Ką reikia žinoti apie 5G Lietuvoje: kiek iš tikro pavojingas, ar dėl jo kirs medžius ir kam jo išvis reikia?  (25)

Į pasaulį ir Lietuvą veržiasi naujosios kartos mobilusis ryšys – 5G. Kaip ir kiekviena naujovė, ji siūlo ne tik naujas galimybes, bet ir kelia baimes bei būgštavimus. Ta proga Lrytas.lt mokslo populiarinimo laidoje „42: Apie Gyvenimą, Visatą ir Viską su Adomu Rutkausku“ lankėsi visų trijų didžiųjų mobiliojo ryšio teikėjų atstovai (Andrius Baranauskas - „Tele2“; Audrius Stasiulaitis – „Telia“; Gintas Butėnas – „Bitė“) ir papasakojo apie perspektyvas bei problemas, kurios laukia pasaulio ir Lietuvos vartotojų.

– Pradėti norėčiau nuo anekdoto. Mobiliojo ryšio teikėjas netoli vieno kaimelio provincijoje įrengia mobiliojo ryšio antenas, ir vietiniai gyventojai iškart užverčia skundais: tam karvė užtrūko, kita kaimo močiutė klausą prarado, o tas senukas, kuris arčiausiai antenos gyveno, išvis numirė! Atvyksta mobiliojo ryšio atstovas į kaimą, vaikšto, žiūri, klauso skundų, galvą linguoja ir galiausiai sako: „Taip, suprantu, baisu, išties baisu. Bet tai jūs palaukit – kas bus, kai mes tą anteną dar ir įjungsim?“ Yra girdėti, kad tai – ne visai anekdotas, bet reali situacija. Ar kam nors iš jūsų teko su tokiu ar panašiu atveju susidurti?

Audrius Stasiulaitis („Telia“): – Visi anekdotai yra pagrįsti gyvenimo istorijomis, tad manau, kad kolegos turi panašių istorijų. Ar kaime, ar mieste istorijų, kuriose žmonės skundžiasi antenomis – įjungtomis ar neįjungtomis – tikrai yra ir jų visada buvo. Galbūt tai yra verslo dalis – kad žmonės nesupranta, kaip tai veikia ir dėl to vienus ar kitus reiškinius priskiria prie mobiliojo ryšio technologijų ir tuo paaiškina vienus ar kitus savijautos pokyčius.

– Bet kam iš viso reikia 5G ryšio? Juk pasaulis puikiai funkcionuoja ir su 4G? Kam judinti tai, kas nesugedo?

Andrius Baranauskas („Tele2“): – Pasaulis puikiai funkcionavo ir su arkliais – kol kažkas išrado automobilius. Ir mes dabar prie jūros iš Vilniaus į Palangą nuvažiuojame ne per dvi dienas, bet per keturias valandas. Visi iš to išlošėme – kaip kažkada išlošėme, kad galime naudotis telefonais, vėliau – mobiliaisiais telefonais, dar vėliau – 4G ryšiu, o dabar va jau kalbame apie 5G.

Ir 5G, skirtingai nuo dabartinės kartos, turės kelis dalykus, kurie bus svarbūs: jis bus dar greitesnis – o tai reiškia, kad žmogus galės naudotis daugiau paslaugų mobiliajame telefone, negu šiandien.

Antras dalykas – toks labai technologinis terminas, kaip „užvėlinimas“, t.y. signalo pavėlinimas – kiek laiko signalas keliauja iš įrenginio iki bazinės stoties ir atgal. Tai jis 5G bus keliasdešimt kartų mažesnis.

Ką tai reiškia realybėje? Tai reiškia, kad pagaliau atsiranda galimybė paleisti į gatves save vairuojančius automobilius. Tai reiškia, kad tie automobiliai važiuodami gatve – ne rytoj, bet po keliolikos metų – galės kalbėtis ir bendrauti tarpusavyje.

Įsivaizduokite, kiek dabar būna situacijų, kai vienas lekia, o kitas iššoka iš už kampo – ir to pasekmes filmuoja televizijos: nelaimės, tragedijos, daugybės sužalojimų, sulaužyti likimai tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. O 5G technologija galų gale leis to išvengti. Ir tai – vienas iš daugybės pavyzdžių.

Dar vienas iš pavyzdžių – mes galėsime ramiau išleisti vaikus į mokyklą. Nes juos, tarkime, galės lydės pigus, gal keliasdešimt eurų kainuojantis dronas. Eina vaikas – jį lydi dronas – o tu, kaip tėvas, visada žinai, kur tavo palikuonis, tau visada ramu.

