Profesorius įsitikinęs: išgyvenome tik koronaviruso pandemijos pradžią, didžiausias iššūkis – artėja  ()

Mes išgyvenome dar tik koronaviruso pandemijos pradžią, tiesa, antroji banga gali skirtis nuo pirmosios, teigia patyręs virusologas profesorius Peteris Piotas, kuris pastaruosius 40 metų tyrinėja virusus ir ieško kovos su jais priemonių.


© thiagolazarino | https://pixabay.com/photos/coronavirus-corona-virus-covid-19-4958989/

Profesorius P. Piotas dar būdamas 27 m. amžiaus padėjo atrasti Ebolos virusą, jis vadovavo gydymo nuo ŽIV, AIDS paieškoms, o šiais metais prasirgo koronavirusu.

Londono Higienos ir tropinės medicinos mokyklos direktorius, Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen patarėjas koronaviruso klausimais P. Piotas davė interviu leidiniui „Horizon“ apie tai, kaip COVID-19 pakeitė jo požiūrį į ligą, kodėl mums reikia vakcinos ir apie ilgalaikį pandemijos poveikį.

– Jūs 40 metų ieškote kovos su virusais būdų. Pastaruoju metu prasirgote koronavirusu. Kaip jaučiatės?

– Praėjo trys mėnesiai nuo ligos pradžios, kol visiškai pasveikau. Dabar jaučiuosi gana gerai. Mano patirtis parodė: COVID 19 – ne šiaip gripas, o mirštantys reanimacijoje nenusako visos esamos padėties, tarp minėtų veiksnių yra daug dalykų.

Tai suteikė man naujų įžvalgų. Dabar pažįstu virusą, ne tik jį analizuoju ar su juo kovoju. Turiu visiškai kitokią perspektyvą.

– Paaiškinkite detaliau.

– Visų pirma, ši krizė ištiko žmones. Labai dažnai, kalbant apie COVID-19, akcentuojamas kreivės išlyginimas, o apie žmones beveik nekalbama. Antra, tai – ne gripas ir ne intensyviosios terapijos skyriuje gydomas susirgimas. Bus daug žmonių, kuriems atsiras chroninių susirgimų.

Dėl to jaučiu dvigubai stipresnę motyvaciją kovoti su virusu. Didžiąją savo gyvenimo dalį kovojau su virusais, o dabar pats persirgau. Manau, žmogiška patirtis labai svarbi. Olandų kalba yra net toks terminas – „ervaringsdeskundige“ (ekspertas iš patirties). Nepakanka ekspertų, aiškinančių, kas žmonėms naudinga. Kalbiesi ir su [virusų] paveiktais žmonėmis. Aš – iš AIDS judėjimo. ŽIV atveju nė nesvajotume ieškoti, netgi tirti, neįtraukiant su ŽIV gyvenančių žmonių. Mano požiūris toks.

– Šiuo metu visame pasaulyje yra apie 9 mln. koronaviruso atvejų, pandemija apėmė Pietų Ameriką. Kokia, jūsų nuomone, dabartinė situacija?

– Visų pirma, visi skaičiai tikrai mažesni, juk tai – patvirtinti atvejai. Veikiausiai artėjame prie 20 mln. užsikrėtusiųjų ir greitai [turėsime] pusę milijono mirčių. Kartu su ŽIV, kuris yra tylioji epidemija ir kasmet vis dar nužudo 600 000 žmonių, su ispaniškuoju gripu koronavirusas yra ne tik didžiausia epidemija ir [didžiausia] visuomenės krizė taikos metu.

Kalbant apie Europą, praktiškai visoms valstybėms pavyko sustabdyti viruso plėtrą, tai – džiugi žinia. Visuomenės grįžta prie įprasto ritmo, švelnina apsaugos priemones.

Bet dabar turime pasiruošti vadinamajai antrajai bangai. Tikiuosi, tai bus ne cunamis, o protrūkiai, kurių jau turėjome, pavyzdžiui, mėsos pakavimo gamykloje Vokietijoje ar Korėjoje aplink naktinius klubus. Jungtinėje Karalystės vis dar būna protrūkių kai kuriuose slaugos namuose. Manau, dabar turime ruoštis tokiems dalykams.

Iš tiesų tai – tik pandemijos pradžia. Kol yra infekcijoms jautrių žmonių, virusas mus užkrės, nes jam reikia mūsų ląstelių, kad gyvuotų.

– Ar yra pagrindo optimizmui?

Džiugi žinia – precedento neturintis mokslininkų bendradarbiavimas. Sunku suspėti susipažinti su visa nauja informacija ir moksliniais duomenimis, sunku patikėti, kad jie – vos penkių mėnesių senumo.

Kartais sakau: „Vajė, kaip spėti perskaityti visas publikacijas?“ Kita vertus, tai gerai, nes per ankstesnes pandemijas nebuvo dalinamasi informacija. Kitas precedento neturintis dalykas – tai, kas valstybės ir medicinos sritis skiria daugybę lėšų vakcinos, kūrimui, gydymui.

