Du trečdaliai užsikrėtusiųjų SARS-CoV-2 prie viruso platinimo neprisideda: kaip taip gali būti ir kodėl mokslininkai taip bijo „super platinimo atvejų“?  ()

Naujas, dar tik rengiamas publikavimui mokslinis straipsnis rodo, kad pagrindinis kelias, kuriuo plinta COVID-19 liga, sukeliama viruso SARS-CoV-2, yra vadinamieji „super platinimo atvejai“, kuomet vienas žmogus užkrečia neproporcingai didelį kitų žmonių skaičių, rašo „Science Alert“.

Honkongo epidemiologų grupė nustatė, kad vos 20 proc. tame mieste tirtų atvejų yra atsakingi už 80 proc. visų užkrėtimo virusu atvejų.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad 70 proc. naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių apskritai kitų žmonių neužkrėtė ir kad visi „super platinimo atvejai“ yra siejami su viešais renginiais uždarose patalpose.

„Toks yra kol kas mūsų matomas vaizdas. Super platinimo atvejai nutinka dažniau, nei tikimės, dažniau, nei būtų galima paaiškinti atsitiktinumu. Super platinimo atvejų dažnumas viršija mūsų vaizduotės ribas“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Benas Cowlingas.

Tyrimo ataskaita kol kas yra patalpinta į publikavimui rengiamų, tačiau dar nerecenzuotų darbų archyvą „MedrXiv“, tad šventai tikėti tyrėjų išvadomis prieš tai, kol ekspertai pateikiamus duomenis išanalizuos ir patvirtins, nereikėtų.

Kita vertus, įstatymų leidėjai, remdamiesi šia informacija, gali koreguoti visuomenės elgsenos taisykles karantino metu siekiant apsaugoti kuo didesnį žmonių skaičių minimaliai paveikiant kasdieninę jų veiklą.

„Dabar mums žinoma, kokios priemonės galėtų būti pačios efektyviausios ir mažiausiai žalingos – jeigu sugebėtume apsisaugoti nuo tokių super platinimo atvejų, naudą pajustų didžiausias žmonių skaičius“, – sakė tyrėjų grupės narys.

Mažas atvejų kiekis – daug užkrėstųjų

Visame pasaulyje būtent po tokių superplatinimo atvejų bemaž akimirksniu susidarė koronaviruso sukeltų infekcijų klasteriai.

Pavyzdžiui, vasarį Pietų Korėjoje viena bažnyčioje apsilankiusi moteris tiesiogiai užkrėtė 43 žmones. Po mėnesio Vašingtone (JAV) choro dainininkas per repeticiją užkrėtė 53 žmones. O Niujorko teisininkas virusą perdavę daugiau nei 100 jo aplinkoje buvusių žmonių.

Savo tyrimui B.Cowlingas su kolegomis panaudojo daugiau nei 1000 koronaviruso pernašos atvejų aprašymų – įvykiai fiksuoti tarp sausio 23 ir balandžio 28 dienos.

Nustatyta, kad šiame mieste super platinimo atvejai buvo pagrindinis infekcijos plitimo kelias. Maždaug 350 analizuotų atvejų buvo susiję su „vietiniu“ platinimu, likę – „importuoti“. Iš „vietinių“ plitimo atvejų daugiau nei pusė buvo susieti vos su šešiais super platinimo atvejais.

Apibūdinimas „super platintojas“ yra priskiriamas asmeniui, kuris savo infekciją perduoda didesniam žmonių skaičiui, nei turėtų įprastinis žmogus. Vienas iš viruso plitimą apibūdinančių rodiklių yra vadinamasis R₀ („R nulinis“) indeksas, parodantis vidutinį skaičių žmonių, kurį kiekvienas užkrėstasis perduoda kitiems imuniteto neturintiems žmonių. Naujojo koronaviruso R₀, kuomet nesiimama sustiprintų saugumo priemonių, svyruoja kažkur tarp 2 ir 2,5.

Bet Honkongo superplatinimo atvejais kiekvienas žmogus užkrėtė ne mažiau nei triskart daugiau žmonių, nei rodytų R₀. Tiesą sakant, 80 proc. visų viruso pernašos atvejų yra siejami su 20 procentų ankstesnių ligos atvejų. Absoliutūs Honkongo rekordininkai – plitimo atvejai siejami su vestuvėmis, šventykla ir keliais barais Honkongo Lan Kvai Fongo rajone.

Likusieji 20 proc. pernašos atvejų yra siejami vos su 10 proc. kitų anksčiau užkrėstųjų žmonių, kuomet infekcija perduodama vienam arba dviem žmonėms – dažniausiai namiškiams.

„Socialiniai kontaktai generavo didesnį antrinių užkrėtimo atvejų skaičių, nei kontaktai darbe ar šeimoje“, – rašė tyrimo autoriai ir pridūrė, kad super platinimo įvykių ribojimas reikšmingiausiai sumažintų viruso R₀.

