Koks turi būti idealus miesto meras? Visame pasaulyje nauja kokybės kartelė, kurią Niujorke užkėlė M. Bloombergas  (1)

Rinkimų vajus pasibaigė ir dabar kiekvienas miestas bei rajonas turi savo šeimininką. Nuo jo veiklos ir gebėjimų priklausys kaip keisis Lietuva. Bene geriausias tokio šeimininko pavyzdys – milijardierius, verslininkas, filantropas, 12 metų Niujorko meru buvęs Michaelas Bloombergas. Su tokia meile ir energija jis tvarkėsi ir savo versle, ir mieste, kad surasti jam lygių sunku.

Pasaulyje ne tiek daug politikų, o dar mažiau merų, kurie galėtų pasigirti klestinčiu verslu ir turimais milijardais. Vienu turtingiausių pasaulio merų galima vadinti tris kadencijas Niujorkui vadovavusį, vienos didžiausių pasaulyje finansinių naujienų ir duomenų bendrovės „Bloomberg“ įkūrėją M. Bloombergą. Šio JAV verslininko ir buvusio Niujorko mero turtas, „Forbes“ duomenimis, šiuo metu vertinamas 35,4 milijardų JAV dolerių.

Pakeitė miestą

M. Bloombergas pateko į istoriją kaip vienas labiausiai Niujorką pakeitusių merų. 12 metų, kuriuos jis praleido mero poste, neatpažįstamai pakeitė šį miestą. Niujorkas tapo vienu saugiausių ir labiausiai klestinčiu šalies didmiesčiu.

Vadovaujant M. Bloombergui, mieste sumažėjo smurtinių nusikaltimų, buvo imtasi griežtesnės ginklų kontrolės, o mero agresyvi visuomenės sveikatos apsaugos politika, įskaitant draudimą rūkyti baruose bei restoranuose, buvo kopijuojama daugelyje miestų.

Niujorkiečių sveikata besirūpinantis M. Bloombergas netgi ėmėsi kampanijos, kuri skatino motinas žindyti. Tiesa, jo pastangos uždrausti pardavinėti pasaldintus gaiviuosius gėrimus itin didelėse pakuotėse žlugo.

M. Bloombergo pastangomis buvo pertvarkyta Niujorko krantinė, išplėstos žaliosios erdvės, įkurta populiari miesto dviračių sistema ir atkurtas verslo optimizmas po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų.

Jis sudrebino miesto švietimo sistemą, net ir krizės metu negailėjo dolerių naujovėms, todėl dabar Niujorko moksleivių pasiekimai – vieni geriausių šalyje.

Tėvai gyveno kukliai

M. Bloombergas gimė 1942 m. vasario 14 d. Jo tėvai gyveno labai kukliai. Šeimos galva dirbo buhalteriu pieno perdirbimo įmonėje, o mama – imigranto iš Rusijos duktė, visą gyvenimą dirbo sekretore.

Būsimasis meras, savo vaikystę leidęs Bostono priemiestyje, ypatinga meile mokslui nepasižymėjo. Valstybinėje mokykloje, kurią jis lankė, paprastai mokėsi tik „žydrosios apykaklės“, – tie, kurie po jos baigimo rinkdavosi darbininkišką profesiją.

Tik vyresnėse klasėse, pasirinkęs papildomus istorijos ir literatūros kursus, M. Bloombergas pirmą kartą pajuto mokymosi malonumą. Vėliau jis pradėjo lankyti tiksliųjų mokslų paskaitas, kurios žiemą vykdavo Bostono mokslo muziejuje.

„Būtent ten aš išmokau klausyti. Klausyti, klausti, tikrinti ir galvoti – šias pamokas aš išmokau visam gyvenimui. Jos man padėjo suprasti, kokią vertę turi žinios“, – viename interviu yra sakęs M. Bloombergas.

Pinigų ir darbo skonį jis pajuto laisvu nuo mokslų laiku besidarbuodamas vienoje nedidelėje kompanijoje, kuri prekiavo elektros prietaisais. Vėliau jis pasinaudojo vieno šios kompanijos eksperto rekomendacija studijuoti Johno Hopkinso universitete.