A.Stasiulaitis: – Papildant tai, ką sakė Andrius, bendram suvokimui – jei ankstesnės technologijos jungė žmones, tai 5G jungs daiktus. Žmonės jau yra susijungę ankstesnėmis technologijomis – 4G, 4G+ ar kaip jas bepavadintum. O 5G technologija leis sujungti iki vieno milijono daiktų viename kvadratiniame kilometre – nesvarbu ar tai būtų automobilis, dronas, šaldytuvas ar laikrodis.

– Paminėjote įdomių pavyzdžių – savavaldžiai automobiliai, dronas, lydintis į mokyklą vaikus. Ar galėtumėte pateikti daugiau scenarijų? Nes juk vartotojui ne taip svarbu, ar jo telefone bus 5G, ar 4G – svarbiausia rezultatas?

A.Baranauskas: – Telefonai bus pakankamai nedidelė naujovių dalis. Bet tai palies ir juos – juk galėsi savo telefono ekrane matyti dar geresnės kokybės vaizdą.

A.Stasiulaitis: – Pavyzdžiui, aukštos kokybės filmas, parsisiųstas per 2 sekundes – tai yra 5G.

A. Baranauskas: – Bet pakalbėkime ir apie kitus pavyzdžius. Sakykime, turi verslą – su 5G jį galėsi automatizuoti: tavo fabrike keltuvai, kuriuos šiaip pavojingomis sąlygomis vairuoja žmonės, galės dirbti automatiškai. Mes kelis paskutinius kelis šimtus metų matėme visame pasaulyje vykstančią automatizaciją: iš pradžių garo mašinos, tada to elektros mašinos, o galiausiai mašinos, sujungtos informaciniai tinklais – ir dabar jos galės bendrauti tarpusavyje, reikės mažiau jas prižiūrinčių žmonių. Mes mažiau dirbsim, o gyvensim geriau.

– Ar tai reiškia, kad žmonės praras darbus?

A. Stasiulaitis: – Žmonės dirbs prasmingesniu darbus.

A.Baranauskas: Taip, tikrai. Nejaugi prasmingiausias darbas yra visą gyvenimą krauti medžio drožlių plokštes? Pavojingomis sąlygomis, visą laiką kvėpuojant tas dulkes? O dabar tos mašinos galės tai daryti pačios. Mes visi būsime dėl to saugesni.

Dar vienas iš gražesnių pavyzdžių – ir kuris mums visiems galės būti naudingas – nuotolinė medicina. Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad įvyksta nelaimė. Žmogus turi važiuoti į ligoninę, o jei jis gyvena kokioje atokesnėje vietoje – operacijos jis turės važiuoti į Vilnių. O jei dar sudėtingesnė operacija laukia – būna, kad tokios Lietuvoje ir nevykdomos, tai reikėtų vykti ir į užsienį.

Naujos technologijos – vėl gi, tai nebus rytoj, nebus po metų, bet tokia galimybė jau artėja – medikui leis operuoti, pavyzdžiui, iš Lozanos Šveicarijoje, o operaciją robotas atkartos Vilniuje ar Balbieriškyje. Nebereikia niekur važiuoti, nebereikia vežti ligonio, kuriam kelionė yra didžiulis stresas ir papildomas pavojus prarasti gyvybę. Tave galės operuoti aukštesnės kvalifikacijos medikas, iš toliau.

A.Stasiulaitis: – Čia gal labiau toks ateities scenarijus, bet esmė – signalas turi įveikti didelį atstumą, ir jei vėlinimas labai mažas (praktiškai iki vienos milisekundės) jau dabar galime kalbėti apie konkrečius atvejus. Norvegijoje lašišos jau prižiūrimos ūkiuose per 5G vaizdo stebėjimo kameras. Tai lemia, kad lašiša gauna tiek maisto, kiek jai tuo momentu reikia – nes jei atplaukia šalta srovė, lašišai reikia daugiau pašaro, jei šiltesnė – mažiau. Kameros, įrengtos vandenyje, ne tik puikiai nustato temperatūrą, bet ir maisto koncentraciją – ir pagal tai dozuoja pašarą.

Lygiai tai pat, „Volvo“ ir „Telia“ bendradarbiauja anglies šachtose, kur važinėja sunkvežimiai, valdomi 5G paremta technologija – ir pavojingose sąlygose žmogaus jau neliko. Čia dar galiu priminti atvejį, kai mūsų prezidentė prieš kelerius metus Estijoje vykusiame demonstraciniame renginyje išbandė ekskavatoriaus valdymą nuotoliniu būdu. Tad tokie dalykai jau egzistuoja ir veikia.

