Visiškai slapta: ką daro Vakarai su Rusija  ()

Vakarų šalys tiesiogiai ar netiesiogiai tęsia prekybinius santykius su Rusija. Tokiu būdu jie padeda paversti pinigus į ginklus, kuriuos Rusijos Federacija naudoja kruvinajame kare prieš Ukrainą. Pragmatiniu požiūriu, tai gudru. Tačiau tokius veiksmus sustabdyti nelengva, nepaisant didelių sankcijų, teigia ekspertai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Antirusiškos sankcijos jas įvedusioms šalims smogė stipriau nei Rusijos Federacijai“. Panašius žodžius ne kartą skelbė Kremliaus atstovai, kurie tikino, kad parversti Rusijos ant ekonominių kelių esą neįmanoma, nepaisant išaugusių Ukrainos Vakarų sąjungininkų pastangų.

Iš dalies Rusijos politikų teiginiai yra teisingi. Per 18 karo mėnesių Europos ir Amerikos firmos toliau prekiauja su Rusija įvairiose srityse, kartais apeidamos sankcijas ir padėdami šaliai agresorei kare prieš Ukrainą.

Kas ir ką prekiauja su Rusijos Federacija

Rugpjūčio mėnesį Vokietijos leidinys „Bild“ pranešė, kad rusiškos trąšos 2023 metais užtvindė Vokietijos rinką, nes jų gamybos sąnaudos Berlynui atsisakius rusiškų dujų išaugo 150 % . Žurnalistai patikslino, kad šios rūšies prekės nėra įtrauktos į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą. Būtent todėl importas į šalį be kliūčių išaugo penkis kartus.

Trąšų pirkimas nėra pati „kriminaliausia“ kryptis, kuria Europos šalys prekiauja su Rusijos Federacija.  Pavyzdžiui, „The Insider“ žurnalistai 2023 metų gegužę sužinojo, kad vokiečių kompanijos aprūpina Rusijos karius batais. Vokiečiai Rusijos Federacijos gynybos ministerijai skirtų batų tiekėjui tiekia odą ir klijus, o padus – kolegos iš Italijos.

Apskritai italai neslepia, kad yra pasirengę grįžti į Rusijos rinką, ypač gynybos ir energetikos srityse, kai tik tai bus įmanoma. Pasak Italijos verslininkų asociacijos Rusijos Federacijoje prezidento Vittorio Torrembini, „jei laikysitės principo, kad privalote palikti šalies, kurios politinė sistema mums nepatinka, rinką, galite uždaryti verslą pusėje pasaulio“. Jis taip pat pridūrė, kad nepaisant „sudėtingų sąlygų“, didžiausi šalies gamintojai – „Barilla“ ir „Ferrero“ – ir toliau dirba Rusijoje. Naftos ir dujų pramonėje bendradarbiavusios ir milijardų eurų vertės kontraktus turėjusios „Maire Tecnimont“ ir „Saipem“ taip pat svajoja grįžti į Rusijos rinką.

Estijos įmonėms taip pat sunku atsisveikinti su Rusijos rinka. Neseniai vyriausybėje kilo garsus skandalas. 2023 m. rugpjūtį paaiškėjo, kad šalies ministrės pirmininkės Kallas vyro įmonė bendradarbiavo su Rusijos metalinių aerozolinių pakuočių gamybos gamykla.

Estija į Rusiją eksportuoja tekstilės gaminius, maisto produktus, o tuo pačiu, kaip išsiaiškino „The Insider“ žurnalistai, šviesolaidinius kabelius, pramoninius klijus karinės optikos gamybai.

 

Jų kolegos prancūzai, anot žurnalistų, taip pat netiesiogiai padeda Rusijai kare, tiekdami jungiklius, naudojamus Rusijos raketų borto valdymo sistemų mikroschemose, taip pat techninius produktus, skirtus sviedinių detonatoriams gaminti.