Labiausiai patinka bendrauti

Universitete pasikartojo mokyklos scenarijus. Iš pradžių, neturėdamas ypatingos motyvacijos, M. Bloombergas buvo priskiriamas vidutiniams studentams. Tik vėliau, pasirinkęs daugiau dalykų, kuriuos norėtų studijuoti, jis tapo lyderiu.

„Niekada neturėjau noro padaryti daugiau, nei reikalauja studijų programa. Neturėjau intereso arba intelektualinių išteklių tam, kad tapčiau inžinieriumi, fiziku ar matematiku.

Man labiausiai patiko bendrauti su žmonėmis. Buvau išrinktas studentų bendruomenės prezidentu, tarybos pirmininku, grupės seniūnu ir išties aš buvau „didelis žmogus“. Taip išmokau kelti savo kandidatūrą įvairiuose rinkimuose“, – studijų laikus prisiminė M. Bloombergas.

Po to jis dvejus metus tęsė studijas Harvardo verslo mokykloje. Baigęs verslo administravimo studijas jis vis dar nežinojo kur save padėti. Juoba, kad paprastai daugelis jaunų žmonių gaudavo šaukimus dalyvauti Vietnamo kare. Nuo karo mėsmalės jį išgelbėjo plokščiapadystė.

Stulbinanti karjera ir prarastas darbas

Darbinė jo karjeros pradžia neatsiejama nuo Volstrito. 1966 m. M. Bloombergas pradėjo dirbti garsioje kompanijoje „Salomon Brothers“. Kaip teigė vėlesniuose savo interviu, ją pamilo iš visos širdies.

„Įprastinę dieną aš sėsdavau į metro ir važiuodavau į darbą. Pirmiausia perskaitydavau biure esantį „Wall Street Journal“, šitaip sutaupydamas 15 centų, kad jų nereikėtų išleisti kioske. Į biurą atvykdavau 7 valandą ryto, kai ten nieko, išskyrus Billą Salomoną, nebūdavo. Jeigu jis norėdavo parūkyti ar pakalbėti apie sportą, kreipdavosi į vienintelį žmogų, kuris būdavo prekybos skyriuje.

Taip, būdamas 26 metų, aš tapau vykdančiojo partnerio draugu. Jeigu jam reikėdavo, kad kas nors vėlai paskambintų rimtiems klientams arba pasiskųsti dėl kokio nors darbuotojo, aš buvau vienintelis, į kurį jis galėjo kreiptis. O po to „antrasis žmogus“ kompanijoje nemokamai mane parveždavo taksi automobiliu iki namų.

Nuolatinis mano buvimas darbe manęs neapsunkino – man patiko šis darbas. Jau nekalbant apie tai, kad užsimezgę artimi ryšiai su tais, kurie vadovavo visam paradui, nei kiek nepakenkė mano karjerai“, – amerikietiškosios karjeros filosofiją mėgsta dėstyti M. Bloombergas.

Po šešių kruopštaus darbo metų M. Bloombergo karjera šioje kompanijoje pradėjo sparčiai kilti aukštyn. Būdamas 31 metų jis tapo šios kompanijos generaliniu partneriu.

Tačiau dėl vidinių konfliktų kompanijos viduje eidamas 40-uosius metus jis buvo atleistas su 10 milijonų dolerių išeitine kompensacija.

Informacijos pardavėjas

Praradęs darbą kompanijoje, kurią dievino, jis nepuolė į depresiją. Priešingai. Pagalvojo, kad po 15 metų, praleistų vienoje garsiausių Volstrito kompanijų „Salomon Brothers“ ir sukauptos patirties jis jau gali kurti savo verslą.

Taip 1981 metais dienos šviesą išvydo kompanija „Innovative Market Systems“, kuri vėliau pervadinta „Bloomberg LP“. Jos tikslas buvo aiškus – parduoti informaciją.

M. Bloombergas nebuvo vienas informacinio mūšio lauke. Į pagalbą pasikvietė keturis buvusius bendradarbius, iš kurių trys darbuojasi iki šiol.

Pirmasis klientas – bankas

Pirmuoju „Bloomberg LP“ klientu ir investuotoju tapo pasaulinio garso investicinis bankas „Merrill Lynch“.

Istorija apie tai, kaip M. Bloombergas įtikino šį banką tapti naujos kompanijos klientu, jau tapo verslo legenda.

