Mokslininkai rado priežastį, dėl ko sergantiems COVID-19 dingsta uoslė  ()

Nuo pat pirmųjų pranešimų Uhane, Irane ir vėliau Italijoje mes žinome, kad uoslės praradimas (anosmija) yra vienas iš koronaviruso simptomų. O dabar, po ne vieną mėnesį girdėtų pranešimų apie tokius atvejus ir rimtesnius klinikinius tyrimus, galima teigti, kad atrastas modelis, kaip virusas sukelia tokį uoslės praradimą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Anot sciencealert.com, viena pagrindinių uoslės praradimo priežasčių yra virusinė infekcija peršalus, sinusitas ar kita viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Jau anksčiau žinota, kad mirtinų ligų nesukeliantys koronavirusai yra viena paprastojo peršalimo priežasčių, ir dažnai jie sukelia uoslės praradimą.

Daugeliu atveju uoslė sugrįžta savaime, kai dingsta ligos simptomai, nes dažniausiai uoslė dingsta dėl to, kad užsikemša nosis, tad kvapų molekulės negali pasiekti uoslės receptorių nosyje. Kai kuriais atvejais uoslė gali dingti mėnesiams ar net metams.

Tačiau naujojo koronaviruso atveju uoslės praradimas yra kitoks. Daugelis užsikrėtusiųjų šiuo virusu sakė, kad uoslė dingo staiga ir grįždavo po savaitės ar dviejų. Ir įdomiausia tai, kad daugelis žmonių nurodė, kad jų nosis nebuvo užsikimšusi, todėl uoslės praradimo tuo paaiškinti negalima.

Daliai žmonių uoslė dingo ilgesniam laikotarpiui ir jie negalėjo nieko užuosti net ir po kelių savaičių. Ir bet kokia COVID-19 sukeltos anosmijos paaiškinimo teorija turi atsižvelgti į abu šiuos veiksnius.

Staigus uoslės sugrįžimas leidžia manyti, kad visgi tai yra obstrukcinis uoslės praradimas, kai kvapo molekulės negali pasiekti receptorių nosyje.

COVID-19 užsikrėtusių žmonių nosių ir sinusų kompiuterinės tomografijos rezultatai rodo, kad už uoslę atsakingoje nosies vietoje patinsta audiniai ir susidaro gleivių, o likusi nosies dalis ir sinusai yra normalūs, todėl pacientai gali normaliai kvėpuoti per nosį.

Jau žinoma, kad naujasis koronavirusas infekuoja organizmą puldamas ACE2 receptorius ant ląstelių, kuriomis padengti viršutiniai kvėpavimo takai. O TMPRSS2 vadinamas baltymas tuomet padeda virusui užkrėsti ląsteles.

Patekęs į ląstelę, virusas ima daugintis ir sukelia imuninės sistemos priešuždegiminį ataką. Tai yra to chaoso ir destrukcijos, kurią organizme sukelia virusas, pradžia.

Iš pradžių manyta, kad virusas veikiausiai užkrečia ir naikina uoslės neuronus – ląsteles, kurios perduoda signalą nuo kvapo molekulės nosyje į tą smegenų vietą, kuri tą signalą interpretuoja kaip kvapą.

Tačiau atliktas tarptautinis tyrimas neseniai parodė, kad ACE2 baltymų, kurių virusui reikia, kad jis užkrėstų ląsteles, ant uoslės neuronų nėra. Bet jų buvo aptikta ant ląstelių, vadinamų „paraminėmis ląstelėmis“, kurios palaiko uoslės neuronus.

Mokslininkai mano, kad veikiausiai virusas pažeidžia šias ląsteles, o dėl imuninio atsako patinsta tik ta dalis, kurioje yra uoslės neuronai, kurie lieka nepažeisti. Kai imuninė sistema susidoroja su virusu, patinimas išnyksta ir kvapo molekulėms vėl atsiveria kelias link sveikų uoslės receptorių, todėl žmogui sugrįžta normali uoslė.

Bet kodėl kai kuriais atvejais uoslė nebegrįžta? Čia jau galima daugiau spėlioti ir kelti įvairių teorijų, tačiau yra žinoma apie uždegimą kitose sistemose. Uždegimas yra organizmo atsakas į pažeidimą, dėl kurio organizme išskiriami tam tikri cheminiai junginiai, naikinantys pažeistą audinį. Tais atvejais, kai uždegimas yra stiprus, tie cheminiai junginiai ima naikinti ir šalia esančius sveikus audinius. Manoma, kad tai yra antroji stadija, kuomet pažeidžiami uoslės neuronai.

Uoslės atgavimas tampa gerokai lėtesnis, nes neuronų regeneracijai iš kamieninių ląstelių, esančių nosies gleivinėje, reikia laiko.

Pradinė atsigavimo stadija dažnai siejama su iškreiptu kvapo suvokimu, vadinamu parosmija, kuomet įvairūs dalykai kvepia visai ne taip, kaip kvepėjo anksčiau. Pavyzdžiui, daugeliui pacientų, susidūrusių su parosmija, kava atsiduoda degėsiais, chemikalais, purvu ir nuotėkomis.

Fizioterapija nosiai

Uoslė dažnai vadinama fiziologijos Pelene, nes šioje srityje yra atliktai mažai mokslinių tyrimų. Tačiau kilus koronaviruso pandemijai, ši sritis sulaukė papildomo dėmesio, todėl bus galima daug sužinoti apie tai, kaip virusai veikia. Tad ko iš dabartinės situacijos gali tikėtis uoslę praradę žmonės?

Gera žinia ta, jog uoslės neuronai regeneruoja. Jie atauga praktiškai visiems žmonėms, ir tai vyksta nuolat. O mes galime paspartinti šį procesą. atlikdami savotišką nosies fizioterapiją – uoslės treniruotes.

Esama tvirtų įrodymų, kad daugelį uoslės praradimo formų galima gydyti kiekvieną dieną sąmoningai uostant tam tikrą kvapiųjų medžiagų rinkinį, ir nėra jokios priežasties manyti, kad tokia terapija nepadėtų COVID-19 pacientams, praradusiems uoslę.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(10)
(1)
(9)

Komentarai ()