Eksperimentas atskleidė, kaip virusas per ligoninės palatas plinta tiesiog žaibišku greičiu  ()

Dabartinės mūsų žinios SARS-CoV-2 sako, kad dažniausias viruso pernašos būdas yra iš žmogaus žmogui. Bet taip pat ši pandemija mus išmokė, jog būtina labai kruopščiai saugotis nuo galimos pernašos per paviršius ir kitus objektus, rašo „Science Alert“.

Londono universitetinio koledžo (JK) mikrobiologai neseniai išsiaiškino, kad netgi tuo atveju, kai ligoninės palatos būna specialiai suprojektuotos tam, kad sumažintų COVID-19 plitimo grėsmę, virusai gali labai nesunkiai iš vienos ligoninės zonos patekti į kitą.

Eksperimentinis tyrimas parodė, kad viruso DNR – eksperimentinis modelis, kuris žmonėms nebuvo žalingas – palikus jį ant lovos turėklo į beveik pusę kitų palatų išplinta greičiau nei per 10 valandų ir užteršimo vietose išlieka ne mažiau nei penkioms dienoms.

Ir tai – tada, kai viruso šaltinis yra vos vienos lovos vienas turėklas. O juk koronavirusu užsikrėtę pacientai linkę ir kosėti, ir čiaudėti, ir platinti virusą čiupinėdami įvairiausius paviršius, todėl grėsmė užsikrėsti kyla visiems, kurie taip pat prisiliečia prie tų paviršių. „Mūsų tyrimas parodė, kad paviršiai atlieka labai svarbų vaidmenį viruso pernašoje ir kad ypač svarbu taikyti gerą higienos ir valymo praktiką.

Mūsų surogatinis virusas vieną kartą buvo užneštas ant vieno paviršiaus ir į kitas palatas jis išplinta liečiant personalui, pacientams ir lankytojams“, – sakė Londono universiteto mikrobiologė Lena Ciric.

Labai svarbu pažymėti, kad eksperimento tikslas nebuvo infekcijos plitimo greičio matavimas, o tik siekis nustatyti, kaip greitai virusas gali plisti, jei jis nenuvalomas nuo paviršiaus net tokioje kruopščiai prižiūrimoje vietoje.

Tyrimui buvo panaudotas virusas, kuris gali užkrėsti tik augalus. Jį labai lengva nuvalyti nuo paviršių naudojant dezinfekantus, o rankas pakanka nuplauti – iš esmės, tai yra tos pačios savybės, kaip ir COVID-19. Nustatyta, kad vos viena alkoholio pagrindo tirpalais suvilgyta servetėlė gali sunaikinti nuo 98,88 iki 99,84 proc. surogatinio viruso.

Konkrečiai šiuo atveju viruso kūneliai pasklido per įvairius paviršius įprastai gerai valomoje palatoje – taip buvo išryškinta ligoninių higienos politikos galima silpnybė.

„Izoliacijos palata, kurios lovos turėklas buvo išteptas virusu, buvo didelės rizikos zona, kurios valymo režimas buvo kitoks, nei likusio skyriaus. Tačiau viruso išplitimas parodo valymo spragas, kadangi geras higienos režimas nesunkiai pašalina virusus“, – rašė tyrimo autoriai.

Nepavojingo surogatinio viruso DNR paskleidę vandenyje, mokslininkai atsargiai šio tirpalo užlašino ant izoliacijos palatos, skirtos sunkiausiai sergantiems ligoniams, turėklo. Kitas penkias tyrimo dienas kiekvieną vakarą buvo renkami tepinėliai nuo 44 vietų skyriuje, siekiant nustatyti, kaip toli virusas sugebėjo nukeliauti.

Jau po 10 valandų nuo tyrimo pradžios surogatinio viruso genetinės medžiagos buvo surasta 41 proc. tepinėlių ėmimo vietų, įskaitant kitų lovų turėklus, ranktūrius, vaikų žaislus, knygas.

Po trijų dienų buvo pasiektas aukščiausias užkrėstų vietų kiekio lygis – 52 procentai. Dar po dviejų dienų užteršimo lygis nukrito iki 41 procento. Taigi, net ir tyrimui numatyto laikotarpio pabaigoje virusas išliko.

Labiausiai užterštos buvo palatos, kurios buvo artimiausios tai, kurioje paskleistas virusas. Trečią tyrimo dieną 86 proc. visų klinikinių aplinkų buvo užterštos, ketvirtą dieną buvo užteršta 60 proc. vietų, esančių tiesioginėje „pradinės“ lovos aplinkoje.

Autoriai mano, kad tokie rezultatai buvo gauti dėl aplinkybių sutapimo – nepakankamai kruopštaus valymo, laisvo pacientų judėjimo, nepakankamos slaugytojų ir medikų asmeninės higienos.

„Žmonės gali užsikrėsti COVID-19 per įkvepiamus lašelius, kurie į aplinką patenka kosėjimo ar čiaudėjimo metu. O jeigu tokie lašeliai nusileistų ant paviršiaus, kitas žmogus galėtų užsikrėsti po kontakto su tuo paviršiumi palietęs savo akis, nosį ar burną“, – sakė sveikatos apsaugos mokslininkė Elaine Cloutman-Green, atstovaujanti tam pačiam Londono universitetui.

Toks pernašos scenarijus yra neabejotinai įmanomas, tačiau kol kas nėra žinoma, kuri dalis pacientų užsikrečia tiesiogiai nuo kito žmogaus, o kuri – per paviršius. Ankstesni tyrimai rodė, kad COVID-19 ant kartono paviršių gali iškilti iki paros, o ant plastikinių ir plieninių – iki trijų parų, bet duomenų apie tai, kaip gausiai virusas išlieka ant tokių paviršių ir kokia tikimybė nuo tų paviršių užsikrėsti naujiems pacientams, nėra daug.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro oficialiai platinamoje informacijoje pabrėžiama, kad užsikrėsti liečiant užterštus paviršius yra įmanoma, tačiau manoma, jog tai nėra dažniausias užsikrėtimo būdas.

Ir nors tai nėra „populiariausias“ užsikrėtimo būdas, ligoninių darbuotojams būtina nesiliauti laikytis itin griežtų higienos reikalavimų – dažnai plauti rankas ir valyti paviršius, tokiu būdu kiek įmanoma apribojant viruso pernašą tarp skirtingų paviršių.

Deja, būtent šis britų tyrimas parodo, kad netgi „rimtose“ ligoninėse laikantis griežtų higienos protokolų virusas gali išsprūsti iš sergančiojo palatos.

Tyrimą publikavo mokslinis žurnalas „Journal of Hospital Infection“.

Aut. teisės: 15min.lt

(8)
(3)
(5)

Komentarai ()

Susijusios žymos: