JAV fizikai sukūrė kompiuterinį modelį, galintį paaiškinti, kaip prieš žydus iš Egipto vedusį Mozę prasiskyrė Raudonosios jūros vandenys.

JAV Nacionalinio atmosferos tyrimų centro (NCAR) ir Kolorado valstijos universiteto mokslininkai pranešė galintys paaiškinti Biblijoje ir Korane aprašytą fenomeną, kai prieš žydų tautą iš Egipto vedusį Mozę prasiskyrė jūra ir leido jiems saugiai pasislėpti nuo persekiojančios faraono kariuomenės.

Tiesa, niekas neįrodė, jog Biblijoje aprašyti įvykiai tikrai yra nutikę, tačiau dažniausiai istoriniuose mituose yra dalis tiesos - įvykiai taip sukrečia juos mačiusius žmones, jog pasakojimai, nors ir iškraipyti, plinta iš lūpų į lūpas. Štai todėl mokslininkus labai domina tikrosios tokius mitus nulėmusios istorijos - gamtoje kartais nutinka stebėtinų reiškinių. Galbūt dalis jų pasislėpė ir biblijiniuose mituose? Štai ištrauka iš Išėjimo knygos Biblijoje, kurioje pasakojama apie šį stebuklingą reiškinį.

„Viešpats tarė Mozei: „Ko šauki? Sakyk izraelitams, kad eitų pirmyn. O tu pakelk lazdą, ištiesk ranką link jūros ir perskirk ją. Izraelitai sausuma pereis per jūrą. (...)

Tada Dievo angelas, kuris ėjo Izraelio pulkų priekyje, pasitraukė už jų. Debesies stulpas iš jų priekio atsistojo užpakalyje jų. Jis buvo tarp egiptiečių stovyklos ir Izraelio stovyklos; tamsus debesis dengė egiptiečius, o izraelitams buvo šviesu. Taip jie per naktį nepriartėjo vieni prie kitų.

Mozė ištiesė ranką link jūros. Viešpats smarkiu rytų vėju, kuris pūtė per naktį, išdžiovino jūrą, ir vandenys persiskyrė. Izraelitai ėjo sausu jūros dugnu; vanduo jiems buvo siena iš dešinės ir kairės. Egiptiečiai, juos vydamiesi, sekė jūros dugnu su kovos vežimais ir raiteliais. Rytui auštant, Viešpats iš ugnies ir debesies stulpo pažvelgė į egiptiečių kariuomenę ir sukėlė sąmyšį jų tarpe. (...)

Tada Viešpats tarė Mozei: „Ištiesk ranką link jūros, kad vanduo užlietų egiptiečius, jų vežimus ir raitelius!" Mozė ištiesė ranką, ir, rytui brėkštant, jūra sugrįžo į pirmykštę vietą; bėgančius egiptiečius užliejo vanduo. Taip Viešpats sunaikino egiptiečius jūroje. Vanduo sugrįžo ir užliejo visą faraono kariuomenę, karo vežimus ir raitelius. Nė vienas jų neišliko. O izraelitai perėjo sausu jūros dugnu, vanduo jiems buvo siena dešinėje ir kairėje.“

JAV mokslininkų atliktas kompiuterinis modeliavimas atskleidė, kad tam tikromis sąlygomis toks reiškinys iš tiesų galėjo įvykti, teigiama Kolorado valstijos universiteto Boulderyje pranešime.

Tiesa, tyrimo autoriai pabrėžia, kad Biblijoje aprašomas fenomenas prieš maždaug 3000 metų galėjo įvykti ne Raudonosios jūros pakrantėje, o galbūt Nilo deltos rajone, kur upė išsišakoja į daugelį vagų.

Kompiuterinis modeliavimas atskleidė, kad dėl labai stipraus vėjo, kurio greitis siektų apie 28 m/s, be perstojo 12 valandų pučiančio tam tikra kryptimi, vandenyje iš tikrųjų gali susidaryti siauras koridorius su iki 1,8 m aukščio vandens sienomis iš abiejų pusių. Atlikti skaičiavimai patvirtino, kad toks kelias galėjo būti nuo 3,2 iki 4 kilometrų ilgio, iki 4,8 km pločio ir galėjo išlikti iki 4 valandų.

Tai jau nebe pirmas mokslininkų bandymas paaiškinti Biblijoje aprašytą stebuklingą žydų išsigelbėjimą nuo faraono kariuomenės. Pavyzdžiui, Rusijos Mokslų akademijos Okeanologijos instituto Sankt Peterburge specialistai buvo iškėlę hipotezę, kad uraganui prilygstantis labai stiprus vėjas ties dabartiniu Sueco kanalu galėjo atidengti Raudonojoje jūroje esantį rifą, kuriuo saugiai perėjo Mozės vedama žydų tauta.

Tačiau JAV mokslininkai suabejojo, ar, pučiant uraganiniam vėjui, toks žygis jūros rifu būtų pavykęs. Todėl jie nusprendė perkelti tikėtiną perėjimo per Raudonosios jūros dugną vietą maždaug 120 kilometrų, teigiama pranešime.

Šiame vaizdo siužete pristatoma kompiuterinio modeliavimo rezultatų vizualizacija.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: TV3

Komentarai (40)