Kvantų šešėliai: Materijos paslaptis gilėja (Video)

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

AlvydasR 2013-01-19 15:04
Na jeigu jums KK2 lygio kritika yra patikima, daugiau neturiu ką be pridurti. Skaičiau ir fiziko konstruktyvesnę kritiką. Rado keletą netikslumų sąvokose, bet atlikus tekste elementarų pakeitimą vieno termino kitu, prisikabinti nebelieka prie ko. Tai gal būt rodo, kad tai ne jo teorija, bet, kaip sakiau, man nesvarbu kieno ji, o svarbu kas ji.
Aidas 2013-01-19 15:07
Tau rinktis, AlvydaiR.
_alvydas_ 2013-01-19 18:17
Tai gal kas turit idėjų kodėl fotonas atrodo dualus? Čia tokia mintis: įsivaizduokim labai padidintą fotono frontą. Gal jo plitimas pirmyn kažkiek primena žaibo išlydį. Ir sekantį mikro žingsnį jis "pramuša" erdvę vis kitam mažo ploto taške. Todėl jei jau pataiko kur tai smūgiuoja visa savo energija, kaip dalelė , o ne kaip banga. Ir tai nesudaro jokių problemų turėti abi sąvybes tuo pačiu metu.
AlvydasR 2013-01-19 18:55
Fotonas nėra dualus. Dualus efektas. Jei įdomu, galėsiu paaiškinti plačiu, bet esmė ta, kad taške praeinat elektromagnetiniai bangai kiekviename taške fotonas materializuojasi / dematerializuojasi.
_alvydas_ 2013-01-19 19:23
Ok, labai geras būdas pirma prifantazuoti keleta versijų be kritikos po to žiūrėti gal kas gavosi idomesnio.
AlvydasR 2013-01-19 19:59
_alvydas_ 2013-01-19 20:20
Tai gi aš nekritikuoju avansu. Bandyk išdėstyti. Tu neįsivaizduoji kokį spaudimą tenka atlaikyt kokiam proreliativistiniam forume. Seniau net per sveikatą kirsdavo, dabar patys greičiau susinervina Bet ir savo idėją aš laikau tik pafantazavimu kol kas, vėliau žiūrėsim. -------- Paskaičiau aš to Levašovo dabar kažkiek. O tu pats gali įsivaizduoti 2,993 matavimų erdvę. Man tai pasirodė mažiau intuityvu už kreivą erdvę. Nors gal ir tokiu būdu koks gabus matematikas sugebėtų prisiderint prie žinomų faktų, bet ką tai duotų lyginant su jau esamom kreivaerdvėm? Čia gi irgi savotiškas erdvės netolygumas tik kitaip išreikštas. Pas Levašova tik idėja, jos reali matematinė pusė būtų labai sudėtinga. Bet gi ervės netolygumą galima būtų išreikšt ir įprastoj 3D erdvėj. Paprasčiausiai įskaičiuojant įvairių mikropasaulio "gyventojų" tankį ir judėjimo pobūdį.
AlvydasR 2013-01-20 14:08
Iš karto sakau, kad tai ne mano idėjos. Netgi manau, kad tai ne vieno žmogaus darbas. Mano dalis aišku yra, bet tik išdėstyme, taip kaip aš supratau. Visos knygos čia išdėstyti nėra nei galimybių nei tikslo, todėl pateikiu tik keletą fundamentalių teorijos teiginių. Šioje teorijoje pagrindą sudaro vakuumas/eteris ir pirminės materijos. Kad mažiau nervinti “save gerbiančius” fizikus, naudosiu vakuumas. Taigi vakuumas turi savybę - tankį/tamprumą/matavimą. Apie pirmines materijas paminėta, kad jų yra begalės, bet mūsų visata sudaryta iš septynių. Jos turi savybes, todėl gali jungtis tik tam tikra seka. Mūsų atveju prie 1 gali jungtis 2, toliau gali prisijungti 3 ir taip iki 7-os. Pačios pirminės materijos savaime nesijungia. Tam sąlygas sudaro vakuumas. Kad būtų lengviau suprasti, kaip tai vyksta, išsivaizduok ištemtą guminį paviršių. Kai jis ramus, lygus, nieko nevyksta. Jos tarsi vėjo nešiojamas smėlis. Tačiau, jeigu paviršius nelygus, atsiranda duobutės, tai susidaro sąlygos joms kauptis ir jungtis. Jeigu į duobutę tilpę pirminės materijos atsveria vakuumo “įtempimą”, susiformuoja stabili sistema, arba išreikšta/hibridinė materija. Kadangi vakuumo gradientas yra energija, tai hibridinė materija yra tarsi užšaldyta energija. Man pvz. ankščiau buvo visai nesuprantama, kai materija gali būti energija. Užpildyta duobutė/atomas taip pat įtakoja vakuumą aplink save. Jeigu aplinkos įtampa neatitinka atomo palaikomos, jis pradeda judėti, kaip į vandenį įmestas daiktas. Jeigu jis sunkus, skęs iki tol, kol tankiai susilygins. Mes tai vadiname gravitacija. Jeigu atomų yra daug, jų poveikis sumuojasi ir susidaro radialinė stovinti banga arba gravitacinis laukas. Taip pvz. oras, dėl išcentrinės jėgos neišskrenda į kosmosą, tačiau ir nenukrenta ant žemės. Po didžiojo sprogimo susidarė 7 materialios sferos – didžiausia iš vienos pirminės materijos, sekanti mažesnė iš dviejų, sekanti iš trijų, ir taip iki mūsų, mažiausios, kuri sudaryta iš visų 7 pirminių materijų. Skirtingų sferų materija tarpusavyje viena kitą įtakoja tik per poveikį vakuumui/gravitaciją. Mums tos likę 6 sferos yra juodoji materija.
