Trumpas kursas: Bendrasis reliatyvumas

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

_alvydas_ 2012-11-23 21:44
Dėkui, bandysiu po truputį išsinarplioti. Nelabai supratau jūsų minties "Jei w=0 koordinačių sistemoje aprašomas imtuvas ir w nebūtinai yra lygi 0" Kaip gali w nebūti lygu 0 w=0(eterio) atskaitos sistemoj? Apsistokim ties klasikiniu Dopleriu. SRT čia netiks o LET Doplerio aš net nenagrinėjęs. Bet yra vienas niuansas dėl kurio aš pradedu abejoti ar mano Dopleris susiveda į klasikinį. Dažnai klasikinėj literatūroj yra paišomi apskritimai šitam reikalui išsiaiškinti. Aš visada naudojau siaurą lazerio pluoštelį arba begalo toli esantį šaltinį, na žodžiu bangą plokščiu frontu. Dabar yra toks niuansas su bangos frontu (mano versijoj): Jei pažiūrėtume į tą storą raudoną punktyrinę liniją, ji rodo stebėtojo matomą tarkim lazerio šviesos pluoštelį. Tačiau bangos frontas čia nėra statmenas šitam pluošteliui. Bangos frontas statmenas plonai raudonai linijai pažymėtai C0. Todėl galbūt tai ir nesusiveda į klasikinį Doplerį. Bet šitoks bangos frontas matomam pluošteliui kai w nelygu 0 čia teiginys yra artimas postulatui. Nelabai įrodysiu, galiu tik paaiškinti. Fotonas tarsi plaukikas pasisuka prieš srovę norėdamas išlaikyti esamą kryptį. Čia arba dar viena fotono dualumo išraiška arba interpretacija, bet senai galvoj nusistovėjusi fotono savybė kai w nelygu 0.
Aidas 2012-11-23 21:49
Jei kalbate apie singuliarumą, tai jis neturėjo padėties erdvėje ir laike. Iki jo nebuvo erdvės ir laiko. Iš karto po BB erdvė susiformavo ir plėtėsi. Dabar nežinome realių tos erdvės ribų (išskyrus Visatos regimąją ribą). Manau, visatos centro neturime galimybės nustatyti. Iš mūsų stebėjimo pozicijų męs kaip tik ir randamės Visatos centre. Kas nori šaltinių mano teiginiui pagrįsti, tai pateikiu: http://www.pipedija.com/index.php/Pagrindinis_puslapis
rimasD 2012-11-23 23:00
Taip, kelias tūkstantąsias sekundės. Mano manymu, tai turėtų būti DIDELĖ tuščia vieta.
Aidas 2012-11-23 23:06
Negalime pasakyti, kas tai per vieta (tuščia ji ar ne), jei joje dar nėra erdvės ir laiko. Tai yra už mokslo ir žmogaus intuityvaus suvokimo ribų. Prašau neįsižeisti dėl nuorodos. Tai mano jumoristinis protestas prieš kai kurių moderatorių ir forumo dalyvių poziciją.
Julius_ 2012-11-24 00:32
)? Lazerio spindulys įprastai būna Gausinis. Jei tiksliai skaičiuojant, Gausiniam spinduliui reikia taikyti Gausinius optinius (ne įprastus tiesinius) skaičiavimus. http://en.wikipedia.org/wiki/Gaussian_beam Jei keičiasi pluošto bangos fazės frontas, tai galima pastebėti. Visai kitokia interferencija turėtu gautis (net nekalbu apie sklidimo fiziką).
_alvydas_ 2012-11-24 09:48
Čia galim teigti, kad banga plokščia ir oreantuota tiksliai viena kryptim. Jei w > 0 kad ji pralystų pro plyšį ji jau nuo pat pradžių turi būti "išmesta" tam tikru kampu, kad kompensuoti w, kitaip bus nunešta žemyn. Todėl vistik atrodo, kad klasikinė Doplerio išraiška yra nepilna kai w>0 Dėl galimybės tą suskersavimą aptikti interferencija: Taip aš irgi taip maniau ir paskyriau nemažai laiko kuriant visokias eksperimentines schemas, kad tai užfiksuoti (holografija, difrakcinės gardelės) bet kai viską suskaičiuoji gaunasi, kad negali aptikti. Tik reik visur nepamiršti, kad ir c nėra konstanta.
Julius_ 2012-11-24 12:41
Teisingas pastebėjimas, nes v ir w yra iš stebėtojo koor. sistemos stebimas imtuvas. Bet kokiu atveju tai nekeičia esmės, nes pagal Doplerio efektą gautas formules parašiau. Išvestos formulės nėra Doplerio efektą atspindinčios, jos paprasčiausiai kitokios, skiriasi. Tiek ultragarso atveju, tiek elektromagnetinių bangų frontas ir greitis yra lengvai matuojami dalykai. Abu atvejai puikiai tinka matavimams. Yra ultragarsiniai vandens, oro greičio matuokliai, kurie tiesiogiai tą daro. Klasikinė Doplerio formulė veikia ir matuoja tiek oro, tiek vandens srautą. Šiuo atveju frontas gali būti labai lengvai nustatomas. Tam nereikia lazerio. Tokiam efektui užtenka ir mikrobanginių matavimų. Galima atskirai matuoti tiek E, tiek H kiekviename taške, kiekvienu metu. Jei problema sinchronizavimas, galima pasukioti įrenginį, neužtenka greičio, galima pajudintį. Jei toks efektas egzistuotu, jis jau būtu aptiktas. Tokie efektai, kokie vyksta su ultragarsu, su EM bangoms nebūtinai tinka, jie kitokie ir tai nėra neišmatuojamumo klausimas, nes nereliatyvistinė mechanika puikiai taikoma ultragarse ir yra matuojama.
