Top 27 profesijos, kurių atstovų Lietuvoje trūksta labiausiai: situacija kebli ir pilna netikėtumų  (5)

Vyriausybė patvirtino sąrašą profesijų, kurių darbuotojų labiausiai trūksta šalyje. Trūksta ne tik informacinių technologijų specialistų, bet ir daug pramonei reikalingų specialistų. Tiesa, kai kurių į sąrašą įtrauktų profesijų atstovai darbą randa sunkiai.

Kad įmonėms žūtbūt reikia aukštos kvalifikacijos specialistų, aišku jau seniai. Valstybė verslą lyg ir girdi, tačiau nelabai padeda – darbo rinkai aukštosios mokyklos ir toliau nepasiūlo reikalingo kiekio ir tinkamos kvalifikacijos specialistų. Pagaliau Vyriausybė patvirtino sąrašą profesijų, kurių Lietuvoje trūksta labiausiai. Tačiau staigmenų jame nėra – Lietuvai reikia informacinių technologijų specialistų ir įvairias pramonės technologijas išmanančių darbuotojų. Netikėta nebent tai, kad Vyriausybė į sąrašą įtraukė ir tų profesijų atstovus, kuriems Darbo birža darbo rasti negeba.

Verkia ir IT sektorius, ir pramonė

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, kalbėdamas apie aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą, akcentuoja informacinių technologijų specialistus, kurių jau 2020 metais reikės 10 tūkst. Tačiau pagal ministerijos pateiktą sąrašą, kurį palaimino Vyriausybė, akivaizdu, kad trūksta ne tik informacinių technologijų specialistų, bet ir su pramonės technologijomis gebančių susitvarkyti specialistų.

Pateikiame darbuotojų, kurių Lietuvoje trūksta labiausiai, sąrašą:

  1. Gamybos organizavimo inžinierius
  2. Spausdinimo technologas
  3. Įrenginių techninės priežiūros inžinierius
  4. Siuvimo technologas
  5. Gamybos inžinierius
  6. Aviacijos inžinierius
  7. Aviacijos mechaninės įrangos inžinierius
  8. Mechanikos inžinierius
  9. Konstruktorius
  10. Maisto produktų ir gėrimų technologas
  11. Avionikos inžinierius
  12. Grafikos dizaineris
  13. Kompiuterių sistemos analitikas
  14. Verslo informacinių technologijų konsultantas
  15. Konsultantas kompiuterių sistemų klausimais
  16. Kompiuterių sistemų projektuotojas
  17. Kompiuterių taikymo inžinierius
  18. Kompiuterinių programų kūrėjas
  19. Programuotojas
  20. Inžinierius programuotojas
  21. Programinės įrangos testuotojas
  22. Duomenų bazių administratorius
  23. Informacinių technologijų sistemų administratorius
  24. Kompiuterių sistemų administratorius
  25. Tinklo analitikas
  26. Informacinių technologijų ir ryšių saugumo specialistas
  27. Aviacijos technikas

Specialistų lyg ir yra, bet jie prasti

Tiesa, pati Vyriausybė nurodo, kad kai kurių specialistų pernai buvo daugiau nei darbo vietų. Pavyzdžiui, pernai darbo ieškojo 254 mechanikos inžinieriai, bet Darbo biržoje užregistruotos tik 164 laisvos darbo vietos šios profesijos atstovams.

Per daug buvo ir maisto produktų ir gėrimų technologų – 252, nors tereikėjo 87, ir grafikos dizainerių – 357 jų ieškojo darbo, o Darbo birža pasiūlė tik 117 laisvų darbo vietų. Tad kodėl valstybė geidžiamiausiais skelbia specialistus, kurių jau dabar nors vežimu vežk? Ūkio ministro patarėjas Mindaugas Janulionis 15min aiškino, kad Darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai negali užpildyti darbdavių siūlomų darbo vietų dėl teritorinio nesutapimo, reikalaujamų kompetencijų ar patirties stokos.

„Tai iliustruoja pati situacija, kai greta registruotų bedarbių egzistuoja tai pačiai profesijai priskirtos laisvos darbo vietos. Žiūrint aritmetiškai, jos turėtų užsipildyti per dieną, tačiau realioje ekonomikoje to nėra. Tokią situaciją darbo rinkoje demonstruoja faktas, kad nepaisant registruotų bedarbių skaičiaus, Lietuvos darbo birža nuolatos išduoda leidimus dirbti minėtų profesijų specialistams iš trečiųjų šalių“, – aiškino M.Janulionis.

Verslo atstovas: apmaudu

„Ta problema yra aštri“, – Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus 15min pripažino, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas Lietuvoje yra didžiulis. „Mūsų nariai aukštųjų technologijų įmonėse netgi taip sako – mes nelabai suprantame, kas yra jaunimo nedarbas, kodėl jis yra Lietuvoje. Jeigu jaunimas, kuris neturi darbo, turėtų informacinių technologijų specialybę, tai jie būtų iš karto įdarbinti“, – sakė V.Sutkus.

Jis pasakojo, kad apie tai diskutavo dar su Algirdo Butkevičiaus Vyriausybe ir rektoriais. Visi problemą supranta, tik spręsti jos greitai nepavyksta. „Darėme jiems spaudimą, kad padidintų studentų, priimamų į informacines technologijas, skaičių. Tai mes net turėjome tokius ambicingus prašymus – prašėme padidinti 50 proc. Universitetų rektoriai skundėsi, kad jiems sunku tą padaryt, nes jiems trūksta kvalifikuotų dėstytojų“, – kalbėjo V.Sutkus.

Pasak jo, tai yra aukštą pridėtinę vertę kuriančios technologijos, darbuotojų trūksta ten, kur mokami dideli atlyginimai, kur mokami dideli mokesčiai. Tai yra tokios darbo vietos, „kurios realiai stabdytų emigraciją iš Lietuvos“.

„Apmaudu“, – vienu žodžiu situaciją apie apibūdina V.Sutkus. Jo teigimu, dabar aukštasis mokslas nesugeba reaguoti į darbo rinkos poreikius. „Reikia didinti priėmimo skaičių, kelti aukštojo mokslo kokybę. Kol to nėra, tai reikia problemą spręsti ir leisti įvažiuoti iš kitų šalių“, – pridūrė verslininkų atstovas. Ūkio ministerija, sudariusi trūkstamų darbuotojų sąrašą, tikisi, kad dalį laisvų darbo vietų pavyks užpildyti užsieniečiais.

Mat šiuo sąrašu ir bus vadovaujamasi, išduodant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. 2015–2016 metais leidimai dirbti išduoti 6 mechanikos inžinieriams, 2 maisto produktų ir gėrimų technologams, 14 grafikos dizainerių.

Aut. teisės: 15min.lt
Autoriai: Jurgita Lapienytė

(28)
(15)
(13)

Komentarai (5)