80-20 taisyklė

Straipsnyje, kurį apie šį dar nerecenzuotą tyrimą publikavo „New York Times“, B.Cowlingas rašė: „Galėtų kilti klausimas, ar mūsų tyrimas arba Honkongo patirtis su nedideliu bendru infekcijų skaičiumi gali būti reprezentatyvus platesniu mastu. Mes manome, kad atsakymas yra teigiamas.“

Ir kitų tyrimų rezultatai B.Cowlingui pritaria. 2011 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 20 proc. populiacijos yra atsakingi už 80 proc. daugelio ligų, įskaitant maliariją, pernašą. Tai yra vadinama 80–20 taisykle.

O kai kurie mokslininkai mano, kad ši disproporcija gali būti ir dar didesnė.

Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos (JK) sukurtas modelis rodo, kad už 80 proc. visų koronaviruso pernašos atvejų turėtų būti atsakingi vos 10 proc. užkrėstųjų.

Preliminarūs tyrimo, atlikto Izraelyje, 200 koronaviruso atvejų pagrindu, rezultatai rodo, kad dėl 80 proc. naujų užkrėtimų atvejų kalti nuo 1 iki 10 proc. ankstesnių atvejų. Kitas Šenžene (Kinija) atliktas tyrimas pateikė panašius rezultatus: 80 proc. žmonių užsikrėtė nuo 8–9 proc. žmonių.

Super platinimas – masinių renginių uždarose erdvėse pasekmė

Koronaviruso super platinimo atvejams būdingos kelios esminės charakteristikos: visi jie nutiko uždarose erdvėse, kur artimai kontaktavo didelis skaičius žmonių, priklausančių skirtingiems namų ūkiams.

Pavyzdžiui, Arkanzase (JAV) pastorius ir jo žmona prieš pat koronaviruso simptomų pasireiškimą dalyvavo biblijos studijų grupėje – iš 92 šiame renginyje dalyvavusių žmonių virusu užsikrėtė 35. 7 buvo gydomi ligoninėje, 3 mirė.

Infekcijos perdavimo „karštaisiais taškais“ gali tapti ir biurai, ir restoranai. Pavyzdžiui, Seule (Pietų Korėja) viename skambučių centre virusu užsikrėtė beveik pusė visų to skambučių centro darbuotojų. Beveik visi užkrėstieji dirbo vienoje biuro pusėje.

Anot mokslininkų, tai nereiškia, kad esama tam tikrų asmenų, kurie kažkaip fiziologiškai yra labiau užkrečiami ar į aplinką paskleidžia daugiau viruso dalelių – užkrėtimo tikimybę lemia palanki aplinka, žmonių tankis ir jų veikla, aiškina B.Cowlingas.

Yra ne vienas tyrimas, parodęs, kad tikimybė užsikrėsti koronavirusu yra didesnė uždarose aplinkose, kur prastas vėdinimas ir ilgą laiką būna didelis žmonių skaičius.

„Super platinimo įvykiai nėra įmanomi, jei aplinkoje nėra daug žmonių, tad vis dar reikia labai atsargiai vertinti savo dalyvavimą bet kokio dydžio žmonių susirinkimuose – įskaitant mišias“, – anksčiau leidiniui „Business Insider“ sakė Vanderbilto universiteto (JAV) užkrečiamųjų ligų ekspertas Williamas Schaffneris.

Daugiau didelių renginių ribojimų – mažiau karantino

B.Cowlingas teigia, kad jo tyrimas gali padėti priimti sprendimus įstatymų leidėjams norintiems apsaugoti savo valstybes nuo būsimų koronaviruso bangų.

„Būsime kur kas geriau pasirengę antrai viruso bangai šį rudenį. Šios žinios mums suteikia galimybę imtis geriau pamatuotų priemonių netaikant karantino visu griežtumu“, – sakė mokslininkas.

Kai kurios pasaulio valstybės – Japonija, Pietų Korėja ir kitos – jau įrodė, kad ligos protrūkį galima suvaldyti ir be dramatiškų žmonių judėjimo ribojimų, be parduotuvių, restoranų ir mokyklų uždarymo.

Japonijos sėkmę lėmė trijų taisyklių laikymasis. Vyriausybė nurodė žmonėms vengti uždarų erdvių, žmonių minių ir artimo kontakto“ – visi šie dalykai yra labai palankūs viruso plitimui.

B.Cowlingas mano, kad ateityje valstybėms būtų naudinga taikyti tokias taisykles, kurios apsaugotų nuo pačių didžiausių infekcijos perdavimo atvejų, o ne visuotinių veiklos ribojimo įsakymų. Ir, žinoma, negalima liautis testuoti potencialiai užsikrėtusiuosius bei atsekinėti žinomai užkrėstų žmonių kontaktus.

„Bet kokia veikla lauke yra sveikintina. Tiesa, susirūpinimą kelia protestai“, – sakė B.Cowlingas. Jo manymu, barai ir restoranai taip pat galėtų veikti, pusiau sumažinę savo staliukų skaičių ir padidinę atstumus tarp svečių.

„Reikia nustatyti, koks žmonių skaičius kvadratiniame metre yra priimtinas. Galima vykdyti ir kitus viešus renginius, bet svarbu sumažinti skaičių juose“, – sakė mokslininkas.

Aut. teisės: 15min.lt

(2)
(0)
(2)

Komentarai ()

Visi šio ciklo įrašai

Susijusios žymos: