Olandai žada apsigyventi Marse 2023 metais (Video)

Apsimokėjimo nebūtų jokio. Tuos pinigus galima panaudoti čia, žemėje, kuriant naujas technologijas pigiau, patogiau ir efektyviau. Ir tas technologijas ramiai sukūrus, galima būtų gerokai pigiau ir paprasčiau nusiboginti į tą Marsą savaitgalio iškylai. Psichologinio proveržio jokio. Jei keli žmonės ir džiūgautų, tai dar nereiškia, kad milijonai neverktų.

Hey, o kodėl negalima nusivežti 3d printerio bei pritaikyti vietines žaliavias kažkaip ? Kažkokių duomenų apie Marso uolienų struktūras gi turime.

tada, vadinasi, tu nesupranti kad investuojama ne tik į kelionę, bet ir į visos žmonijos moralės pakėlimą, toliau nediskutuoju

Moralę... Kieno ? Tų sėdinčių darbo biržoje ? O gal prasigėrusių ? Nu gerai, pažiūrim plačiau ? Kokių 3 milijardų žmonių, kurie ne tik, kad nelabai turi stogą virš galvos, ko pavalgyt, bet ir švaraus vandens. Manai jie bent sužinos, kad kažkas gyvena Marse arba supras, kur tas Marsas ? O gal dar is likusiu 4 miliajrdu dar 3, kuriems giliai dzin, kol pilvai prigrusti ? Nu is to milijardo, gal kokiems 500 milijonu pakelsi motyvacija ir ka tada jie ? Dirbs keliom valandom ilgiau savo darbe ? Beje dar papasakok is kokiu pinigu visa tai darytu ? JAV deficitas metinis netoli 10%. Vokietija užsiėmus auklėjimu kiaulių (PIIGS). Nu lieka nebent Kinija, su milžinišku skaičiumi žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių bei būsimom itin didelėm problemom išmaitinti būsimus pensininkus.

Skrydis į Marsą, palyginti su karo pramonės lėšomis ir šeip didžiujų korporacijų pasisavinamais pinigais yra labai pigus. Aplamai, skrydis į Marsą palyginus su JAV biudžetu yra pigus(lai ima iš rezervo). Galios rodymas kelia bent jau tos tautos moralę. Kelios papildomos valandos darbe? Visu JAV mastu tai tūrėtų didelę reikšmę ekonomikai. immortallt- aš skaičiau tavo komentarą, ir paprieštarausiu- mokslu domisi ne bedarbiai ir bomžai ar šeip sau bičiukai. Toliau tikrai nediskutuoju. Sakyčiau skrydis į Marsą kainuotų tiek kiek viso pasaulio ekonomika, tai su jumis sutikčiau. Nors, dabar, iki 2023m. pasiūsti žmogų į Marsą nebeįmanoma, nes bent žmonių atrinkimas ir pasiruošimas šiai "paukštelio išskridimo iš lizdo" misijai truktų ilgiau. epic

Na taip, kritinių komponentų kaip generatorius tai kiekvienam kompleksui atsarginį turėt reikia. Aš čia kalbu apie tai, į kokio smulkumo komponentus labiausiai apsimoka išrinkti visą bazės kompleksą prieš nuleidžiant. Išvada: kuo daugiau atskirų fragmentų, tuo mažesni šansai. Kadangi šiaip ar taip komplekse turės būti bent du sveiki generatoriai (maža ką...), galbūt reiktų vežtis tris?

Na įdomios mintys pas tamstą... Marso Roverių baterijos užėmė apie 1.3 m2 plotą ir generavo (vidurdienį) apie 140 W. Taigi saulės baterijų galią Marso paviršiuje grubiai vertiname 100 W/m2. Tada 10 m2 generuoja tik vieną kilovatą. Toliau, kiekvieną roboto judesį reiktų valdyti iš Žemės (kas nerealu) arba kiekvieną kartą siuntinėti užprogramuotas judesių sekas... Toliau, Dabar duočiau tamstai pjūklą į rankas, išlaipinčiau atsitiktinėje vietoje Lietuvos lauke ir liepčiau pastatyti akmeninį namą. Susidorotum?