A.Baranauskas: – Mums svarbus ir kitas dalykas: kai kalbame apie 5G, turime prisiminti, kad daugelio dalykų mes dar nežinome. Mes kuriame infrastruktūrą – ir žiūrėkime į tai kaip į kelią. O kaip iš tikrųjų gyvenime viskas vyksta? Nutiesi kelią, ir staiga prie to kelio atsiranda užkandinė, degalinė, autoservisas – žmonės pradeda dirbti. Tos degalinės darbuotojų vaikams reikia mokyklos netoliese – atsiranda mokykla. Ir taip galiausiai šalia kelio atsiranda miestas.

Infrastruktūra yra labai svarbi. Mes matome, kad 4G atnešė daug startuolių – taip pat ir Lietuvoje. Ir Lietuvos žmonės gali dirbti tuose startuoliuose, jie gali dirbti iš čia, nebebūtina migruoti į Londoną. Ir jie tą daro – realiai matome, kaip kuria fintechus, naujas technologijas. Tą atnešė 4G. Prieš tai naujoves nešė 3G. O dabar mes kuriame 5G, bet ką tai atneš – iki galo nežinome.

Telekomunikacijų industrija yra nuostabi, ir to puikus pavyzdys yra mūsų kasdien naudojama trumpoji žinutė. Šiandien visiškai įprasta SMS žinutė buvo sukurta kaip nekomercinis produktas, skirtas technikams. Technikai telekomunikacijų eros aušroje susirašinėjo žinutėmis, kad jiems nereikėtų skambinti ir užimti brangų tinklą. Ir niekas neįsivaizdavo, kad tas dalykas taip išpopuliarės. O išpopuliarėjo taip, kad Lietuva daugmaž prieš 20 metų siuntė daugiausia žinučių pasaulyje.

A.Stasiulaitis: – Arba yra ir atvirkštinių variantų. Juk buvo dalykų, iš kurių tikėtasi, kad bus populiarūs, o taip nenutiko. Kolegos turbūt prisimena, kaip 3G laikais buvo planuojami vaizdo skambučiai. „3G atneš vaizdo skambučius ir nuo šiol mes kalbėsime tik veidas į veidą!“ Ar tai įvyko? Ne. O juk tai buvo viena iš pagrindinių 3G technologijos diegimo priežasčių.

Panašiai yra ir su 5G: dabar kalbame apie scenarijus, bet kas iš tiesų tiksliai bus – nežinome. Tai yra džinas, kuris paleidžiamas iš butelio – bet kokias technologijas jis atneš, dar kol kas neaišku.

A.Baranauskas: – Kas yra svarbu, tai kad visi žmonės turės daugiau galimybių. Juk mes visi norime, kad lietuviai liktų Lietuvoje. Tai jei galės likti Lietuvoje, galės ir kurti verslą iš Lietuvos – į visą pasaulį – ir mokėti čia mokesčius, dėl ko mes visi čia gyvensime geriau. Bet jiems nereikės vykti į Londoną, į Niujorką ir kitas pasaulio šalis.

– 3G, 4G, 5G – ne technologijų žmonėms tai tėra raidžių ir skaičių kombinacijos. Gintai, galbūt jūs galėtumėte paaiškinti, kodėl 5G yra naujas žingsnis?

Gintas Butėnas („Bitė“): – G raidė žymi generaciją (kartą), tam tikrą technologijos pokytį. 2G – antra karta, 3G – trečia karta ir taip toliau. 2G karta buvo daugiausiai orientuota į balsines paslaugas, 3G buvo tam tikra evoliucija pridedant video skambučius ir gana ribotas duomenų paslaugas – kaip elektroninį paštą. 4G jau iš principo buvo orientuota į duomenis ir su 4G ryšiu mobilūs operatoriai ėmė konkuruoti su fiksuotais tinklais bei teikti panašios kokybės interneto ryšio paslaugą – ar net geresnės, nei DSL ar kitos laidinės interneto paslaugos.

Technologijų evoliucijoje ateina toks taškas, kai reikia pakeisti efektyvumą – kad tą patį dalyką darytum naudodamas mažiau energijos, atlikdamas greičiau, protingiau ir patogiau, nei prieš tai buvusia technologija. Iš operatorių pusės matome, kad 5G mus įgalins perduoti ypatingai didelius kiekius duomenų, juos perdavinėti su labai mažu užlaikymu ir duoti galimybę prisijungti prie tinklo ypatingai dideliam skaičiui klientų. O iš to atsiranda ir paslaugos – daiktų interneto dalykai, galimybė sujungti daugybę įvairiausių įrenginių, daviklių, jutiklių ir kitų tinkle esančių objektų.

