Grįžtų, jei kas nors lauktų  (1)

Mažiau biurokratijos, daugiau konkurencijos ir tolerancijos – tai paskatintų talentingus mokslininkus pasilikti Lietuvoje užuot emigravus į užsienį. Prie tokios išvados priėjo naujo tyrimo autoriai, parengę rekomendacijas „Protų susigrąžinimo programai“. Studija atskleidžia, kad grįžti mokslininkai nelinkę dar ir dėl to, kad nesijaučia laukiami čia dirbančių kolegų, kurie nenori, kad padėtis šalies mokslo sistemoje keistųsi.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Užsienyje dirbančių lietuvių mokslininkų ir Lietuvos mokslo insitucijų tyrimas rodo, jog ketvirtis institucijų yra susidūrę su išvykstančių specialistų problema, o iš kas penktos tyrėjai išvyko ilgalaikiam darbui užsienyje.

Nors tikslių skaičių nėra, skaičiuojama, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį trumpesniam ar ilgesniam laikui iš šalies galėjo išvykti iki tūkstančio dirbančių mokslininkų.

Išvykti skatina esama sistema

Net tik mažas darbo užmokestis, bet ir nepasitenkinimas esama mokslo tyrimų situacija, menkos galimybės tobulėti savo srityje ir didžiulė biurokraija yra vienos dažniausiai minimų išvykimo priežasčių.

„Pagrindiniai motyvai buvo susiję su mokslinio tobulėjimo siekiu, o ne ekonominiai“, – sako socialinių mokslų daktarė Laima Nevinskaitė, viena iš tyrimo autorių, kalbėjusių su trumpiems vizitams sugrįžusiais mokslininkais.

„Žmonės matė, kad Lietuvoje tos tyrimų krypties nėra, arba ji nepakankamos kokybės ir išvyko, kad galėtų užsiimti tuo aukščiausiu lygiu. Ekonominiai motyvai, užmokesčio klausimas buvo minimas, bet ne kaip pagrindinis motyvas.

Be to, iš mokslinių institucijų apklausos matyti, kad apie 40 proc. padalinių palaiko ryšius su išvykusiais, bendradarbiavimas vyksta. Mūsų apklaustieji sako, kad jie nori būti naudingi,“ – pastebi L. Nevinskaitė.

Mančesterio universitete Didžiojoje Britanijoje dirbantis istorikas Tomas Balkelis – vienas iš mokslininkų, dalyvavusių „Protų susigrąžinimo programos“ projekte.

„Egzistuoja bendras akademinės kultūros trūkumas, klanai, konkuruojantys tarpusavyje, žema recenzavimo kultūra“, – daug metų nesikeičiančias priežastis, atgrasančias nuo darbo savo šalyje, vardija jis.

„Yra tendencija pakeitus pavadinimus perspausdinti vis tuos pačius darbus, nors vakaruose tai darydamas rimtai pakenktum savo karjerai. Man regis, nenormalu, kad daugelis universitetų turi leidyklas, leidžiančias tik savo darbuotojų knygas, nėra rimtos konkurencijos“, – sako jis.

Asmeniai motyvai svarbūs

Pasak T. Balkelio, užsienyje dirbantys jaučiasi nelaukiami vietos kolegų, bijančių konkurencijos. Be to, praleidę nemažai laiko užsienyje mokslininkai patys neretai bijo reintegracijos Lietuvoje, kur nebeturi asmeninių kontaktų.

T. Balkelio teigimu, būtų daugiau motyvacijos grįžti, jei čia būtų sąlygos burti aplink save bendraminčių ratą ar net steigti katedrą, jei būtų sugrįžusių mokslininkų tinklas, kurio nariai pagelbėtų vieni kitiems.

L. Nevinskaitės teigimu, išanalizavus mokslininkų galimo grįžimo motyvus paaiškėjo, kad nemažai Lietuvos naudai lemia žmogiškieji veiksniai.

