Higgso bozoną dar 1998 m. atrado Homeris Simpsonas?  (16)

Nors Homeris Simpsonas geriau žinomas kaip ne visai laimingas, dėl spurgų iš proto einantis Springfildo atominės jėgainės apsaugininkas, pasirodo, jis gali būti pralenkęs šviesiausius planetos protus ir apytiksliai apskaičiavęs Higgso bozono masę 14 metų anksčiau nei pavyko įrodyti tos dalelės egzistavimą.

Matematikos vingrybes animaciniame seriale „Simpsonai“ savo knygoje „The Simpsons and their Mathematical Secrets“ („Simpsonai ir jų matematikos paslaptys“) analizuojantis fizikas Simonas Singhas pastebėjo, kad animacinis herojus Higgso bozono masę ant juodos lentos apskaičiavo dar 1998 m. – 14 metų prieš tai, kai „dieviškoji dalelė“ buvo pagaliau atrasta CERN laboratorijos Didžiajame hadronų greitintuve LHC.

Serijos, kurioje Homeris skaičiuoja Higgso bozono masę, pavadinimas – „The Wizard of Evergreen Terrace“.

„Toje serijoje rodoma lygtis prognozuoja Higgso bozono masę“, – įsitikinęs fizikos mokslų daktaras S. Singhas. – Lygtį išplėtojus, gausite Higgso bozono masę, kuri bus tik šiek tiek didesnė už nanomasę, kuri yra iš tikrųjų būdinga Higgso bozonui. Tai stulbina, nes animacinis personažas Homeris mokslininkus tikrovėje aplenkė 14 metų.“

„Viena iš šių lygčių susijusi su Ferma teorema, o mano pirmoji knyga buvo kaip tik apie garsiąsias lygtis, todėl užkliuvo žiūrint serialą TV ekrane, – pridūrė mokslininkas. – Daktaro disertaciją apgyniau dalelių fizikos srityje, todėl išvydęs Homerio lygtį, buvau šokiruotas.“

„Dieviškąja dalele“ vadinamo Higgso bozono egzistavimą dar 1964 m. numatė Edinburgo universiteto (Škotija) fizikos profesorius Peteris Higgsas ir penki jo kolegos. Šia elementariąja dalele galima paaiškinti, kodėl visatą sudarančios kitos fundamentaliosios dalelės turi masę.

Paprasčiau tariant, teorijoje postuluojama, jog visos subatominės dalelės sąveikauja energijos lauke, kuris pavadintas Higgso lauku – kaip tik tai joms ir suteikia masę. Pasirodo, Higgso laukas – visai kaip elektromagnetinė spinduliuotė, egzistuojanti tiek bangos, tiek dalelės pavidalu – turi ir savų dalelių, t. y., Higgso bozonų. Vis dėlto įrodyti tokio bozono egzistavimą pavyko tik 2013 m. kovą. Apie šį atradimą paskelbė LHC dalelių greitintuvu dirbę mokslininkai.

13,25 mlrd. JAV dolerių kainavusio eksperimento metu jiems pavyko įrodyti, kad Higgso bozonas egzistuoja. CERN laboratorijos fizikai, kaip ir pats P. Higgsas su kolegomis, buvo apdovanoti Nobelio fizikos premija. Ir štai dabar paaiškėja, kad tokį dalyką dar prieš 14 metų sėkmingai prognozavo serialo „Simpsonai“ kūrėjai.

Dr. S. Singho teigimu, Homerio užrašyta formulė labai artima tikrovei. Vienas minėtos serijos scenarijaus autorių Davidas X. Cohenas buvo atsakingas už matematinių lygčių vaizdavimą rašymo lentoje. Jis susisiekė su mokyklos laikų bičiuliu, Kolumbijos universiteto astronomu Davidu Schiminovichiumi. Pirmoji lygtis lentoje buvo susijusi su jo darbais prognozuojant Higgso bozono masę – lygtis žymima H°.

„Ta lygtis – žaisminga įvairiausių fundamentalių kintamųjų (pvz., Planko konstanta, gravitacinė konstanta, šviesos greitis ir pan.) kombinacija, – pasakoja S. Singhas. – Jei reikšmes sudėsime į lygtį, gausime 775 gigaelektronvoltus (GeV), o tai gerokai daugiau nei 125 GeV – reikšmė, gauta atradus Higgso bozoną. Vis dėlto 775 GeV buvo gana neprastas šūvis, turint omenyje, kad Homeris – mėgėjas, o savo skaičiavimus atliko 14 metų prieš tai, kai dalelė buvo atrasta.“

Tai – ne vienintelis mokslo fragmentas ilgus metus kuriamame animaciniame seriale. Tame pačiame fragmente matoma antroji eilutė. Joje – lygtis, kuri, kai kurių manymu, yra Ferma teoremos įrodymas, nors iš tikrųjų skaičiavimai ten tiesiog per trumpi. Be to, seriale apstu pokštų su idealiaisiais skaičiais, Merseno skaičiais.

S. Singho teigimu, „Simpsonai“ yra viena matematiškiausių TV laidų. Taip yra galbūt todėl, kad daugelis scenarijaus autorių yra matematikai. Penkerius metus „Simpsonų“ scenarijų rašęs D. Cohenas buvo talentingas matematikas, o Harvardo universitete studijavo fiziką. Jis vylėsi, kad matematikos fragmentai animaciniame seriale šiuo mokslu sudomins daugiau žmonių.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(72)
(27)
(45)

Komentarai (16)

Visi šio ciklo įrašai