5G leis perduoti labai didelius duomenų srautus. Ir jei dabar matome, kad dabar tokių srautų didžiąją dalį sudaro video paslaugos (net ir ta pati televizija), tai ateitis planuojama tokia, kad nuo 2020 metų didžiausią srautą sudarys informacija, generuojama iš žmogaus kūno. Biometrinė informacija – apie, tarkime, savijautą, širdies darbą, tam tikras ligas – bus perduodama į tinklą ir tinklas galės analizuoti tą informaciją beveik realiu laiku: pasakant, kad va, šitam žmogui jau gerai būtų nueiti pas gydytoją, pasitikrinti išsamiau – nes čia kažkas negerai su sveikata.

Ir jei dauguma žmonių rūpinsis sveikata, tokias technologijas įvertins: prie jų nereikės prisirišti laidu, viską galima bus perduoti iš bet kurios pasaulio vietos.

– Atrodytų logiška, kad sugebant padaryti šitiek visko daugiau, reikės ir didesnių technologinių galingumų – o iš čia atsiranda ir baimė, kad galingesnė ir naujoviška techninė įranga gali kenkti sveikatai. Kiek tokia baimė yra pagrįsta?

A.Stasiulaitis: jei paimtume visiems pažįstamą 4G stotį, ji jau yra tiek funkcionali, kad papildomai 5G nelabai jau ir turi ką naujo pasiūlyti. Dabartinė 5G evoliucija yra vaikystės stadijoje, ir jei lyginsime ją su brandžia 4G – jos abi iš tiesų labai panašios, o kai kuriais atvejais 4G gal net ir patogesnė.

Bet jei žiūrėtume į vienos stoties reikšmę, dabartinė pilnai veikianti 200 vatų 4G stotis turi lygiai tiek pat vatų, kiek ir 5G stotis. Mes dabar jau turime dvi Vilniuje veikiančias 5G stotis, ir jų galingumas yra praktiškai toks pats, kaip veikiančių 4G stočių. Tad technologine prasme – galios, spinduliuotės, dažnio – visa tai yra identiška tam, ką mes turime su 2G, 3G ir 4G stotimis.

– Internete galima rasti ir būgštavimų, kad dėl 5G ryšio bus kertami medžiai. Ar tai turi kokį nors pagrindą?

A.Stasiulaitis: – Čia gal tas pats atvejis, kai po skiepų pradedi norėti bananų? Čia yra lygiai tokia pati nesąmonė, kaip ir bet kokia kita tamsos apraiška, kurių mes pastaruoju metu matome pakankamai daug.

Medis yra natūrali kliūtis bet kuriai radijo bangai. Natūralu, kad medis, pastatas, kalvos, miškai yra kliūtys, kurios trukdo sklisti radijo bangoms – tai yra fizika, tai galioja bet kuriai bangai, o ypač – aukštesnio dažnio bangoms. Bet kad dėl to kas nors kirstų medžius? Tai galėtų būti naujas anekdotas.

Apibendrinant – 5G yra elementarus radijo ryšys, elementarios radijo bangos, kurios sklinda ten, kur gali praeiti laisvai. Vėl gi, yra skirtingų bangų – bet medžių dėl to niekas nekerta ir nekirs.

Bet yra kitas aspektas. Visi operatoriai Lietuvoje turi puikų ryšį, esame viena geriausiai ryšiu padengtų šalių Europoje. Ir tas ryšys, jo kokybė priklauso nuo to, kiek yra antenų, kiek yra radijo stočių, kur jos išdėliotos. Ir mokslininkai bei tyrėjai yra aiškiai pasakę – kuo daugiau antenų, tuo žmogui geriau. Kodėl? Nes kuo mažiau antenų, kuo retesnis padengimas, tuo spindulys dirba stipriau. Ir kuo mažesnis atstumas, tuo antenai reikia mažesnės galios pasiekti vartotoją.

G.Butėnas: – Galėčiau pateikti mažą iliustraciją. Naujovės sukelia baimes – bet pavyzdžiui, žmonės nelabai žino, bet kai ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvoje buvo paleidinėjamos pirmosios radijo stotys, jų galia buvo keli šimtai kilovatų. Tuo tarpu tipinio FM dažnio radijo siųstuvo galia – apie 40 kilovatų, o mobilaus ryšio stoties galia – apie 40 vatų. Tai reikia turėti omenyje, kad 40 kilovatų ir 40 vatų skirtumas yra tūkstantis kartų.

Todėl nerimta, kai žmonės bando lyginti, ir sako – ai, radijas jau seniai yra, niekam per daug nekenkia, o va šita naujovė bus kenksminga.

Bet toks pasipriešinimas yra natūralus, ir laikui bėgant žmonės pripranta.

A.Stasiulaitis: – Jei mes dabar pamatuotume šių lempų (rodo į studijos šviesas) švitinimą ir bangas, man atrodo, lygiai taip pat sakytume, kad šioje studijoje negalima sėdėti (juokiasi).

