Slaptasis Šiaurės Korėjos verslas juodojoje rinkoje, apie kurį gėda viešai pasakoti ir pačiai vadovybei (Video)  ()

Komunistinėje Šiaurės Korėjoje karaliauja skurdas, badas ir nežmoniškos represijos, tačiau šalies valdžia sukrapšto pinigų naujų raketų kūrimui bei branduolinės programos vystymui. Tikriausiai, ne kartą kilo klausimas, iš kur Šiaurės Korėjos valdžia gauna pinigų?

Po Sovietų Sąjungos griūties Šiaurės Korėja prarado didžiausią savo finansuotoją, o tai kartu su užsienio šalių sankcijomis turėjo katastrofiškų pasekmių – XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje šalyje mirė maždaug milijonas žmonių.

Gamyklos nebeveikė, o žvejai badavo, kadangi neturėjo kuro savo žvejybiniams laivams užvesti. Ieškodamas būdų išgyventi, Kimų rėžimas įsakė ūkiams auginti aguonas ir iš jų išgauti opiumą. 

Iš vieno ūkio derliaus nuėmimo metu buvo reikalaujama bent 60 kilogramų gryno opiumo. Žinoma, ūkininkai manė, kad jiems reikia auginti grūdus, o ne aguonas, tačiau pardavus opiumą buvo galima nusipirkti žymiai didesnį grūdų kiekį. 

Šio tūkstantmečio pradžioje šalyje pasibaigus pražūtingam badui, Šiaurės Korėjos gamyklos ėmė gaminti modernias narkotikų rūšis – metamfetaminą. Gamyklas saugojo geriausi šalies saugumo tarnybų agentai. Buvo netgi pakviesti ekspertai, kurie patarinėjo metamfetamino gamybos proceso metu.

Šiaurės Korėjos metamfetaminas ir heroinas buvo itin vertinamas juodojoje rinkoje, o Triados bei Jakudzos gaujų nariai platino šiuos narkotikus Kinijoje, Japonijoje ir JAV. Gaujos pasiimdavo narkotikų paketus, kurie būdavo išmetami į jūrą. Narkotikai taip pat buvo gabenami traukiniais bei kitais būdais į Kiniją.

Narkotikus taip pat platino Šiaurės Korėjos diplomatai įvairiose šalyse. Ne vienas diplomatas buvo pagautas neteisėtai į vieną ar kitą šalį įvežantis narkotikus, taip pat padirbtas JAV dolerių kupiūras, cigaretes ar netgi raganosių ragus. Tokiu būdu Šiaurės Korėjos diplomatinės institucijos mėgindavo išsilaikyti finansiškai, o gautus pinigus siųsdavo į Pchenjaną.

Kaip Šiaurės Korėja užsidirba pinigų?

Teigiama, kad nuo 2005 metų Šiaurės Korėja sumažino metamfetamino gamybą. Šalies valdžia netgi sudegino visas laboratorijas, kad parodytų užsienio šalims, jog nebeprekiauja narkotikais.

Vis dėlto, sudeginus laboratorijas, be darbo liko daug talentingų metamfetamino virėjų, kurie ir toliau tęsė narkotikų gamybą savarankiškai, o dalį jų pelno pasiima Šiaurės Korėjos politikos elitas. Nors oficialiai režimas teigia, kad „aukštos moralės“ korėjiečiai neva neturi jokios intencijos eksportuoti narkotikų, visiems žinoma, kad Šiaurės Korėjoje niekas nevyksta be valdžios žinios. 

Dėl šios priežasties narkotikų vartojimas šalies viduje pakilo į neregėtas aukštumas. Pchenjano elitui restoranuose po valgio „desertui“ siūloma narkotikų, vidurinioji klasė narkotikus naudoja nuo nugaros skausmo, o vargšai juos vartoja, kad nejaustų alkio.

Narkotikai Šiaurės Korėjoje yra toks įprastas dalykas, kaip ir cigaretės.  Nors režimas neigia eksportuojantis narkotikus, dideli jų kiekiai ir toliau palieka šalį. 2011 metais kinų pareigūnai pranešė, kad konfiskavo narkotikų iš Šiaurės Korėjos, kurių vertė siekė net 60 milijonų dolerių.

Šiaurės Korėja užsiima narkotikų gamyba ir prekyba iš ekonominio būtinumo, kad užsitikrintų finansinį stabilumą. Šalutinis to poveikis – šalies žmonių priklausomybė nuo narkotikų. Skaičiuojama, kad šiandien šalyje priklausomybe nuo narkotikų serga apie 10 000 žmonių.

Šaltinis: Vice.com.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(26)
(12)
(14)

Komentarai ()