_alvydas_ 2012-11-24 15:08
Čia truputį papaišiau. Iš apačios paleidžiam spindulį lygiagretų w. Pasukus jis susiskersuos būtent dėl greičių skirtumo prieš w ir skersai w. Nesunku matyti paanalizavus kaip sklis abu spindulio šonai. Suvedam į stovinčią bangą ji išsitiesina. Jei spindulius leisti ta pačia kryptim irgi nieko gero, nes jie pakrypę į tą pačią pusę. Aš tada nesugalvojau kokios realios schemos. Gal ką kitką pasiūlytumėt ? Dar truputį nesupratau jūsų nuomonės dėl mano paveiksliuko su ultragarsu. Ar pritariat, kad su ultragarsu toks bangos fronto pasisukimas yra realus?
_alvydas_ 2012-11-24 16:13
Čia dar vienas paveiksliukas kodėl sunku aptikti tokį susiskersavimą. Viskas manau netgi priešingai, jei būtų w >0 bet nebūtų susiskersavimo tada būtų labai lengva aptikti. Jei nebūtų susiskersavimo, tada turėtume labai paprasta vienkryptį eksperimentą. Tereiktų tik čia nupaišytą schemą apsukti 180 laipsnių dėl sulyginimo.
Julius_ 2012-11-24 19:49
) tiek EM bangoms, tiek ultragarsui. Jos gali tiesiogiai matuoti fazes frontą be interferencinių reiškinių. http://en.wikipedia.org/wiki/Phased_array http://en.wikipedia.org/wiki/Active_Ele ... nned_Array http://en.wikipedia.org/wiki/Phased_array_ultrasonics Kiekviename taške galima braižyti išmatuotą sinusoidę laike, ne vien maksimumus/minimumus stovinčios bangos. Jei vis tik, tai yra stovinti banga, tai interferencinis maksimumas taip pat duos sinusinį signalą, kuris yra tiksliai apibrėžtas. Pasukus tokį įrenginį 90 laipsnių gaunamas priešingas rezultatas ir w tampa išmatuojamas dydis, jei naudojama nereliatyvistinė fizika. Tik tai dar nebuvo išmatuota su EM. Schema su ultragarsu nėra tiksli. Nubraižytas bangolaidis, kuriame signalas sklinda zigzagu, nes formuojasi stovinti banga tarp lygiagrečių plokštumų ir frontas visai kokią prasmę turi, bei fiziką.
_alvydas_ 2012-11-24 22:52
Imtuvas juda statmenai bangos judėjimo krypčiai žemyn arba aukštyn ir priima skirtingą dažnį prie to pačio greičio v. Mano Doplelio formulėj šita situacija yra tiesiog "įsiūta" per a4 kampą. O kaip naudotis klasikiniu Dopleriu kad apskaičiuoti šitą situaciją?
_alvydas_ 2012-11-28 15:08
Kodėl?
_alvydas_ 2012-11-30 19:40
Truputį dar variacijų ankščiau minėto naujoviško Doplerio tema. http://img849.imageshack.us/img849/8812 ... rether.png Tarkim turim dvi įelektrintas daleles judančias įvairiom kryptim. Klausimas kokia jėga jos sąveikauja ? Sakysit reikia skaičiuoti jų sukuriamus elektrinius ir magnetinius laukus. Čia norint gauti D1 D2 reikia pasinaudoti minėtą doplerio formulę imant, kad pirma dalelė yra imtuvas kai skaičiuojamas D1 ir kad antra dalelė yra imtuvas skaičiuojant D2 Na čia dar tokia eksperimentinė ideja, matysim kiek ji pasiteisins. Todėl kritika pageidautina :) Galima pradžiai nagrinėti tik kai w = 0, t.y. tik v1 ir v2
_alvydas_ 2012-12-03 18:53
Atrodo truputį nenusisekė praitam poste su bandymu paaškinti magnetinį lauką. Na ok, dublis 2. Pažiūrim dar kartą užpraeito posto paveiksliuką Tarkim elektinis laukas yra sukuriamas virtualiais fotonais. Tegu kairėj turim į viršų judantį elektrinio lauko šaltinį (paveiksliuke nepavaizduota). Iš jo tarsi šviesa ateina elektrinis laukas, tačiau dėl judėjimo jo linijos yra susiskersavusios (kaip ir šviesos). Dabar tegu kvadratukas turi krūvį, jei jis judės į viršų jis mažins jį pasiekiančių virtualių fotonų dažnį/energiją. Tai mažins elektrinio lauko šaltinio įtaką. Ir atvirkščiai judėdamas žemyn didins elektrinio lauko šaltinio įtaką. Tai gerai atitinka eksperimentą su dviem lygiagrečiais laidais, kai jais teka elektros srovė ir dėl magnetinio lauko (kaip dabar galovama) jie viens kitą traukia arba stumia. Bet jei šito požiūrio ir matematinė pusė gerai pasiteisintų (vėliau pabandysiu), tai reikštų, kad pats magnetizmo reiškinys savo egzistavimu patvirtina, kad c ne konstanta.