Išsamiausias ir ilgiausias tyrimas nustebins kofeino gerbėjus: rytinė kava veikia visai kitaip nei galvojate (Video) (4)
Net 18 mėnesių trukę tyrimai mokslininkui ne tik parodė, kaip dirba žmogaus smegenys, bet ir kokį efektą jų darbui turi daugelio taip mėgstamas gėrimas – kava.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Stanfordo universiteto mokslininkas neurologas Russellas Poldrackas gali didžiuotis labiausiai išstudijuotomis smegenimis pasaulyje: net 18 mėnesių kiekvieną antradienio ir ketvirtadienio rytą R. Poldrackas atlikdavo funkcinio magnetinio rezonanso (fMRI) tyrimą, o kas savaitę – imdavo ir kraujo pavyzdžius.
„Mes niekada nebuvomę atlikę tokio ilgo tyrimo, kurio metu būtų surinkta tiek daug duomenų apie vieną žmogų “, – aiškino jis naujienų puslapiui „The Huffington Post“.
Tyrimo rezultatai, kurie praėjusią savaitę publikuoti žurnale „Nature Communications“, parodė ne tik jo smegenų ir kai kurių organų būklę, bet ir jų pokyčius. Vienas įdomiausių šio tyrimo atradimų – pastebėta smegenų reakcija į kofeiną.
Mokslininkas savo tyrime siekė geriau suprasti smegenų jungtis, kurios leidžia „bendrauti“ skirtingiems smegenų regionams. Šis tyrimas daug gilesnis ir išsamesnis nei anksčiau buvusieji, kurie buvo epizodiniai, atlikti skirtingiems žmonėms. Taip pat R. Poldrackas buvo pirmasis, stebėjęs smegenis tokį ilgą laiką.
Smegenų nuotraukos atskleidė, kurie R. Poldracko smegenų regionai „kalbėjosi“ su kitais ir kaip jų komunikacija keitėsi per laiką. Į vieną vietą surinkti duomenys atskleidė detaliausią smegenų veiklos žemėlapį, koks tik kada nors yra sukurtas. R. Poldrackas ir jo kolegos identifikavo 630 smegenų regionų ir 13 skirtingų jų „bendradarbiavimo“ būdų, tačiau šie skaičiai, tvirtino mokslininkas, gali skirtis priklausomai nuo žmogaus.
Mokslininko stebėjimai parodė, kad jo smegenų jungtys keitėsi nuosekliai visus 18 mėnesių, tačiau jis pastebėjo keletą pasikeitimų, kuriuos yra praleidę anksčiau tyrimus vykdę neurologai.
R. Poldracko nuostabai, vienas didžiausių veiksnių, lėmusių smegenų jungčių tvirtumą, buvo kava. Tais rytais, kai mokslininkas nebuvo gėręs kavos, jo smegenų dalys, atsakingos už regėjimą ir judesius, buvo aktyvesnės. Tuo metu kiti regionai buvo mažiau aktyvūs ir tarpusavyje „bendravo“ mažiau.
Atrastas ir intriguojantys smegenų bei kūno ryšai. DNR analizė parodė, kad smegenų veikla tiesiogiai susijusi su tuo, kaip veikia genai, tačiau šioje tyrimų srityje dar reikia padirbėti: „Kraujyje atsispindi tūkstančiai smegenyse įvykstančių reakcijų, tačiau dabartiniai mokslininkai dar neturi paaiškinimo, kaip tai reikėtų suprasti ir vertinti“, – aiškino R. Poldrackas.
Eksperimentas parodė, kad ilgalaikiai smegenų tyrimai gali būti naudingi neurologams, besistengiantiems geriau suprasti, kaip kinta šizofreniją ar bipolinį sutrikimą turinčių žmonių smegenys ir jų veikla. „Sergančius žmones mes turėtume stebėti ilgesnį laiką ir tai daryti nuolat: kaip pasirodė šiame tyrime, epizodinė smegenų nuotrauka atskleidžia tik tos dienos ir tos akimirkos būklę“, – sakė mokslininkas.
Tyrimą atlikęs mokslininkas visus duomenis paviešino, kad kiti mokslininkai taip pat galėtų juos analizuoti ir galbūt atrasti naujų smegenų ryšių apibrėžti kitus veikimo principus. Šis ir panašūs tyrimai, skirti suprasti, kaip veikia smegenys, yra svarbūs suprantant žmogaus elgesio motyvus bei priežastis.