Galingai Ukrainą remiančią valstybę drebino masiniai protestai: sukilo prieš NATO, nori grįžti pas Putiną (2)
Čekijos Respublika išgyvena nepasitenkinimo bangą, kai maždaug 70 000 demonstrantų susirinko Prahoje, protestuodami prieš sparčiai didėjančias sąskaitas už energiją ir reikalaudami nutraukti sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų elementai susivienijo mitinge „Pirmiausia Čekijos Respublika“, ragindami sudaryti naują susitarimą su Maskva dėl dujų tiekimo ir sustabdyti ginklų siuntimą į Ukrainą, kartu ragindami ministro pirmininko Petr Fiala centro dešiniąją vyriausybę atsistatydinti.
Atrodė, kad demonstracija Vaclavo aikštėje – istoriškai masinių nesutarimų vietoje Čekijos sostinėje Prahoje – užbaigė palyginti ramų vidaus politikos laikotarpį nuo tada, kai praėjusį gruodį pradėjo eiti pareigas P. Fiala.
Jo penkių partijų koalicija išgyveno parlamento balsavimą dėl pasitikėjimo, kurį išprovokavo opozicija, kaltinanti vyriausybę nesugebėjimu susidoroti su didėjančiomis vidaus sąskaitomis už kurą ir suvaldyti infliacijos lygį, kuris išaugo iki 18 proc.
Mitinge, kurį iš dalies organizavo kraštutinių dešiniųjų Laisvės ir tiesioginės demokratijos partija (SPD) ir buvusią Čekoslovakiją valdžiusi komunistų partija, buvo raginama laikytis karinio neutralumo ir išsakyti skundai dėl atvykstančių Ukrainos pabėgėlių. Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Čekijoje buvo leista gyventi apie 400 tūkst. ukrainiečių.
Šalia plakatų su šūkiais, tokiais kaip „Geriausia ukrainiečiams ir du šuoliai mums“, Zuzana Majerová Zahradníková iš griežtosios dešinės, prieš ES nusiteikusios „Trikolora“ partijos protestuotojams sakė: „P. Fiala vyriausybė gali būti ukrainiečiai, tai gali būti Briuselis, bet ji yra tikrai ne čekų.“
Kai kurie demonstrantai vilkėjo marškinėlius, šlovinančius Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, o kiti nešė plakatus, išreiškiančius priešiškumą ES ir NATO. Čekijos Respublika buvo viena iš tvirčiausių Vakarų aljanso Ukrainos rėmėjų.
Organizatoriai pažadėjo surengti tolesnius mitingus, o dar vienas planuojamas simbolinę rugsėjo 28-ąją, Čekijos valstybės dieną, nebent vyriausybė atsistatydins iki rugsėjo 25 d.
P. Fiala, Pilietinės demokratų partijos (ODS) lyderis ir buvęs politikos profesorius, demonstraciją atmetė kaip ekstremistinę ir kurstoma Rusijos propagandos.
Jis sakė: „Protestą Vaclavo aikštėje sušaukė jėgos, kurios yra prorusiškos, yra arti kraštutinių pozicijų ir prieštarauja Čekijos interesams. Akivaizdu, kad mūsų teritorijoje vyksta Rusijos propagandos ir dezinformacijos kampanijos ir kai kurie jų tiesiog klausosi.“
Tačiau ne opozicijos balsai perspėjo apie galimas pražūtingas gresiančios žiemos energijos krizės pasekmes, kurias P. Fiala turėjo aptarti su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Teisingumo ministras Pavelas Blažekas, ministro pirmininko partijos narys, perspėjo apie riaušes ir vyriausybės žlugimą, nesant skubaus sprendimo. „Jei energetikos krizė nebus išspręsta, kyla pavojus šios šalies politinei sistemai“, – sakė jis.
„Britské Listy“ svetainėje rašantis čekų komentatorius Borisas Cvekas atkreipė dėmesį į dalyvaujančių žmonių skaičių. „Kai ryte perskaičiau, kad ten yra 5000, numojau ranka manydamas, jog daugiau nebus. Po pietų buvo 70 tūkst. Tai mane sukrėtė“, – sakė jis.
„Darbotvarkė įtartinai primena Donaldo Trumpo darbotvarkę. Kai matome, kaip šis žmogus gali kelti grėsmę pačiai senos ir patyrusios demokratijos, tokios kaip amerikietiška, esmei, tai tikrai neturėtų palikti mūsų ramybėje.“