Visai neseniai skaičiau istoriją – iš tokių epinių, kaip žmonės priešinasi technologijoms. Kai viename Šiaurės Italijos kaime atsirado elektra, žmonės daugelį metų nesinaudojo elektrinio malūno sumaltais miltais, nes jie buvo pagaminti tuo velnio išmislu elektra – o ne senuoju kalnų upelio sukamu malūnu. Tai čia dar vienas anekdotas į tą pačią seriją.

– Sakoma, kad Lietuvoje galiojančios elektromagnetinės taršos higienos normos yra vienos didžiausių Europoje. Ar tai yra tiesa?

A.Stasiulaitis: – Jos yra 10 kartų griežtesnės nei galiojančios Europos Sąjungoje.

– Kodėl taip yra?

G.Butėnas: Priešistorė tokia, kad tos normos buvo perkeltos iš Sovietų Sąjungos normų, kurios buvo sąjunginės ir nebuvo adaptuotos prie ES vidurkių. Tad šiandien turime tokią situaciją, kad turime neatitikimą su Europos Sąjunga, ir taip yra dėl to, kad Sovietų Sąjungos metu higienos normnos buvo priimtos kažkodėl griežtesnės.

– Žinome, kad 5G jau veikia dalyje Vilniaus. Kur dar pasaulyje yra 5G bastionai?

A.Stasiulaitis: – Šiuo metu didžiausi komerciniai bastionai yra Pietų Korėjoje, kur per pernykštes žiemos olimpines žaidynes ši technologija buvo masiškai pristatyta. Jei neklystu, tada ten buvo įrengta 4000 stočių.

Labai stiprus bastionas yra JAV – taip pat stipriai į tą pusė eina Kinija.

G.Butėnas: – Jei žiūrint 5G atsiradimo šaknis, šios technologijos užsakovai buvo JAV ir Pietų Korėja.

JAV turi pakankamai silpnai išvystytą optinę infrastruktūrą, ir jiems labai reikėjo greito interneto, ką jie dabar ir diegiasi – o Korėja išvis yra technologijų lyderė pasaulyje, kur pasirodo dauguma naujųjų pasaulio technologijų.

Europa šioje vietoje truputį vėluoja.

A.Stasiulaitis: – Bet negalima pamiršti Kinijos. Tai yra labai svarbus 5G rinkos žaidėjas, mes visi puikiai žinome „Huawei“ atvejį, kuris dabar jau yra ir tam tikro geopolitinio ginčo objektas.

Patys „Huawei“ yra labai prisidėję prie 5G technologijos vystymo, turi daug patentų – ir dėl to galbūt paaiškinama tokia jų lyderystė šioje srityje.

– Bet jei kilus šiam ginčui būtų nuspręsta, kad Europoje negalima naudoti „Huawei“ įrangos – kokie dar gamintojai kuria 5G infrastruktūrinę įrangą, kurią galima būtų naudoti kaip alternatyvą?

A.Stasiulaitis: – Europa su švedais turi „Ericsson“, su suomiais – „Nokia“. Iš Pietų Korėjos yra labai stiprūs „Samsung Networks“, jie dirba ir Europoje. Amerikiečiai irgi turbūt kažką savo turės, tą patį „Cisco“.

– Tad jei būtų priimtas „Huawei“ įrangą draudžiantis sprendimas – ar dabartinėje situacijoje tai ką nors keistų?

A.Stasiulaitis: – Manau, keistų. Pirmi pokyčiai būtų tie, kad sulėtėtų pati 5G technologijos plėtra Europoje – nes kaip minėjau, „Huawei“ demonstruoja pakankamai stiprią lyderystę, jų skverbtis Europoje yra didelė: pavyzdžiui, apie pusė iš 75 000 Vokietijos stočių yra „Huawei“ pagamintos bazinės stotys, jas naudoja ir daugelis Europos operatorių. Tai jei kinams nebūtų leista diegti 5G technologijos Europoje, 5G plėtros sulėtėjimas būtų – metams ar dvejiems.

– Lietuvoje šiuo metu tėra dvi 5G stotys. Kam jų išvis dabar reikia? Kiek vartotojų jomis naudojasi?

A.Stasiulaitis: – Šiuo atveju vartotojams tikslo naudotis 5G net ir nėra – bet reikėtų pradėti nuo konteksto. 5G pirmiausia bus verslo technologija. Ir ji jau atėjusi, kaip minėjau su Norvegijos pavyzdžiu. Ir nesigirdamas galiu pasakyti, kad bet kuri nauja mobiliojo ryšio technologija buvo atnešta „Telios“, „Omnitelio“. 5G čia irgi nėra išimtis: tos dvi stotys tam, kad galėtume matyti, kaip jos veikia. Natūralu – įrenginių, kurie jomis galėtų naudotis, yra labai mažai, vienetai – nes nauji maršrutizatoriai kainuoja kaip naujas automobilis. Bet tai nereiškia, kad po metų-dvejų nebus kitaip. Jau šiais metais „Samsung“ pristatė 5G telefoną – deja, Lietuvoje jo neturėsime, jis skirtas tik Amerikos ir Pietų Korėjos rinkoms.