Stop stop stop. Abu jūs nukeliavote į pievas. Magnetinis laukas turi tik nedidelę įtaką atmosferos praradimui. Molekulė iš atmosferos pabėga, kai įgauna didesnį greitį nei pirmas kosminis greitis. Taigi atmosferos praradimą nulemia atmosferos temperatūra per atmosferos molekulių judėjimo greičių pasiskirstymą ir planetos masė. Marso atmosfera yra pernelyg reta, kad būtų tinkama žmonėms kvėpuoti, net jeigu būtų sudaryta iš 100% gryno deguonies. PAPILDYMAS konkrečiais skaičiais: Žemės atmosferos slėgis (jūros lygyje): 101 kPa Deguonies dalinis slėgis (jūros lygyje): 21 kPa = 21%*101kPa Marso atmosferos slėgis ("vidutinis"): 0.6 kPa Palyginimui Žemėje tokie slėgiai yra ~40 km aukštyje.

'e ir priimti sprendimus pagal pastato brėžinį..

Tai kur tos pievos? Pridedam mažesnę planetos masę dėl ko ji ir šiaip negali tokios tankios atmosferos išlaikyti ir ką gaunam? Nuolat "garuojančią" atmosferą. Ypač esant didesniam saulės aktyvumui.

Tu šiaip trolini, ar kaip čia suprasti? Nes jau visai logikos pas tave nebeliko.

daugiau nei džiūgaujančių, aš - tarp jų. Dėl naudos mokslui - tai irgi beveik nulis. Nebent jie turės bent minimaliai motyvacijos atlikti nebūtinus išgyvenimui Marso tyrimus (kuo labai abejoju - kaip juos nubausi? internetą išjungsi?). Ir ką jie ten ištirtų, ko šiaip negalėtų galingesni zondai? Tas pačias technologijas galima vystyti ir dabar. Planuoti bazę Mėnulyje ir pan.. - technologijų reikėtų tokių pačių, tik viskas gerokai pigiau ir paprasčiau. Galbūt net būtų galima galvoti apie Marso bazės surinkimą (o gal ir komponentų gamybą) Mėnulyje (pvz., japonų arba rusų bazėje). Beje, čia labai daug prisvarstėm to, kas net neplanuojama. Pirmiausia, įranga bus siunčiama keliais etapais: zondai-robotai, paskui pripučiamos gyvenamosios skarbonkės, kita įranga, 8 nepilotuojamos nusileidimo kapsulės ir tik paskui 4 keleiviai, kurie bent pradžioje bus visiškai priklausomi nuo Žemės - kas pora metų atskris naujų "turistų" ir nauja atsargų porcija. Būstus jiems ir kitus statinius statys pirmieji iš plytų. Be to, jie turės plastiko gamyklėlę ir šiltnamius su augalais. Visas finansavimas - iš reklamos ir medijos (dauguma tokių projektų planuoja taip uždirbti), taigi - dėl žalos biudžetams galima nepergyventi. Kadangi pirmiausia gabenami robotai, visas projektas gerokai atpinga (kitame panašiame projekte marsomobiliai išsiskleidžia į gyvenamas bazes). Kadangi pastoviai siunčiami papildymai, tai pradžioje nereikia daug įrangos (tereikia išgyventi kokius 20 mėnesių). Kadangi papildymai siunčiami nepilotuojamais laivais, tai juos galima siųsti lėtai bei nereikia rūpintis ekipažu - žymiai pigiau. Energija užtikrinama saulės kolektoriais, bet kituose projektuose numatomi branduoliniai reaktoriai arba paprasčiausiai cheminiai. Pagal šitą planą, žmonės gali ilgainiui pasistatyti savo raketą ir grįžti. Kituose projektuose numatoma nuskraidinti reaktorių, chemijos gamyklėlę ir palaukti su žmonėmis, kol bus pagaminta pakankamai kuro pakilimui. Dar yra idėja Fobe įrengti "kosminį liftą". Vadinasi, atkrenta problema su motyvacija. Mars to stay projekte marsiečiai vadinami emigrantais, ir ten siūloma paprasčiausiai į Marsą gabenti pensinio amžiaus mokslininkus bei astronautus, kuriems grįžimas būtų ne tiek aktualus, kiek turininga pensija.