Verslininkas apsilankė banke ir nuodugniai pristatęs savo produktą pasiūlė bankui pasinaudoti galimybe ir nemokamai išbandyti jų pagamintą ir paleistą informacijos rinkimo terminalą. Banko vadovybei šis pasiūlymas, o vėliau ir finansinės informacijos rinkimas iš akcijų biržų taip patiko, kad užsakė 20 tokių terminalų ir tapo kompanijos dalininkais.

Šiuo metu „Bloomberg Professional“ terminalus galima rasti beveik visose finansų kompanijose. Finansinės informacijos platinimui reikėjo atitinkamų žurnalistų. Taip gimė finansines naujienas skelbianti žiniasklaidos priemonė „Bloomberg Television“. Taip ilgainiui kompanija užėmė vis svarbesnę vietą finansų rinkos analitikos srityje.

Šiuo metu M. Bloombergo vadovaujama kompanija vienija „Bloomberg Press“, „Bloomberg Persona Finance“, „Bloomberg Markets“, nuosavą radiją, naujienų agentūrą ir portalą bloomberg.com. „Bloomberg LP“ yra vienas didžiausių pasaulio finansinių naujienų tiekėjų. Kompanijoje ir jos padaliniuose, išdėstytuose 130 miestų, dirba 9,5 tūkst. žmonių.

Niujorko šeimininkas

M. Bloombergas kaip ir daugelis niujorkiečių, niekada neslėpė meilės savo miestui. Ir ambicijų.

1997 m. nesikuklindamas pareiškė, kad jis „būtų nuostabus meras, gubernatorius arba prezidentas“.

Kai 2001 m. miestas ieškojo pamainos po Rugsėjo 11-osios nacionaliniu didvyriu tapusiam Rudolphui Giuliani, M. Bloombergas nusprendė, kad jo valanda išaušo. Visą gyvenimą buvęs demokratu, pakeitė politinę priklausomybę ir tapo respublikonu. Tiesa, 2007 m. atsisakė bet kokios politinės priklausomybės ir pasiskelbė politiškai nepriklausomu.

Vadovaudamas miestui jis taikė ta patį principą, kaip ir savo korporacijoje. Valdininkus į savo komandą rinkosi atsižvelgdamas į jų gebėjimus ir suteikė jiems begalinę veiksmų laisvę.

Naujasis meras nusispjovė į 190 metų gyvavusią tradiciją ir išgriovė miesto merijos „City Hall“ vidines sienas, kad jos darbuotojai daugiau bendrautų ir matytų vienas kitą. Taip jis užbėgo už akių bet kokiam piktnaudžiavimui.

Tvirtą M. Blombergo ranką miestas iš karto pajuto. Jo kompetencija nuginklavo bet kokius skeptikus.

Jis nuolat zujo po miestą – stebėjo, kur didžiausi kamščiai, kur daugiausia šiukšlinama. Nors kamščių ir šiukšlių išvengti miestui nepavyko, M. Bloombergo vadovavimo laikotarpiu jų gerokai sumažėjo.

Jis nuspręsdavo į darbą atvažiuoti metro arba dviračiu, pietauti vis kitame miesto rajone ir vis kitoje maitinimo įstaigoje.

Jo populiarumas paskatino pakeisti įstatymą ir prailginti jo vadovavimą miestui iki trijų kadencijų.

Baigdamas savo kadenciją ilgametis Niujorko meras teigė išpildęs 89 proc. iš 611 savo pažadų, skelbtų per rinkimų kampanijas.

Už darbą imdavo dolerį

M. Bloombergas išgarsėjo ir tuo, kad pasiekė brangiausios rinkiminės kompanijos pasaulyje rekordą. Kai pirmą kartą 2001 m. jis balotiravosi į Niujorko miesto postą, kiekvienas iš 744757 už jį atiduotų balsų jam kainavo po 86,10 euro. Per tris kadencijas rinkimams jis išleido 250 mln. dolerių.

Tuo tarpu iš savo valstybės tarnautojo posto kasmet jis uždirbdavo vos 1 dolerį. Sukaupęs milijardus jis nematė reikalo imti valstybinį atlyginimą.

