Dirbtinio intelekto reguliavimas gali turėti neigiamą įtaką ir Lietuvai, ir visai Europos Sąjungai  ()

Europos Komisija dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Europos Sąjungoje mato kaip vieną iš prioritetų, keliamas tikslas tapti pasauline DI inovacijų lydere, ruošiamos skatinimo priemonės, tačiau siūlomos reguliavimo gairės gali pakenkti ES konkurencingumui ir ypač Lietuvos informacinių technologijų, dirbtinio intelekto sektoriams bei perėjimui prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos.


© https://commons.wikimedia.org

Tokias išvadas padarė EK dirbtinio intelekto Baltosios knygos analizę atlikusi informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ suburta Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos, „TGS Baltic“, Justo Vilio advokatų kontoros, „Google“, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto ekspertų grupė.

Reikia investuoti į įgūdžius

„DI technologijų plėtra ir produktai ypač aktualūs mūsų šaliai, kai siekiame didinti ekonomikos efektyvumą, kuris šiuo metu dukart atsilieka nuo skaitmenizavimo lyderių. Taip pat sprendžiant senstančios visuomenės, darbuotojų stygiaus, viešojo sektoriaus problemas. Todėl DI skatinimas bei reguliavimas yra labai svarbus mūsų šaliai“, – teigė „Infobalt“ asociacijos ryšių su visuomene vadovas ir analizės koordinatorius Paulius Jakutavičius.

Jo teigimu, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija yra įvertinusi, kad 40 proc. darbo vietų Lietuvoje susiduria su reikšminga automatizavimo rizika, todėl, norint išlaikyti žmonių darbingumą ir pasinaudoti moderniais įrankiais, būtina investuoti į įgūdžius, tarp jų ir supratimą bei gebėjimus pasinaudoti DI produktais. Tam yra sukurti nemokami, naujokams skirti DI kursai, pavyzdžiui, www.elementsofai.com, atozofai.withgoogle.com.

Skaičiuojama, kad iki 2030 metų DI sprendimai padėtų papildomai sugeneruoti apie 3,6 trilijono eurų BVP. Tačiau šiuo metu pagal investicijas į DI Europa nuo JAV atsilieka 4 kartus, o nuo Kinijos – 2 kartus.

Analizėje pažymima, kad EK iniciatyvos skatinti DI plėtrą versle ir viešajame sektoriuje – didinant investicijas, telkiant tyrėjus ir inovatorius, tobulinant įgūdžius – prisidėtų prie ES technologijų ir verslo konkurencingumo didinimo. Tačiau tam būtinas ir sklandus įgyvendinimas: skatinimo ir paramos priemonės turėtų užkrauti kuo mažiau administracinės naštos verslui, ir turėtų būti mažinami barjerai inovacinės veiklos finansavimui.

Pasigedo diferencijuoto požiūrio ir racionalumo

„EK polinkis sparčiai vystyti DI sritį vieningai, siekiant išvengti fragmentuoto reguliavimo ES, bei įvairių skatinamųjų iniciatyvų numatymas veiksmų plane yra labai sveikintinas. Visgi, būtinas DI technologijų ir galutinių produktų taikančių DI technologijas atskyrimas. Visos DI šakos reguliavimas įskaitant technologijų kūrimą, dar labiau lėtintų DI tyrimus ir atitolintų Europos viziją tapti lydere DI srityje“, – tvirtino Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys Dr. Linas Petkevičius.

Anot jo, daugelį reguliavimu siekiamų išspręsti klausimų dėl veikimo tikslumo, nešališkumo bei pasitikėjimo atsakytų nepriklausomi dirbtinio intelekto algoritmų testavimo centrai, kurie minimi ir EK Baltojoje knygoje.