O latviai į Rusijos Federaciją tikriausiai eksportuoja milijonų eurų vertės mikroschemas, taip pat dalis karinei produkcijai, ypač karinių laivų varikliams, gaminti.

Savo ruožtu Austrija perka rusiškas dujas beveik tokiais pat kiekiais, kaip ir iki plataus masto invazijos į Rusijos Federaciją Ukrainoje, ir , kaip atvirai sako šalies politikai, neketina lėtėti. O JAV perka uraną iš Rusijos. 2023 metų pirmąjį pusmetį amerikiečiai iš Rusijos nupirko 416 tonų urano. Tai 2,2 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Paskutinį kartą tokį pat urano kiekį JAV importavo 2005 metais (418 tonų).

Bausmė už sankcijų vengimą

Viena iš esminių problemų – galimybė ne tik pirkti ir parduoti sankcijomis nedraudžiamas prekes, tokias kaip maistas ar trąšos, bet ir užmegzti prekybinius santykius su Rusijos Federacija gynybos srityje per trečiąsias šalis. Tiesą sakant, siekiant apeiti sankcijas.

 

Neseniai JAV Valstybės departamento sankcijų koordinatorius Jimas O'Brienas paskelbė atnaujinantis pagrindinių mikroschemų ir ikisankcionuotų elektronikos prekių importą į Rusiją. Tai tapo įmanoma Europos įmonėms parduodant lustus, procesorius ir integrinius grandynus trečiosioms šalims, kurios perparduoda juos Rusijai. Penkios šalys, padedančios Rusijai apeiti sankcijas, yra Turkija, Kazachstanas, Sakartvelas, Armėnija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

Kai kurios ES šalys ne tik parduoda elektroniką, bet ir toliau perka naftą iš Rusijos, siekdamos apeiti sankcijas. Taigi, pavyzdžiui, Vokietija tikriausiai importuoja kurą per Indiją naftos produktų pavidalu, kaip rašoma Vokietijos leidinyje „Spiegel“.

Ekspertai mano, kad daugelis Vakarų šalių, kaip ir anksčiau, nėra pasiruošusios atsisakyti rusiškų prekių, nes tai gali padaryti milžinišką žalą jų ekonomikai.

„Pagrindinės sankcijos veikia, ir tai yra patogus atvejis, parodantis, kad jie reaguoja į agresiją. Įvedus naftos embargą, pavyzdžiui, Rusijos Federacijos eksporto galimybės ir pajamų lygis krito. Kartu yra tarptautinės teisės sistema – jeigu šaliai apsimoka prekiauti su Rusija strategiškai svarbiomis prekėmis, tai šalis ir toliau tai darys nepaisydama politinių interesų. Tokia XXI amžiaus realybė. Be to, valdžia neprieštaraus verslui, kuris yra pelningas pirkti ar parduoti prekes, nes tai daro įtaką biudžetui, mokesčių grąžinimui. Tai abipusiai naudinga“, – „Focus“ pasakoja politikos ekspertas Olehas Posternakas.

 

Kalbant apie prekių, kurias Rusija naudoja gynybos sektoriuje, pardavimą per trečiąsias šalis, ekspertai teigia, kad būtina stiprinti atsakomybę ir taikyti sankcijas verslui.

„Rusija iš tiesų yra sukūrusi lustų pirkimo per trečiąsias šalis perpardavėjų schemas, tačiau tuo pat metu yra priversta mokėti daugiau pinigų. Būtina paleisti mechanizmus, kaip nubausti šalis, kurių įmonės užsiima Rusijos sankcionuotų prekių perpardavimu. Turėtų būti įvestos sankcijos už pilkąsias schemas. Kol tai neįvyks, Rusijos Federacijai bus tiekiami lustai ir jie bus naudojami ginklų gamybai“, – interviu „Focus“ priduria politikos analitikas Petro Olesčukas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(15)
(18)
(-3)

Komentarai ()