Negana to, Niujorko meras aktyviai užsiėmė filantropine veikla. „Business Insider“ teigimu, M. Bloombergas yra skyręs milijonus Johno Hopkinso universitetui, „Carnegie“ korporacijai ir tūkstančiams kitų nepelno siekiančių organizacijų.

Neseniai jis prisijungė prie amerikiečių milijardierių Warreno Buffetto ir Billo Gateso, kurie įkūrė judėjimą pavadinimu „Dovanojimo priesaika“ („The Giving Pledge“). Šiam klubui priklauso milijardieriai, pasiruošę padovanoti pusę savo turto, ir nesvarbu kam ir kaip.

„Beveik visas mano turtas iki mano mirties bus išdalintas arba perleistas mano fondui“, – pažadėjo nuosavą labdaros fondą įkūręs B. Bloombergas.

Kažkada apie Amerikos prezidento postą svajojęs, M. Bloombergas matyt, jau susitaikė, kad jo, kaip politiko, lubos jau pasiektos. Tačiau, kaip sakoma patarlėje: kam svajoti Romos imperijos karūną, jeigu tu buvai visos Romos šeimininku.

„Tikriausiai yra žmonių, kuriems lengvai ir paprastai, be ypatingų pastangų, pavyksta daug pasiekti. Jei sąžiningai, man niekada nepavyko sutikti tokių žmonių. Tik įtemptai dirbant galima sulaukti sėkmės. Tai labai paprasta. Aš visada dirbau daugiau nei tas vaikinas“, – yra sakęs M. Bloombergas.

O šiandien jis ir vėl prie galingos savo korporacijos vairo.

Visi mero M. Bloombergo draudimai Niujorke (Šaltinis: Gizmag.com)
  • Rūkyti komercinėse patalpose, pvz., baruose, restoranuose, salėse ir pan. (2003)
  • Rūkyti viešose vietose (2011)
  • Pardavinėti rūkalus jaunesniems nei 21 m. asmenims (2013)
  • Pardavinėti aromatizuotus tabako gaminius (2009)
  • Rūkyti elektronines cigaretes viešose vietose (2013)***
  • Pardavinėti rūkalus atvirose, gerai matomose lentynose (2013)
  • Automobilių eismą Taimso aikštėje (2009)
  • Automobilių eismą naujais dviračių takais (2007–2013)
  • Spūstis sukeliančio transporto eismą žemiau 60-osios gatvės Manhatane (2007)*
  • Viršyti greitį gyvenamosiose zonose (2013)
  • Nelegalius ginklus (2006–2013)**
  • Didelį druskos kiekį paruoštame maiste (2010)**
  • Transriebalus restoranų patiekaluose (2006)
  • Pavojingą triukšmo lygį ausinukuose (2013)**
  • Putplasčio pakuotes maistui išsinešti (2013)
  • Pardavinėti gazuotus gėrimus didesnėse nei 16 uncijų (450 g) talpose (2012)*
  • Tam tikru metų laiku kaupti sodo atliekas ir nupjautą žolę (2003–2013)
  • Organinio maisto atliekų vertimą į sąvartynus (2013)**
  • Komercinės muzikos triukšmo lygį, viršijantį 45 decibelus (2013)
  • Greito maitinimo restoranų meniu be patiekalų kaloringumo informacijos (2008)
  • Statyti ženklus miestui priklausančiose vejose (2013)
  • Neekonomiškus taksi automobilius (2007)
  • Visus kitus taksi automobilius, išskyrus „Nissan NV200“ (2013)*
  • Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką (2007)
  • Valstybinius pastatus be LEED sertifikato (2005)
  • Uraganams neatsparius pastatus pakrantėse (2013)
  • Juodus stogus (2009)**
  • Senesnius nei 25 m. statybų kranus (2013)
  • Tam tikros rūšies (nr. 6 ir nr. 4) mazutą (2011)
  • Moterų ir vyrų tualetų santykį viešuosiuose pastatuose, mažesnį nei 2-1 (2005)
  • Mobiliuosius telefonus mokyklose (2006)
  • Dviejų kadencijų apribojimą miesto valdžios atstovams (2008)*

*Pakeistas/apskųstas draudimas

**Siūlomas/nepriverstinis draudimas

***Siūlytinas/neįteisintas draudimas

Parengė Eugenija Grižibauskienė

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(49)
(0)
(49)

Komentarai (1)