Bet gamintojai ateina ir 2020-ieji metai bus tas proveržis, kai ir Lietuvoje – ir komercine prasme, ir vartotojams – 5G pasiekiamumas pradės jaustis. O šiuo metu tai yra eksperimentavimas, galimybė žiūrėti, kaip veikia technologija, o jei kas nori nusipirkti maršrutizatorių ir prisijungti – yra galimybė tai padaryti tiek Saulėtekyje, tiek Žvėryne.

– Gerai, „Telia“ su 5G jau eksperimentuoja. O ką šioje srityje veikia „Tele2“ ir „Bitė“?

A.Baranauskas: – Kaip kalbėjome, didžiąja dalimi 5G pratęsia esamas technologijas. Tad tas esamas technologijas mes jau esame paruošę, ir kaip operatorius, visų pirma turime gauti dažnius – kad galėtume teikti paslaugas.

Tai bus ketvirtas mūsų tinklas: pastatėme 2G, 3G, 4G ir dabar bus 5G. Visų tinklų evoliucija yra labai panaši: iš pradžių vartotojo įrenginių yra labai mažai ir jie būna labai brangūs. O tada prasideda masinė jų gamyba ir viskas atpinga – juk turbūt pamenate, kai 4G telefonas kažkada kainavo porą tūkstančių eurų, o šiandien tokį salone nusipirksite gal už šimtą eurų.

Lygiai tas pats bus ir su kitomis technologijomis – ir čia net nėra tiek svarbu technologijos pavadinimas. Svarbu gauti daiktą, kuriuo gali naudotis. Kaip labai gerai pastebėjo kolega Gintas – tos pačios sveikatos paslaugos. Lietuvoje šiandien mes turime didžiausią problemą, nuo ko miršta Lietuvos žmonės: nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tai yra nr. 1 žudikas Lietuvoje.

Kaip tai spręsti? Jei turėtume apyrankę, kuri pasakytų, kad va, tavo kraujo spaudimas per didelis – ir iškart siųstų žinutę daktarui ar sakytų tau, kad reikia greitai išgertų vaistų – kiek mes išgelbėtume gyvybių? O juk visai nesvarbu, kaip vadinsis tokia technologija – ar 5G, ar dar kitaip – svarbu, kad tavo močiutė bus su tavimi čia, gyva.

– Pereikime prie skaitytojų klausimų. Vienas iš jų klausia: pasienio gyventojai turi trukdžių dėl užsienio operatorių. Ar 5G padės to išvengti?

A.Baranauskas: – Kol kas turime labai sąžiningai pasakyti – 5G to išvengti nepadės.

G.Butėnas: – Andriau, gal reikėtų pridėti, kad ne tik nepadės, bet išvis turime problemų su pasieniu.

A.Baranauskas: – Taip, nepamirškim, kur gyvename.

A.Stasiulaitis: – Tai yra tarptautinės sutartys, kurios labai lėtai derinamos, dažniai pasieniuose persidengia, nebūtinai kaimynai naudoja tą stiprumą, kuris yra numatytas: jei jie pajungia stipriau, jų signalą įrenginys pagauna geriau. Čia yra problema, ir ji tikriausiai liks ilgam.

G.Butėnas: – Mes juk pasienyje turime mešką. Ypač su kaimynais kaliningrade mūsų situacija yra ypatingai sudėtinga.

– O kaip ji bus sprendžiama?

G.Butėnas: – Tai turbūt turėtų papasakoti mūsų Ryšių Reguliavimo Tarnyba, kuri už tai atsakinga. Bet kita pusė visų pirma turėtų bendrauti. O mes dabar turime situaciją, kai ji nelabai linkusi į pokalbius. Ir nežinau ar esate girdėję, bet Rusija yra pasakiusi kad išvis – tuos dažnius, kuriais mes ruošiamės paleidinėti 5G, jie laikys savo karinėms tarnyboms.

A.Stasiulaitis: – Arba iki šiol naudoja perduoti skaitmeninei antžeminei televizijai.

A.Baranauskas: – Bet mes čia turėtume pagirti RRT, kuri iš tiesų labai daug dirba šiuo klausimu – ir pasiekė tam tikrų rezultatų, kuriais mes labai džiaugiamės. Žinome, kad baltarusiai – o Vilnius yra už 30 kilometrų nuo Baltarusijos sienos – buvo įtikinti.