„Jau egzistuojančių atsakomybės paskirstymo teisinių taisyklių dažnu atveju turėtų pakakti. Taip, jų taikymas ir aiškinimas keisis, bet tai natūralus procesas, kuris yra nuolatinis – technologijos ir socialiniai gyvenimo reiškiniai, aplinka kinta, tačiau į juos puikiai sugeba reaguoti klasikiniai bendrieji teisės principai. Savu laiku ir automobilis miesto gatvėse buvo neeilinis reiškinys keliantis neapsakomą grėsmę visuomenei. Dažniausiais keliamas klausimas – o kas bus atsakingas už DI klaidas? DI technologijų panaudojimo atveju atsakomybė turėtų protingai nusistovėti tarp gamintojo, platintojo ir paties naudotojo. Ilgainiui atsiras civilinės atsakomybes draudimas, žalos atlyginimo fondai, ir kt.“ – sakė „TGS Baltic“ partneris ir technologijų industrijos grupės vadovas Mindaugu Civilka.

Anot jo, DI reguliavimas, kaip jis išdėstytas EK Baltojoje knygoje, yra pernelyg platus ir nediferencijuotas, jame nėra atskirtas technologijų kūrimas, bandymas, testavimas nuo galutinio produkto pateikimo į rinką, neatskiriantis pačių technologijų nuo jų panaudojimo sričių, būdų ir produktų.

„Vienas esminių trūkumų – vertinant rizikas nėra įtraukiama galimos žalos atsiradimo dėl produktų, naudojančių DI, taikymo tikimybė, kaip tai daroma įprastuose vertinimuose“, – pažymėjo jis.

Siūlomas reguliavimas turėtų neigiamą įtaką Lietuvai

„Infobalt“ kartu su partneriais parengtoje analizėje vertinama, kad EK siūlomas DI reguliavimas labiau kenktų nei padėtų išdėstytiems tikslams dėl Europos lyderystės DI srityje, ekonomikos konkurencingumo didinimo.

Tai turėtų reikšmingą neigiamą įtaką DI technologijų tobulinimui, sukeltų problemų dėl jau rinkoje esančių produktų ir technologijų atitikties, lemtų dar labiau didėjantį ES žaidėjų atsilikimą nuo JAV bei Kinijos.

Neigiamas poveikis neapsiribotų tik DI sektoriumi. Tai turėtų įtakos visai ekonomikai, viešajam sektoriui (sveikatos ir socialinei apsaugai, viešajam saugumui ir kt.) ir jų efektyvumui. Tolimesnėje perspektyvoje ribojantis reguliavimas galėtų lemti tiek protų, tiek kapitalo nutekėjimą bei ekonomikos efektyvumo, paslaugų vartotojams įvairovės mažėjimą, mažiau efektyvų viešąjį sektorių ir prastesnes jo paslaugas.

Lietuvos atveju ribojantis ir DI plėtrą varžantis reguliavimas lemtų IRT ir ypač – augančio DI sektoriaus – plėtros ir konkurencingumo suvaržymus, kadangi dauguma šio sektoriaus įmonių yra mažos ar vidutinės, turinčios ribotus administracinius bei teisinius išteklius. Atitikties užtikrinimas ir reguliavimas joms taptų pernelyg didelė našta.

„Infobalt“ inicijuotoje analizėje taip pat pažymima, kad būtų racionalu reguliuoti tik aukštos rizikos srityje taikomų DI technologijų produktų panaudojimą ir tik nustačius neišvengiamą poreikį bei identifikavus sritis, kurių neapima esama reguliacija. Tuo tarpu technologijų kūrimo ir bandymo etape ribojančio reguliavimo netaikyti.

Be to, pabrėžiama, kad galimą reguliavimą reikia įvertinti per socio-ekonominių kaštų ir padarinių prizmę, t.y., kas būtų prarandama, jeigu būtų ribojamas DI taikymas vienoje ar kitoje srityje, įvertinant įtaką Europos DI ekosistemos bei pramonės ir paslaugų konkurencingumui pasauliniu mastu.

Visą analizę galima rasti čia, analizės pristatymo įrašą galite pažiūrėti „Infobalt“ paskyroje „Facebook“, o pristatymo medžiagą – prezentaciją atsisiųsti iš čia.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(2)
(2)
(0)

Komentarai ()