„Ir patriotizmas veikia, ir ryšiai su artimaisiais bei draugai, rūpestis dėl vaikų tautinės tapatybės, net Vilnius, kaip patraukli gyvenimui vieta. Karjeros galimybės taip pat lemia: užsienyje didesnė konkurencija, ten gali būti vienas iš daugelio, o Lietuvoje gali tapti išskirtiniu ir greičiau tai padaryti“, – pasak mokslininkės, išvardiję pliusus, lietuviai iš karto sako „bet“ ir vardija sunkumus.

Pagrindinis jų, kaip pažymi rekomendacijas „Protų susigrąžinimo programai“ rengusi socialinių mokslų daktarė Ainė Ramonaitė, – biurokratija.

„Pirmiausia reiktų suteikti daugiau finansinės laisvės bent jau mokslinių projektų vadovams, kad dėl kiekvienos 300 litų sutarties nereiktų rektoriaus parašo. Dar būtina Viešųjų pirkimų įstatyme daryti išimtį iš išorės gaunamam finansavimui, nes dabar prieinama iki tokių absurdų, kad turi skelbti konkursą sau pačiam, nors jį jau laimėjai“, – akcentuoja A. Ramonaitė.

„Tie pinigai turi būti tvarkomi pagal rėmėjo, o ne keistas Lietuvos taisykles.“

Pasak jos, mokslo aplinka nesikeis, jei nebus keičiama aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų valdymo sistema, rektorių nerenkant „iš apačios“, bet skiriant, pavyzdžiui, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais.

Pritaukti užsieniečių būtų sunku

Europos ekspertai siūlo šiandien apskritai kalbėti ne apie protų nutekėjimą, bet veikiau apie cirkuliaciją. Konkurencinėje kovoje dėl protų JAV pralaiminti Europa neriasi iš kailio stengdamasi prisivilioti pasaulinių mokslo „žvaigždžių“, kurios padėtų sujudinti užsistovėjusį tyrimų centrų vandenį.

Tokie pasiūlymai drauge su jaunų doktorantų skatinimo priemonėmis – ir Lietuvos specialistų rekomendacijose.

„Siūlome dvi skatinimo schemas. Pirma, jei Lietuva apsispręstų, kokiose srityse pirmauja, turėtų skirti didelius pinigus garsiam specialistui iš užsienio, suteikdama jam laisvę pačiam čia tvarkytis bei burti savo komandą.

Pagal antrą schemą siūlome skelbti konkursus idėjų turintiems jauniems perspektyviems žmonėms, kurie vos baigę studijas ieško, kur užsikabinti. Būtina sudaryti jiems sąlygas užsiimti tyrimais čia, burti grupę ir jai vadovauti“, – siūlo A. Ramonaitė.

„Lietuva galėtų būti patraukli mokslininkams iš buvusių Tarybų Sąjungos šalių, bet čia dirbti Azijos mokslininkams būtų praktiškai neįmanoma pirmiausia dėl to, kad esame labai netolerantiška šalis, jau nekalbant apie kalbos barjerą“, – dėl šių priežasčių, pasak jos, Lietuvai šiandien dar būtų sunku galvoti apie protų pritraukimo strategijas.

Rekomendacijų autoriai į išvykusius mokslininkus siūlo žiūrėti kaip į pagalbinikus, kurie gali padėti pakeisti esamą sistemą. Tam jie esą net neprivalo iš karto fiziškai sugrįžti.

Svarbiausia, kad išvykusieji jaustų nuolatinį dėmesį, padedantį neatitrūkti nuo Lietuvos. Kaip sėkmingas bendradarbiavimo pavyzdys pateikiama jau įgyvendinta trumpų vizitų programa, taip pat siūloma taikyti lankstesnes įdarbinimo sąlygas.

Pasak jų, nors itin greitų pokyčių nesitikima, tačiau besiformuojantys naujos kartos mokslininkų branduoliai Lietuvoje teikia vilčių ateičiai.

Parengta pagal Lietuvos radijo laidą „Pažinimo vartai“

Vaida Pilibaitytė

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (1)