Taip, kitas mūsų kaimynas yra Rusija, ir su ja laukia daug darbo – ir RRT tikrai sunkiai dirba bei išbando visus įmanomus kelius. Bet kol rusai nepriims sprendimo atlaisvinti tuos dažnius civilinėms reikmėms – jie dabar juos naudoja karinėms reikmėms – tol mes turėsime ieškoti kažkokių kitokių sprendimų.

Ir mes jų ieškom – visi operatoriai gali papasakoti, kaip bazinės stotys statomos pasienyje, bet nukreipiamos tik į Lietuvos teritoriją – bet tie žmonės, kurie gyvena prie sienos, irgi žino, kad kaip jūs, atvažiavę į Druskininkus, galite persijungti į baltarusišką radijo stotį, tai lygiai taip pat galite pagauti ir baltarusių ryšį.

A.Stasiulaitis: – Dėl to padeda rankinis telefono nustatymas, pasirenkant savo operatorių.

– Kitas mūsų skaitytojas, Mantas Kačinskas sako, kad kalbame apie 5G, bet dar neišspręsta daug dabartinių technologinių problemų – ir klausia, kodėl „Telia“ neleidžia VoLTE naudotis kitiems įrenginiams, išskyrus „Samsung“?

A.Stasiulaitis: – Tikrai taip nėra. Vienintelis didysis gamintojas, kuris šiuo metu savo pusėje nesusitvarkė VoLTE paleidimo, yra „Apple“. Nuo 2016 m. – kai mes paleidome VoLTE technologiją – ja naudojasi visi flagmanai, kuriame veikia „Android“ sistema, t. y. ir „Samsung“, ir „Huawei“. O „Apple“ dar savo pusėje sprendžia kažkokius dalykus – bet tikėkimės, kad greitai išspręs ir mes galėsime šio gamintojo vartotojams pajungti tai, ką jau seniai turi kiti.

– Mantvydas Dubinskas klausia, kada Lietuvoje pradės veikti eSIM?

A.Stasiulaitis: – Reikėtų patikslinti klausimą, kuri eSIM? Nes ją naudoja ir dėvimi įrenginiai, bet turbūt pirmiausiai omenyje turimas „Apple Watch“.

Tai šiuo atveju „Telia“ yra paleidusi šią paslaugą kaip eksperimentą Estijoje – bet reikia pasakyti, kad būtent šia technologija didelio susidomėjimo nesulaukė, o mums, kaip operatoriams, jos paleidimo procesas yra gana brangus – nes tai yra viso tinklo pritaikymas tai sistemai. Tad tikėtina, kad nutiks tai, apie ką jau ir kalbėjome – kad kai atsiras rinkos poreikis įsigyti įrenginius, kurie turi eSIM, tada atsiras ir technologijos palaikymas.

Iš kitos pusės, jei mes kalbame apie tą tikrąją eSIM, kuri leis jau iš anksto parduoti įrenginį su instaliuota mikroschema viduje – tai manau, šiuo metu Lietuvoje tam trūksta net ir reguliacinės bazės. Tad manau, kad realus laikotarpis būtų 3-4 metai.

– O kaip prognozuojate, kada mes visi jau masiškai naudosime 5G?

A.Stasiulaitis: – Paprastai technologijų gyvavimo ciklas yra 10 metų. Tai jei po 5 metų bus 5G branda, tai atskaičiuokime nuo šiandien tuos 5 metus – ir manau, tai bus laikas, kai realiai galėsime kažką jausti.

A.Baranauskas: – Pasakysiu tokį pavyzdį: 2010 ar 2011 m. „Tele2“ darė viešą 4G stoties pristatymą Lietuvoje. Situacija buvo tokia, kad atsivežėme bazinę stotį, rodėme ją studentams, mokslininkams, visiems buvo labai įdomu – bet buvo viena problema: pasaulyje nebuvo nė vieno 4G telefono. Tad tam, kad parodytume greitį, reikėjo iš Švedijos atsivežti ir porą modemų, apie kuriuos patys švedai sakė – „žinokit, nėra Švedijoje daugiau tokių modemų! SAUGOKIT! NESUGADINKIT!“

Ir juk tai buvo ne taip ir seniai – mes vis dar turime net tą pačią prezidentę. Bet štai, praėjo dar keli metai, ir visa Lietuva buvo padengta 4G ryšiu. Ir visi gali juo naudotis, ir nebrangiai.

O dabar praėjo dar keleri metai – ir mes jau pradėjome kalbėti apie 5G.

Kas dar įdomu – jei lygintume 2G, 3G ir 4G plėtrą, tai 3G plėtra įvyko greičiau nei 2G, 4G plėtra – greičiau nei 3G plėtra. Tad žiūriu optimistiškai ir manau, kad mes dar greičiau pastatysime 5G tinklą, negu pastatėme 4G.

