Plancko žemėlapis atskleidžia kosmoso gimimą, gyvenimą ir mirtį

Smagu, kai begalinių spėlionių laukas pasidaro aiškesnis. Kokybinis KMS stebėjimo šuolis. Kuo toliau, tuo keistiau, kaip pasakytų Alisa

Tiesą sakant, nusivyliau tokiu nedideliu susidomėjimu pateikiama informacija.

Na po tokiu rezultatu, tai kaip tik neaiskiau pasidare, maniau jog hubblo konstanta jau daugmaz nusistovejo ties 72, o cia 67... Tai daug keicia. Ypac supernovu duomenys atrodo netikslus. Vercia suabejoti ju statistiniu reiksmingumu. Is kitos puses, tai taip, tikslesni sitie duomenys ir spelioniu laukas mazeja. Jau kazkada rasiau apie: http://i48.tinypic.com/2wml5yx.png Tai daznai suvedama i distance modulus, na gal grafikas grazesnis atrodo. O kodel ne tiesiog sviesio atstumu? Tada atrodytu mazdaug taip: http://ssmaker.ru/1b884338.png Gana dideli nukrypimai sakyciau, nors teoriskai turi lygiuotis ant kreives. Pvz objektas kuris turetu buti ties 20 Glyr mums kazkodel atrodo jog yra uz 30 Glyr. Sistematines klaidos ar siaip kas, na bet kazkas su skaiciavimais ju tai tikrai negerai. Neisivaizduoju kas. Duomenys su paklaidomis netelpa i numatytas ribas. Sudetingas tas supernovu mokslas. CMBR atrodo paprastesnis ir tikslesnis. Jei neklystu CMBR 2,5 omegos, supernovos 1. Na o siaip, gal kas specialiaja reliatyvumo teorija ismano ir noretu panagrinet kaip pletimasis atrodytu is jos puses? Dar gal sugebetu isvest z-atstumo sarysi? Na o su transformacijomis tai isvis saunu butu. Maciau darbu kur SRT nuraso su 23 sigma tikslumu. Na bet SRT interpretacijos tai ten irgi idomios. punktyras, nevisada pavyksta itraukti skaitytojus i diskusija, na cia toks sakyciau labiau techninis dalykas, ne tai kad kazkas naujo, tai gal ne visiems ir idomu. Arba pavadinima reikejo parasyt: "Plancko žemėlapis sugriauna senas teorijas" ar kazkaip panasiai, butu daugiau fleimo.

Manau, tai pakankamai sudėtingas dalykas, kai astronomija(astrofizika) domiesi mažai, pvz mano atveju. Kiekvienas skirtingai pasikaustęs šiuose dalykuose ne visada ir gali papildyti tokius straipsnius arba paprieštarauti. Pažiūrėjus į perskaitymus: perskaitymų 2855. Na nėra taip jau blogai.. Žodžiu, netrukdau diskutuot.

CMBR yra kosmologinio principo įrodymas. Dabar žvelgiant į šį žemėlapį visata visiškai neatrodo homogeninė ir izotropinė. Ir aplamai, koks yra kriterijus izotropiškumui ir homogeniškumui nustatyti? Iš akies? Aš asmeniškai nematau to. Ar temperatūrų variacijos tarp raudonų ir mėlynų vietų yra labai mažos? Be to, siekiama aptikti gravitacines bangas nuo BB? Neturėtų jos būti per daug ištemptos dėl plėtimosi ir būti nebeaptinkamos? P.S. Aš nesu už bulvarą, bet matau, koks yra skaitomumas tokių straipsnių. Jei būtų vien tokie straipsniai - portalas žlugtų. Mažiau skųskites

CMBR temperatura yra 2,7255 +- 0,0006K (Planck 2013 duomenys). Skiriasi tik laipsnio desimtukstantosiomis. 0,0006K tai yra skirtumas tarp salciausio ir karsciausio tasko, taigi tai yra gana mazai. CMBR zemelapis yra specialiai isdidintas (kontrastas), nes priesingu atveju matytai vienoda spalva. Izotropiškumas ir homogeniškumas turi siek tiek problemu, ne itin sutampa teorija su stebejimais, apie tai minejo ir Laiqualasse anksčiau http://www.technologijos.lt/n/mokslas/a ... is?l=2&p=1 Del istempimo, tai aptikt del to ir gali kad kvantiniai efektai laikui begant buvo istempti. Tokio dalyko kaip zvaigzdziu sukeliamos gravitacines bangos tai neaptiks, kiek suprantu tik pacius kvantinius efektus (ju sukeltas bangas) gali. Aha, siek tiek pagooglinau, cia tikriausiai turima omeny: http://cosmology.berkeley.edu/~yuki/CMBpol/CMBpol.htm Na cia tokios... keistos gravitacines bangos, ne tokios kurias turim omeny kai judedami du kunai sukuria gravitacines bangas. Kaip jau MrT kilo itarimu pletimas kaip tik turetu sumazinti tokiu bangu kuriama efekta, pagal skales faktoriaus kitima, na ir nuo atstumo pokycio taip pat. Na ka dar pamineti, tolyguma nustato pagal masteli, tam tikru masteliu turi buti tam tikras tolygumas (mases, temperaturos ir t.t.). Kuo didesnis mastelis tuo mazesni pokyciai. Tolygumas pasireiskia statistiskai vertinant tam tikra plota. Palyginus su kitais plotais gaunamas skirtumas, t.y. tolygumas.

