Europa ruošiasi karui su Rusija. Šio dešimtmečio pabaigoje prognozuojamas Kremliaus puolimas ()
Didėjant Rusijos kariniam biudžetui, Europa pradėjo ruoštis karui su ja jau savo teritorijoje šio dešimtmečio pabaigoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Focus“ išsiaiškino, kas slypi už šio pasiruošimo ir kokią vietą jame užima Ukraina.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paragino Europą ruoštis karui su Rusija. Tam ji turi apie 5-8 metus. Per šį laiką būtina kompensuoti tai, kas buvo prarasta ginkluotosiose pajėgose, kariniame-pramoniniame komplekse ir visuomenėje.
„Kartais susidaro įspūdis, kad dar ne visi suprato, kad turime padaryti daugiau, kad užtikrintume savo saugumą. Susidūrus su didele krize, mums reikia ginkluotųjų pajėgų, galinčių apginti šią šalį. Ir karo atveju taip pat“, - sakė Pistorius interviu „Welt am Sonntag“.
Ministras priminė, kad Rusija ginklų gamybą didina daugiau nei 60 proc., o Kremliaus grasinimai Baltijos šalims, Sakartvelui ir Moldovai dešimtmečio pabaigoje gali virsti tiesioginiais pavojais.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis jau yra sakęs, kad Rusija gali pulti Baltijos šalis ir tas šalis, kuriose dislokuoti Rusijos kariniai kontingentai. Pažymėtina, kad ši informacija nėra politinis pareiškimas, o pagrįsta sistemingomis žvalgybos ataskaitomis.
Pastaruoju metu Vakarų politikams pradėjo kelti nerimą galimo karo visame Europos žemyne klausimas. Čekijos prezidentas Petras Pavelas, kurį politikos apžvalgininkai vadina tikrovės pranašu, perspėjo, kad 2024-ieji bus „naujos situacijos“, su kuria Europa turės susidurti, metai.
„Vladimiras Putinas tikisi, kad jei Donaldui Trumpui pasiseks JAV prezidento rinkimuose, jis galės su juo derėtis, nepaisant to, ką apie tai galvoja Ukraina ar likusi Europa, ir kad bus pasiektas kažkoks kompromisas teoriškai sugrąžinantis Rusiją į pagrindinio žaidėjo statusą, o kiti turės kažkaip su tuo susitaikyti“, – mano Pavelas.
Beje, apie tiesioginio karo su Rusijos Federacija galimybę kalba ir Čekija. Čekijos kariuomenės generalinio štabo viršininko Karelio Rzekos teigimu, Rusijos armija Ukrainoje gerokai pasikeitė ir gerokai skiriasi nuo tos, kuri pradėjo invaziją 2022 m. Nors atviro karo su Europa galimybė dabar mažai tikėtina, tai nėra neįmanoma.
Kaip Europa reaguoja į Rusijos invaziją į Ukrainą
Reaguodama į Rusijos Federacijos karinės invazijos į Baltijos šalis grasinimus, Vokietija Lietuvoje dislokuos visą 4800 karių ir beveik 200 civilių darbuotojų brigadą. Atitinkamas susitarimas jau pasiektas tarp šalių vyriausybių. Žinoma, kad Vokietijos kariuomenė bus dislokuota tiesiai prie Lietuvos sienos su Rusijos Federacija. Kalbant apie laiką, žinoma, kad pati brigada bus suformuota iki 2025 metų.
Vokietija turi ambicijų tapti Europos regionine lydere ir savo ketinimų neslepia. Anksčiau Pistorius teigė, kad Vokietijos kariuomenė turi būti pasirengusi kovai, o pati šalis turėtų būti atgrasymo ramstis Europoje. Šalies valdžia jau yra sukūrusi specialų 100 milijardų eurų fondą moderniai ginkluotei įsigyti.
Viso masto Rusijos invazija Ukrainoje suaktyvino Europos vyriausybes sprendžiant savo kariuomenių perginklavimo ir išlaidų gynybai klausimą.
Priminsime, kad viena iš konflikto, kilusio tarp JAV ir NATO sąjungininkų, priežasčių buvo gynybos finansavimo klausimas. Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino Europą nenorint išleisti 2 % BVP, o Vašingtonas turėjo mokėti daugiau už pasaulinį saugumą.
Šiuo metu D. Trumpas yra pagrindinis Bideno konkurentas prezidento rinkimuose. Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos bei Baltijos šalių vyriausybės jau paskelbė apie planus didinti išlaidas gynybai ir perginklavimui. Dar prieš prasidedant plataus masto Rusijos invazijai, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Europą strategiškai persiginkluoti Kremliaus agresyvių veiksmų fone. Tačiau, kaip parodė laikas, šie kreipimaisi jokių esminių pokyčių nepradėjo.