G.Butėnas: – Bet situacija Lietuvoje daugiausiai susijusi su dažniais. O pagal paskutinę RRT informaciją, šių metų gale turėtų įvykti dažnių aukcionas ir jau priklausomai nuo to aukciono sąlygų – ir nuo kada tais dažniais bus galima naudotis – nuo tada ir pradėsime diegti 5G.

Tad jei šiais metais gautume dažnius, kitais metais pradėtume tinklo statybą, o kokie 2023-2024 metai jau ir būtų didžiojo augimo metai – ir 2024-2025 būtų pasiekta kritinė klientinė masė.

– Dar vienas skaitytojo klausimas – ar dėl 5G Lietuvoje gali brangti mobiliojo ryšio paslaugos?

A.Stasiulaitis: – Iš tiesų sunkus klausimas. Paslaugos gali brangti tada, kai didėja jų savikaina. Iš ko susideda savikaina, yra labai daug veiksnių – be visų kitų čia būtų ir tie patys dažnių aukcionai.

Tarp kitko, dabar labai įdomūs debatai vyksta Vokietijoje, kur šiemet ruošiamasi parduoti didelį kiekį dažnių. Ten rungiasi keturi operatoriai – ir irgi vyksta diskusijos, ar tie milijardai eurų, sumokėti už dažnių paketą, paveiks vartojimo kainas. Yra ir apklausos, kiek žmonės pasiruošę mokėti už tokias paslaugas, „ar sutiktumėte mokėti daugiau nei 20 eurų už savo mobilųjį ryšį, kuris bus 5G?“

Čia ir yra didysis klausimas – ar žmonėms to reikia, ar jie norės už tai mokėti – ir kol kas atrodo, kad 40 procentų Vokietijos gyventojų dabartinėmis savo ryšio technologijomis patenkinti.

Iš kitos pusės, verslo galimybės su 5G vertinamos trilijonais eurų, dolerių ar kitos panašios valiutos. Tai yra didžiulės naujos atsiveriančios galimybės.

Tad sudėjus visą paketą ir klausiant, kas apmokės visą 5G diegimą – vartotojai ar verslas – galutinis atsakymas visada yra vartotojai.

Nes jei tai pirmiausia bus ir verslo iniciatyva – kaip dabar atrodo, kad pirmiausia 5G bus diegiamas didelėse gamyklose, konkrečiuose objektuose, kurie gal net turės vidinį tinklą – čia yra labai įdomus momentas. Nes ta pati telekomunikacijų pramonė atsiduria kryžkelėje – nes ką reikš, jei, tarkime, didelė Vokietijos gamykla nuspręs įsidiegti savo 5G tinklą ir jiems nereikės mobiliojo operatoriaus? Jei jie tiesiogiai kreipsis, tarkime, į „Ericsson“ ir paprašys padaryti jiems ryšį? Paaiškėjo, kad konkrečiai tokiam atvejui Vokietijoje nereikia pirkti dažnio licenzijos ir jie gali apsitarnauti milijonus įrenginių, tūkstančius darbuotojų vienoje vietoje, savo pačių dažniais – tiesiog apeidami operatorius.

Tad dabar jau dėliojasi ne kas ir kam mokės, o išvis naujas verslo modelis, vadinamoji vertikalioji pramonė – kai, pavyzdžiui, automobilis nuo pat pradžių kuriamas tiek automobilio gamintojo, tiek ir ryšio tiekėjo.

A.Baranauskas: – Aš dar tik įsiterpsiu, kad 2013 ir 2015 m. Europos komisija oficialiai ištyrė, kad Lietuvoje yra geriausios mobiliojo ryšio kainos visoje Europos sąjungoje. Ne mes tai sugalvojom – EK tai nustatė.

Ir kas tai padarė? Tai padarė arši konkurencija tarp operatorių. Tai dabar mes taip taikiai čia sėdim studijoje – o parduotuvėse tokios taikos nebūna: patys žinot, kad pirkėjas ten yra karalius.

Tad nemanau, kad ta konkurencija pasikeis. O jei tai nesikeis – tai reiškia, kad ir toliau Lietuvoje bus geriausios kainos ES.

– Užbaikime pokalbį šiek tiek filosofiniu skaitytojo Skomanto Janonio klausimu: kas yra baisiau – 5G ar skiepai? Ir ar 5G ir nėra šių laikų skiepai?

A.Stasiulaitis: – Baisiausia, man atrodo, yra tamsa.




 

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Adomas Rutkauskas

(15)
(15)
(0)

Komentarai (25)

Susijusios žymos: