voratinklius, kuriuose gausu šių medžiagų.

Juk ne veltui senovėje žmonės vorų tinklus dėdavo ant žaizdų, kad jos greičiau sugytų“, – teigė profesorius Albinas Lugauskas, pelėsius tyrinėjęs daugiau nei pusę amžiaus.

Iš pradžių mažyčiai tamsūs taškeliai plika akimi būna nepastebimi ir, jei sąlygos palankios, per kelias dienas gali susiformuoti ištisos kolonijos – milijardai naujų sporų.

Šios įvairiaspalvės dėmės atrodo tarsi purvas ir skleidžia nemalonų, priplėkusį kvapą. Pasak A. Lugausko, pelėsių spalvą lemia terpė, kurioje jie vystosi.

Kartais vienoje vietoje susidaro kelios viena kitai padedančios grybų bendrijos ir tada galima išvysti įvairių atspalvių (melsvo, žalio, pilko, geltono, raudono, balto, juodo ir kt.) pelėsio pažeistus plotus.

Stipresni net už virusą


Jei ant sienos, lubų, baldų ar grindų pastebėjote „ropojantį“ pelėsį, nusiteikite, kad kova su juo bus sunki.

Tam neužteks namuose atlikti gero remonto, net panaudojant pačias kokybiškiausias statybos ir apdailos medžiagas.

Jeigu nenustatysite pelėsio atsiradimo priežasties ir skubiai nesunaikinsite šio užkrato, jau po pusmečio visos jūsų pastangos nueis veltui ir nepageidaujamas įnamis vėl įsiskverbs į jūsų namus. Pelėsiniai grybai yra labai atsparūs mikroorganizmai, kur kas stipresni net už įvairias bakterijas ar virusus.

„Nieko nedarant medinį pastatą pelėsis gali suėsti per dvejus metus, o mūrą ardo lėčiau, jis pamažu gali trupėti apie 20 metų“, – teigė A. Lugauskas.

Jis prisiminė atvejį, kai viena moteris nusipirko dailų, šiuolaikiškai sutvarkytą sodo namelį ir po kelių mėnesių išvydo per naują grindų dangą į namo vidų besiskverbiantį pelėsį.

„Nuardžius grindis ir dalį sienų atsivėrė siaubingas vaizdas – visos medinės namo konstrukcijos buvo supuvusios, suirusios ir apaugusios pelėsiu.

Taigi ankstesni namo šeimininkai pelėsio pažeistą namelį iškišo apvilkę jį gražiu rūbu“, – prisiminė pašnekovas.

Nereikia iškart grandyti


Jis patarė pamačius pelėsį nepulti jo iškart grandyti – taip tik dar daugiau patalpoje pasėsite jo sporų.
Tam reikia pasirengti – statybinių ar ūkinių prekių parduotuvėje nusipirkti cheminį preparatą fungicidą ir apipurkšti juo rastus pelėsius.

„Fungicidų pasiūla dabar yra didelė, tad prieš įsigyjant reikėtų atidžiai perskaityti gaminio etiketę, kad neparsineštumėte namo preparato, skirto naudoti išorėje, lauke, o ne uždarose patalpose.

Lauko fungicidai yra gerokai stipresni, tačiau nereikėtų jais per daug žavėtis. Ne pagal paskirtį juos panaudoję neaišku, laimėsite ar pralaimėsite“, – sakė profesorius.

Fungicidu apdorotą apipelijusį paviršių reikėtų atsargiai nuvalyti arba nugrandyti kokiu nors aštriu daiktu, pavyzdžiui, peiliu. Vėliau tą vietą dar bent du kartus apipurkšti turimu preparatu.

Jei nėra galimybių įsigyti cheminio preparato, galima naudoti maistinį actą – jis irgi efektyviai padeda.
Jei su pelėsiais negalite susidoroti patys, pasitelkite specialistus.

„Pelėsį galima išnaikinti, tačiau jei nesilaikysite švaros, nuolat nevėdinsite patalpų ir jose bus per drėgna, vėl sudarysite sąlygas jam veistis ir daugintis“, – sakė A. Lugauskas.

Kenkia sveikatai


Bet koks netrukdomai besidauginantis pelėsis ne tiktai darko namų vaizdą, mažina pastato statybinių konstrukcijų atsparumą, bet ir kenkia žmogaus sveikatai.

Tai labai stiprus alergenas, kaip radiacija ar sunkieji metalai, pelėsis daro nematomą poveikį žmogaus sveikatai.

Vien alerginėmis savybėmis pasižyminčių pelėsių yra apie 300 rūšių.

Išskirti, kad viena ar kita rūšis auga gyvenamosiose patalpose, negalima, nes jose gali būti aptinkama labai daug skirtingų rūšių pelėsių sporų.

Nors pelėsiui atsirasti palanki 20–30 laipsnių šilumos temperatūra, kai kurios jo rūšys sėkmingai gyvuoja ir šaltyje, gali pažeisti šaldytuvuose bei šaldikliuose laikomus maisto produktus.

Pelėsio poveikis sveikatai ne visiems yra vienodas, kiekvienas žmogus į tam tikrus dirgiklius ir rizikos veiksnius reaguoja skirtingai.
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Daiva Zimblienė
(34)
(0)
(34)

Komentarai (0)