B

Zvaigzdziu/BH sukeliamu gravitaciniu bangu CMBR tai tikrai neaptiks. Na o infliacijos sukelta galbut, bet siaip abejociau, kadangi itin didelis atstumas. Jau vien problematiska aptikt artimesniu objektu sukuriamas bangas. Anksciau ar veliau aptiks. Man tai keista kaip iki siol neaptiko. Taigi galima paskaiciuot, kokio dydzio efektas turi buti sukuriamas ir detektorius arba aptinka arba ne, jei detektorius nesugeba uzfiksuoti tam tikro dydzio efekto tai kam jis isvis reikalingas. Is tavo nuorodos: LISA will detect waves generated by binary stars within our galaxy (the Milky Way); by binary, supermassive black holes in other galaxies; and by extreme mass ratio inspirals ("EMRIs"), in which a stellar-mass black hole is captured by a supermassive black hole. Na vadinasi laiko klausimas kada aptiks. Nes tikslumo lyg ir turetu pakakti.

Nelabai supratau ryšį tarp CMBR ir žvaigždžių kuriamų bangų pirmam sakinyje. Ir nesuprantu kodėl sakai jog neaptiks. Ne veltui yra ruošiami naujos kartos detektoriai. Neaptinka, nes yra labai daug šalutinio garso ir bangos aptikimas turi būti matomas visuose pasaulio detektoriuose tuo pačiu metu, kad būtų patvirtintas. Man rodos kitaip jį galima sumaišyti su išoriniais trukdžiais. Sunku aptikti, nes interferometre skirtingi laiko tarpai tarp spontaniškai išspinduliuoto fotono lazerio veikimo metu sukelia tam tikrą nepastovų 'garsą'. Fotonų slėgis į milžiniškus veidrodžius daro poveikį. Seisminiai, temperatūriniai trukdžiai. Reikalingas nežmoniškas tikslumas, kurio šiuolaikiniai detektoriai nepasiekė. TIkiuosi išvysti iki savo galo rezultatus ar egzistuoja tos bangos ar ne.

Niekas neplys, kaip gali plysti kazkokie vienas nuo kito beveik nepriklausomai lakstantys objektai. Na praras visatos dalys gravitacini rysi gal but viena su kita ir tiek, bus dvi visatos. Nors tai vie tiek bus viena visata. Anomalijose tai nieko keisto, kas mate kad sprogimai butu labai jau tolygus, o dar tokiu mastu, gal mokslinikam reikejo dinamito 100g. susprogdint ir paziuret kas gausis. Siaip abejoju ar pletesi leciau pirmai. pletimasis turetu butu tolygus, bet gali buti kad pasireiskia kitu vadinamuju visatu itaka.

Perskaitai pavadinimus ir po to darai isvadas, nors nesupranti, ka tomis hipotezemis norima pasakyti. Visu pirma paskaityk apie 'big rip'. Visu antra, panasumas tarp didziojo sprogimo ir dinamito sorogimo yra tik zodis 'sprogimas', daugiau nieko. Gali nesistenkt lyginti, nes nieko nesigaus. Dinamitui sprogstant juk nepasireiskia infliacija. Rekombinacijos bei Planko ribos nera matomos...

Na taip rasti sudetinga, bet kiek pastangu ideta i projektus: Jau nutraukti: ALLEGRO: rezonancinis Initial and Enhanced LIGO: interferometras TAMA 300: kosminiai spinduliai Veikia: AURIGA: rezonancinis CLIO: interferometras GEO 600: interferometras Virgo: interferometras MiniGrail: rezonancinis Mario Schenberg: rezonancinis EPTA: pulsarai NANOGrav: pulsarai PPTA: pulsarai Planck: CMBR Planuoja: AIGO, KAGRA, Advanced LIGO, ET, INDIGO, AGIS, TOBA, LISA, DECIGO, BBO. GEO 600 isvada idomi: On January 15, 2009, it was reported in New Scientist that some yet unidentified noise that was present in the GEO 600 detector measurements might be because the instrument is sensitive to extremely small quantum fluctuations of space-time affecting the positions of parts of the detector.[3] This claim was made by Craig Hogan, a scientist from Fermilab, on the basis of his own theory of how such fluctuations should occur motivated by the holographic principle. Man tai CMBR atradima primine.