Šveicarų "Ikaras" šturmuoja aukštumas  (9)

Pamenat senąją graikų legendą apie Dedalą ir Ikarą? Kaip pasakoja senieji graikai, senai senai Kretoje gyveno nagingiausias pasaulio skulptorius ir architektas Dedalas, kilęs iš Atėnų. Vieną kartą jis sumanė palikti salą...


"...Dedalas sumanė pasidaryti sau ir sūnui Ikarui sparnus. Jis stipriai surišo plunksnas, dėdamas jas nuo mažiausios iki didžiausios, kad suformuotų tankų paviršių. Didesnes plunksnas jis surišo siūlais, o mažesnes sutepė vašku. Kai paskutinis darbas buvo padarytas, Dedalas užsidėjo sparnus ir pradėjo jais plasnoti ir taip pakilo į orą. Vėliau ir sūnų Ikarą Dedalas išmokė kaip reikia skraidyti su jo pagamintais sparnais. Kai abu buvo pasiruošę skrydžiui, Dedalas įspėjo Ikarą, kad neskristų per aukštai, nes saulė gali ištirpdyti vašką, taip pat ne per žemai, kadangi jūra banguoja, sušlaps sparnai ir daugiau jis nebegalės paskristi. Tada tėvas ir sūnus išskrido. Jie praskrido Samosą, Dilosą ir Lebintosą, kai Ikaras pradėjo plasnoti norėdamas pasiekti dangų. Liepsnojanti saulė ištirpdė vašką, kuris laikė plunksnas ir plunksnos išsisikirstė. Ikaras įkrito į jūrą ir nuskendo. Dedalas verkė savo kūrinio ir sūnaus garbei pavadino tą vietą Ikarija..." Graži legenda, pasklidusi po visą pasaulį. Tačiau ateina laikas, kai legendos atgyja. Tik truputi kitokiu, technologiškesniu, pavidalu. Išvydę padangėje skraidantį žmogų, dabartiniai vaikai jau šaukia ne Ikaro, o Karlsono vardą. Tačiau tai nei vienas, nei kitas - tiesiog individualaus skraidymo šveicarų entuziastas Yves Rossy, prie nugaros prisitvirtinęs trijų metrų ilgio sintetinius sparnus su dviem reaktyviniais varikliais. Taigi, nei pluksnų, nei vaško, nei besisukančio Karlsono propelerio... Nors ir be mistinių poteksčių, visgi užsiėmimas ganėtinai rizikingas. Tačiau 45-erių buvusiam karo lakūnui tai prie širdies. Aišku, tai jo laisvalaikis. Darbo metu pilotas turi rimtesnių reikalų - į dangų kelia keleivinius "Boingus". Tačiau išgarsėjo ne kaip pilotas, o kaip žmogus paukštis, bandantis nugalėti padangę be saugios kabinos ir šturvalo rankose. Visas procesas prasideda taip - Yves Rossy prisitvirtinęs sparnus iššoka iš lėktuvo 4 km aukštyje ir pradžioje planiruoja be jokios išorinės traukos. Nusileidus iki 2,5 km aukščio įjungiami reaktyviniai varikliai, o nusileidus iki 1,5 km aukščio pereinama į pastovų horizontalų skrydį, kurio metu galima pasiekti iki 185 km/h greitį. Aišku, tai nėra vienintelis skrydžio būdas. Entuziastas jau atliko šimtus tokių šuolių iš įvairiausių lėktuvų, oro balionų, vietoj sparnų įsispirdavo į įvairiausių pavidalų čiuožimo lentas ir netgi išbandė naikintuvo modelį Mirage. Žodžiu ekstremalas nuo A iki Z. Dabartinis jo pomėgis skraidyti su sparnais - tolygus visų bandymų ir pasiekimų rezultatas. Ši sporto rūšis nėra nauja, tačiau be galo pavojinga ir dėl didelių greičių nusinešusi ne vieno bandytojo gyvybę. Kai kas tokį sportą laiko pačiu pavojingiausiu visoje planetoje. Tačiau visa tai neatbaidė Rossy ir visi jo bandymai kol kas baigiasi sėkmingai. Tokiu skraidymu pilotas užsiima dar nuo 2002 metų, kuomet į dangų pakilo su savos gamybos 2,5 metrų ilgio sparnais ir nuplaniravo virš Ženevos ežero 12 km. O 2004 metais pirmą kartą išbandė sulenkiamus anglies pluošto ir 3 metrų mosto sparnus, kurių bendras paviršiaus plotas siekė 1,6 kvadratinius metrus. Sparnai tvirtinosi prie piloto nugaros, o papildomą išorinę varymo jėgą generuodavo dvi mini-turbinos, su sumine 45 kg traukos jėga. Su tokia sistema Rossy nuskrido apie 25 km. Iš kurių 10 km - laisvu planiravimu, o likusius su įjungtais varikliais vidutiniškai 190 km/h greičiu. Skydį teko nutraukti dėl padidėjusios turbulencijos. Nusileidimo procedūra sąlyginai nesudėtinga - išjungiami varikliai, sulenkiami sparnai ir išskleidžiamas parašiutas. Su pasitikusiais žurnalistais Rossy tuomet pasidalino nepakartojamais įspūdžiais: "Tai absoliuti fantastika! Laisvė trijuose matavimuose. Aš buvau paukštis." Tokios konstrukcijos sparnus Rossy užpatentavo ir atliko jau 15 su viršum skrydžių. Dabar bandytojas stengiasi patobulinti konstrukciją taip, kad skrydį būtų galima atlikti ne iš lėktuvo, bet nuo žemės. Tuomet jis tikrai taptų laisvu paukščiu... Sparnų projekto pavadinimas Jet-Man, pagal Rossy naudojamų reaktyvinių variklių gamintojų pavadinimą Jet-Cat. Tai pasaulyje lyderiaujanti firma nedidelių, modelinių reaktyvinių variklių gamyboje. Šios firmos inžinieriai nemažai prisidėjo prie Rossy svajonės pabūti paukščiu. Netrūksta Rossy ir kitų rėmėjų - dabar finansiškai jį remia laikrodžių gamykla Hublot, o pats projektas pervadintas Fusionman. Belieka palinkėti entuzastui gero oro ir dar ilgai džiaugtis nenusuktu sprandu...
(3)
(0)
(3)

Komentarai (9)