Dar šis tas, ką filmai parodo neteisingai - kaip herojai išsigelbėja užlipę ant minos?  (2)

Filmo herojus vejasi blogiečius. Jis piktas, galingas ir pasiruošęs. Tiks taiga pasigirsta kliktelėjimas ir veiksmas sustoja - jis užlipo ant minos. Pasisukiojęs aplink jis suranda sprendimą, kaip miną neutralizuoti ir tęsia savo žygį. Tai - ne vieno veiksmo filmo siužeto dalis, bet realybė dažnai būna kitokia.

Kažkodėl filmuose dažnai naudojamos prieštankinės minos. Tikriausiai todėl, kad jos atrodo įspūdingiau ir yra didesnės. Kita vertus, joms reikia daugiau svorio, kad detonatorius apskritai būtų nuspaustas. Tas svoris dažnai svyruoja apie 115 kg, todėl tikrai įmanoma, kad žmogus jas nuspaustų. Ypač jei jis nešasi sunkią kuprinę ir kelis ginklus.

Tai kaip herojui tektų gelbėtis užlipus ant minos? Ogi niekaip - ji sprogtų iš karto, sudarkydama jo koją ir jo paties kaulus paversdama pavojingomis nuolaužomis. Blogesniu atveju gresia mirtis. Minos buvo sukurtos sustabdyti ar bent jau sulėtinti priešo antžeminių pajėgų veržimąsi pirmyn. Manote, kad tokiu atveju priešui dar būtų suteikta šiokia tokia pagalba apie miną pranešant garsiu kliktelėjimu? Tikrai ne.

Beveik visos anti-pėstininkų minos sprogsta iš karto ant jų užlipus. Daugeliui jų pakanka 5-15 kg spaudimo, kartais nereikia nei tiek. Tai, deja, reiškia, kad jas gali detonuoti ir bėgantis šuo ar vaikas. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Otavos sutarties šalys minas uždraudė. Istoriškai būta minų, kurios sprogsta su uždelsimu. Aktyvavus detonatorių, po kelių sekundžių iš vokiškos „Schrapnellmine“ minos iššaudavo pagrindinis užtaisas, kuris sprogdavo maždaug 1-1,5 metrų aukštyje, plačiai paskleisdamas skeveldras.

Prieštankinės minos veikia kiek kitaip, tačiau patys pagalvokite, ar būtų naudinga kurti prieštankinę miną, kuri sprogtų tankui nuo jos nuvažiavus? Prieštankinių minų tikslas yra sustabdyti tanko judėjimą pirmyn. Taigi, jos iš esmės yra skirtos vikšrams nutraukti ir sprogsta iš karto. Kartais tankai į priekį juda stumdami sunkų volą, kuris yra skirtas minoms detonuoti toliau nuo tanko. Dėl to būna minų, kurios sprogsta tik po antro užvažiavimo.

Išminuotojai dažnai juokiasi iš Holivudo minų - tokių tiesiog niekur nebūna. Jokio garso jos neskleidžia ir nelaukia, kol žmogus nulips. Visgi, filmų kūrėjai ne iš oro sugalvojo, kad tokių minų būna. Anksčiau buvo eksperimentuojama su įvairiais sprogdikliais, tarp kurių buvo ir tokių, kurie jautė spaudimo dingimą. Šie detonatoriai, kurie, kaip teigiama, buvo naudojami Vietnamo kare, turėjo žaloti tuos, kurie minas šalina iš laukų.

Taigi, Holivudo tipo minos neegzistuoja arba jų yra taip retai, kad daugelis karių jų niekada nesutinka. Mina yra ginklas ir jos tikslas yra nepalikti vilčių kariauti toliau - karys turi būti pašalintas iš mūšio lauko. Tai reiškia, kad minos sprogsta be jokio pranešimo vos pajutusios tokią galimybę ir net jei Holivudo minos būtų tikros, lengvo nukenksminimo sprendimo palikta tikrai nebūtų.

Tai, aišku, nėra veinintelis Holivudo mitas. Duslintuvai ir neveikia taip, kaip matome filmuose, tačiau telieka susivokti, kad veiksmo filmuose detalės nėra tokios svarbios.

Aut. teisės: Technologijos.lt

(47)
(0)
(47)

Komentarai (2)