– Jei išgyvenome tik pandemijos pradžią, kiek ji gali trukti?

– Neturiu krištolinio rutulio, vis tik spėju, kad ji gali trukti kelerius metus. Manau, vakcina nemažai padėtų, kita vertus, abejoju ar ji bus 100 proc. efektyvi. Žadama, kad spalį bus pagaminta šimtai milijonų vakcinų. <...> tai gali būti ir 2021 m., ir tai padėtų stipriai kontroliuoti epidemiją.

Reikia toliau keisti mūsų bendravimo būdus. Pavyzdžiui, Japonijoje nuo seno žmonės dėvi kaukes, jei tik peršąla, kad neužkrėstų kitų. Reikia ne tik kliautis stebuklinga vakcina, bet ir keisti savo elgesį.

– Europos Komisija surinko beveik 10 mlrd. eurų, kurie bus skirti vakcinoms, gydymui, testams ir sveikatos apsaugos sistemos stiprinimui. Kam, jūsų nuomone, reikalingiausi šie pinigai ir ar jų pakanka?

– Labiausiai lėšos reikalingos vakcinos kūrimui ir gaminimui. Labai svarbu, kad lėšos skiriamos ne tik tyrimams ir [vakcinos] kūrimui, bet ir tam, kad vakciną gautų ir tos šalys, kuriose vakcina negaminama ar kurios yra vargingesnės. Gali atrodyti, kad tai didelė suma, bet jos nepakanka.

– Kodėl?

– Yra dar vienas precedento neturintis dalykas – reikia paskiepyti ne milijonus, o milijardus žmonių. Šito nėra buvę. Vakcinos reikės 4 ar 5 milijardams žmonių. Be to, vakcinai reikės ir milijardų stiklinių buteliukų – tokius elementarius klusimus irgi reikia išspręsti.

Kompanijos, vyriausybės turi rizikuoti ir investuoti į vakcinos gamybą, nežinodamos, ar vakcina bus veiksminga. Kitas dalykas – vadinamasis vakcinos nacionalizmas. Tai prasidėjo, kai JAV pareiškė, kad Amerikoje pagaminta vakcina bus skirta amerikiečiams. Jei kiekviena valstybė ims šitaip elgtis, dauguma pasaulio gyventojų negaus vakcinos, nes tik kelios valstybės ją gamina.

– Kaip užtikrinti, kad niekas neliktų nuošaly?

– Sudėtingas klausimas. Manau, tai galiausiai taps politiniu klausimu. Todėl pabrėžiu, kad Europos Komisijos pinigų rinkimo iniciatyva – to dalis. Pinigai renkami ne šiaip vakcinos kūrimui. Pinigai renkami sukurti vakciną, kuri būtų prieinama visiems, kam jos reikia. Tai – didelis skirtumas.

– Birželį viename interviu sakėte, kad be vakcinos gyvenimas negrįš į įprastas vėžes. Ar jūsų nuomonė nepasikeitė?

– Dabar atsirado daugiau niuansų. <...> Kita vertus, vis tiek manau, kad be vakcinos bus be galo sunku grįžti prie įprasto gyvenimo.

Daug kas priklausys nuo to, ar vakcina saugos nuo užsikrėtimo. Kitaip tariant, jei esu pasiskiepijęs, ar tai mane ligos nuo užsikrėtimo, ar, kaip gripo atveju, vakcina saugo nuo sunkių komplikacijų ir mirštamumo. Yra daug nežinomųjų. Man tai atrodo svarbiausia, nes, nesukūrus vakcinos, turėsime metų metus gyventi su šiuo virusu.

– Net jei vakcina apsaugotų žmones nuo ligos, sakėte, kad daugelis sirgs chroninėmis ligomis. Kokį elgesio, reagavimo modelį formuoti ilgalaikėje perspektyvoje?

– Šiuo metu visus prislėgusi sunki krizė. Nors turime šiek tiek laiko pasirengti antrosios bangos protrūkiams, mums reikia ir ilgalaikės strategijos. Tai akivaizdu, galvojant apie ekonominę, socialinę sferas, netgi [galvojant] apie poveikį psichinei sveikatai. Ne tik dėl epidemijos, bet ir dėl kovos su ja priemonių – buvimas izoliacijoje, vaikų nėjimas į mokyklą ir kt. – tai gali išryškinti socialinę nelygybę, šališkumus. Epidemijos dažnai išryškina silpnąsias visuomenės vietas, nelygybes. Tai išeina už biologinio ir medicininio aspektų ribų, tačiau visam tam dabar turime pasiruošti.

Originaliai šis tekstas buvo publikuotas Horizon, the EU Research and Innovation Magazine, teksto autorė Annette Ekin. Originalų tekstą galite perskaityti ČIA.

Aut. teisės: delfi.lt

(5)
(5)
(0)

Komentarai ()