AlvydasR 2013-01-20 14:20
Matau tave labai klaidina tas jo nesveikas matavimas. Kaip Niutono mechanikos daugumoje atvejų užtenka, taip ir sena geometrija, manau, galėsim pilnai naudotis ir ateityje. Priimk tai kaip faktą. Vykstančių procesų supratimui tai didelės įtakos neturės. Nors tai taip pat keičia supratimą apie erdvės savybes bei sudaro galimybes išsivaizduoti, kad gali egzistuoti ir didesnio/mažesnio matavimo erdvės.
_alvydas_ 2013-01-20 14:44
Kokių stebėjimu pagrindu galima išskirt 7. Kodėl ne 6 ar 8?
AlvydasR 2013-01-20 15:27
Šito aš tau tikrai nepasakysiu. Bet vėlgi, bendram modeliui, kiek jų yra, įtakos neturi, nes tiesiogiai mes su jomis negalime nieko daryti. Tai tik informacija. Vertė šios teorijos yra tame, kad joje, be tokios info yra ir labai daug dalykų, kurie tiesiogiai gali būti patikrinti/panaudoti.
_alvydas_ 2013-01-20 16:32
Na tada sugalvok eksperimentą kur ta teorija numatytų kitokius rezultatus nei dabartinė?
AlvydasR 2013-01-20 17:39
Nereikia ir galvoti, kad ir šviesos dualumas. Save gerbentys fizikai galvas laužo jau kelintas dešimtmetis.
_alvydas_ 2013-01-20 17:59
Na ne, reikia kažkokios formulės kuri duotų kitokius rezultatus ir tai būt galima išmatuoti. Aš kaip ir nemačiau pas jį jokių formulių kurias būt galima tikrinti eksperimentu. Čia tas pats jei Niutonas būtų sustojęs ties ta vietą kai suprato jog obolys nukrito dėl Žemės traukos ir daugiau nieko nesukūręs. Jokių formulių. Kas jį dabar žinotų.
AlvydasR 2013-01-20 21:49
Tai teorija, modelis, principai. Kodėl galvoji, kad prietaisai staiga šiandien turėtų pradėti kitaip rodyti, negu rodė vakar? Modelio pagalba galima reiškinius paaiškinti, prognozuoti, numatyti.
_alvydas_ 2013-01-20 22:15
Tai kokį naują reiškinį jis numatė?
AlvydasR 2013-01-21 09:51
Nežinau ar tai reiškinys, bet toje knygoje jis pats mini keletą. Pvz. astrofizikai nustatė, kad visata turi viršų/apačią vėliau ir patvirtino jo teorijos teiginius. Dar galima prisiminti ir radioaktyviojo skilimo pusperiodžio pasikeitimą. Klasikinėje fizikoje tai neįmanoma. Kuo toliau skaitysi, tuo daugiau rasi paaiškinimų, kurie šiuolaikiniam mokslui yra mįslė. Ar tie paaiškinimai teisingi atskiras klausimas, bet atrodo, kad daugelį iš jų galima tikrinti eksperimentiškai.
Aidas 2013-01-21 10:11
Čia a.t.a. N.Levašovas taip rašė ar astrofizikai? Jei astrofizikai, tai būtų labai įdomu paskaityti. Gal ir turi Visata viršų ir apačią, bet kaip iš mūsų pozicijos tai nustatyti?
_alvydas_ 2013-01-21 10:25
be jokio paaiškinimo iš kur gavo juos.
AlvydasR 2013-01-21 10:30
Astrofizikai: https://leviafan.wordpress.com/category ... ed/page/9/