Tęsinys kitame puslapyje:
Signalai Putinui iš Vokietijos
Pasak „Focus“ kalbintų ekspertų, Europa bando siųsti Putinui ir Rusijos vadovybei signalus, kad daugiau nebestebės jo armijos ir karinės gamybos augimo. Karinė žvalgyba sugebėjo politikams perteikti, kad tiesioginės karinės konfrontacijos su Rusijos armija grėsmė yra reali net ir trumpuoju laikotarpiu.
„Putinas neturi kitų galimybių. Pralaimėjimas mūšio lauke reikš jo fizinę mirtį – Rusijos elitas jį tiesiog sunaikins. Šiuo metu netgi rusai gali svarstyti galimybę smogti vienai iš Europos šalių. Manau, kad žvalgybos tarnybos įtikino savo vyriausybes, kiek toli Putinas gali eiti“, – „Focus“ sakė karo analitikas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Petro Černykas.
Anot jo, Kremlius su savo žaibišku karu apsiskaičiavo, Ukrainoje nepavyko nuversti vadovybės, todėl dabar. Putinas pasakė tiesiai – arba Rusija bus savarankiška ir suvereni, arba nebus iš vis.
2023 metų pradžioje Bundesveras (Vokietijos ginkluotosios pajėgos) atliko savo šarvuotų pajėgų inventorizaciją. Remiantis jos rezultatais, buvo pranešta, kad kariuomenė turi 320 kovai paruoštų įvairių patobulinimų tankų „Leopard 2“. Karo ekspertas Olegas Starikovas pastebi, kad šalis, kuri yra viena geriausių pasaulyje tankų gamintojų, per mėnesį pagamina kiek daugiau nei tris tankus.
„Niekas nenori paleisti savo karinio-pramoninio komplekso, NATO šalys vis labiau tikisi kolektyviniu saugumu ir yra įsitikinusios, kad Rusijos Federacija nekariaus prieš Aljansą. Tik dėl supratimo, Angelos Merkel laikais Bundesvere buvo tik nuo pusantro iki dviejų kovinių divizijų“, – aiškina jis „Focus“.
Karas Ukrainoje tęsiasi ilgą laiką
Starikovas atkreipia dėmesį į tai, kad Pistoriaus žodžiai apie karo pasirengimą rodo baimę dėl dešiniųjų ir radikalių dešiniųjų politinių judėjimų populiarumo augimo. Visų pirma partija „Alternatyva Vokietijai“, kuri priešinasi užsieniečių imigracijai ir Europos integracijai.
„Vokietija bijo visuomenės militarizavimo, nes prisimena savo istorinę patirtį. Tai savotiška gimdymo trauma po šalies denacifikacijos po Antrojo pasaulinio karo“, – sako jis.
Karo ekspertas Dmitrijus Snegiriovas pažymi, kad Pistoriaus pareiškimai turėtų būti vertinami kaip tik kaip signalai Putinui – Vokietijos vyriausybė neabejoja Ukrainos galimybėmis atremti jo puolimą. Todėl, jei jis yra pasirengęs kovoti ilgą laiką, tada Europoje jie taip pat yra tam pasirengę.
„Putinas tiesiai pasakė, kad karas tęsis tol, kol bus įgyvendinti visi vadinamosios „SVO“ tikslai, o kada tai bus, niekas nežino. Vokietija jau padidino pagalbą Ukrainai 2024 metams nuo 2 iki 14 mlrd. eurų. Tai yra tam tikras JAV politinio nestabilumo atvejo diversifikavimas“, – sako jis.
Jis pažymi, kad Vokietija siekia užimti regiono lyderio vietą, todėl teikia pagalbą Ukrainai ir Europai. Tuo pačiu metu Vokietijos karinė pramonė yra pasirengusi atkurti ir padidinti gamybą. Ekonomika, nepaisant Rusijos propagandos pareiškimo apie krizę, yra pasirengusi patenkinti šiuos poreikius. Pavyzdžiui, vokiečių gamintojas „Rheinmetall“ sviedinių gamybą padidins iki 400 000 vienetų. Jie bus gaminami Ispanijoje. Tai priklauso nuo jau esamų gamybos pajėgumų.
Pasak Petro Černyko, 5-8 metai, apie kuriuos kalba Pistorius, nėra tiek daug, kad per tiek laiko Putinas galėtų mirti. Šiuolaikinio medicinos lygio sąlygomis 72 metų Putiną galima laikyti palyginti ne senu. Jį labiau slegia atsakomybė už karo rezultatus, nes jo nesėkmė automatiškai reikš fizinę mirtį, jei ne visišką likvidavimą, tai infarktą.
