Kas turėtų spręsti balsavimo amžių?  (23)

Ne­se­niai vy­kęs Ško­ti­jos ne­pri­klau­so­my­bės re­fe­ren­du­mas Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je pas­ka­ti­no au­gan­čią su­si­do­mė­ji­mo jau­nes­niu bal­sa­vi­mo am­žiu­mi ban­gą. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je bal­suo­ti ga­lė­jo 16 ir 17 me­tų žmo­nės. Ki­tos ša­lys įdė­miai ste­bė­jo šį po­li­ti­nį eks­pe­ri­men­tą ir da­bar iš nau­jo svars­to sa­vo bal­sa­vi­mo am­žiaus ri­bas – bet dis­ku­si­jas pa­pras­tai ska­ti­na po­li­ti­kai, ne įro­dy­mai.

Bendruomenėse seniai naudojamos paauglius ir suaugusiuosius atskiriančios teisinės ribos, nustatančios, kokio amžiaus sulaukę galime ar negalime pavyzdžiui, vairuoti automobilį, vartoti alkoholį ar balsuoti. Daugelyje šalių, tokia riba yra 18 metų, bet egzistuoja visokiausių išimčių.

Įvairiausios ir labiausiai logiškai nenuoseklios ribos, ko gero, yra JAV. Čia galima vairuoti nuo 16 metų, tačiau gerti alkoholį – nuo 21. Tarp šių dviejų ribų išsidėstę amžiai, kada galima žiūrėti filmus, skirtus suaugusiems, sudaryti teisiškai įpareigojančią sutartį, ar pirkti cigaretes. Be to, daugumoje JAV valstijų žiaurų nusikaltimą įvykdęs dvylikametis gali būti teisiamas kaip suaugęs, kadangi jie laikomi „pakankamai suaugusiais, kad žinotų“, tuo tarpu 25 metų sulaukusiam, jokių pažeidimų nepadariusiam žmogui gali nepavykti išsinuomoti automobilio, nesumokėjus „nebrandumo mokesčio“.

Paprastai šias ribas nustato politiniai ar visuomeniniai sentimentai, menkai atsižvelgiant į tai, ką žinome apie psichologinę jaunuolių brandą.

Neišvengiamai kyla klausimas: ar galima geriau nustatyti suaugimo amžių, kreipiant dėmesį į mokslą? Smegenų vystymosi tyrimų pažanga labai pagerino žinias kaip, kodėl ir kokiu būdu kinta protiniai gebėjimai, pereinant nuo paauglystės prie suaugimo. Pritaikykime tai aptariamam atvejui.

Per maždaug 40 metų – ne taip jau ilgai, vertinant plačiau – balsavimo amžius Škotijoje sumažėjo nuo 21 iki 16 metų, nors šešiolikmečiai galėjo balsuoti tik nepriklausomybės referendume. Ar žvelgiant iš neurologijos perspektyvos, kuris nors iš šių amžių yra išmintingesnis pasirinkimas, nei kitas, ar JK ir toliau turėtų riba laikyti 18 metų? O jei balsavimo amžius visoje JK būtų sumažintas iki 16 m., ar kiti apribojimai irgi turėtų būti atitinkamai sumažinti? Pavyzdžiui, aštuntajame XX a. dešimtmetyje, JAV leista vartoti alkoholį jaunesniems, kai balsavimo amžius sumažintas iki 18 m. (tačiau dauguma valstijų vėl grąžino 21 metų alkoholio vartojimo ribą, nerimaudamos dėl vairavimo išgėrus).

Kokiame amžiuje turėtų būti nubrėžta visiems atvejams tinkama griežta teisinė suaugimo riba, smegenų vystymosi tyrimai nenurodo, bet suteikia daug informacijos. Įvairius suaugimo tipus žmonės pasiekia maždaug nuo 15-os iki 22 metų. Paauglių situacijos vertinimas, kai galima daryti neskubius sprendimus – pasitariant su kitais, ką psichologai vadina „šaltu suvokimu“ – subręsta iki suaugusiojo lygio maždaug iki 16 metų. Tuo tarpu paauglių vertinimas emocingesnėse, riboto laiko, ar galimo visuomenės spaudimo situacijose – „karštas suvokimas“ – iki suaugusiųjų lygio tikrai nesubręsta anksčiau, nei 18 m. ir gal net iki 21 m. Šis skirtumas iš dalies susijęs su mūsų supratimu apie pokyčius smegenų priešakinėje žievėje, paprastai vykstančius per pirmuosius 20 gyvenimo metų.

Jei teisiško suaugimo amžiaus nustatymui būtų svarbus mokslinis aspektas, kaip, manau, ir turėtų būti, iš pradžių išmintinga būtų atskirti veiklų, kurioms reikia šalto supratimo reguliavimą nuo susijusių su karštu supratimu.

Šaltas supratimas susijęs su tokiais dalykais, kaip balsavimas, informuotas sutikimas su medicininėmis procedūromis ar dalyvavimas moksliniuose tyrimuose, ir kompetencija dalyvauti teisme. Čia paaugliai gali rinkti įrodymus, konsultuotis su patarėjais (pvz., tėvais, gydytojais ar advokatais), ir neskubėti, priimdami sprendimus. Laiko ir bendraamžių spaudimas tokiais atvejais nebūna svarbūs faktoriai.

Nematau priežasčių, kodėl nėščia šešiolikmetė, turėdama pakankamai laiko ir galimybę aptarti sprendimą su suaugusiaisiais, negalėtų atlikti aborto ar gauti kontraceptikų be savo tėvų žinios, arba kodėl nereikėtų 16-mečiams leisti balsuoti. Tiesą sakant, jie gali balsuoti Austrijoje, Argentinoje, Brazilijoje, Ekvadore ir Nikaragvoje.

Tačiau tikrai nerekomenduočiau keisti amžiaus ribos visose srityse. Vėlesnis amžiaus cenzas logiškas tokiuose dalykuose, kur naudojamas karštas supratimas, pavyzdžiui, vairavimas, gėrimas ir kriminalinė atsakomybė. Čia pasireiškia aplinkybės, kuriose paauglių sprendimai pasireiškia iš blogosios pusės. Jie dažnai pasiduoda nedelsiamo atlygio pagundai, užuot išmintingai apsvarstę ilgalaikius kaštus, susiduria su stipriomis emocijomis, ir yra veikiami bendraamžių.

Būtent tokiomis aplinkybėmis paauglių sprendimai yra impulsyvesni, rizikingesni ir trumparegiškesni, už suaugusiųjų. Turėdami tai galvoje, minimalų vairavimo amžių ir atsakomybę už kriminalines veikas pagal suaugusiųjų įstatymus turėtume nustatyti ties 18 m. ir toliau riboti alkoholio, tabako ir, kur leidžiama, marihuanos, patekimą nesuaugusiesiems.

Žinoma, mokslas negali būti vienintelis teisinių ribų nustatymo rodiklis, bet jis turėtų vaidinti savo vaidmenį tokiose diskusijose. Tačiau neturiu iliuzijų dėl mokslinių įrodymų naudojimo nuostatų rengime. Jei nėra politinės valios, jokie mokslai, kokie įtikinantys bebūtų, įstatymo nepakeis.

Politikai ir lobistai naudoja mokslą kaip girtuokliai lempos stulpą – atramai, ne pasišvietimui. Ši išmintis, ironiška, priklauso Andrew Lango, poeto, mokytojo ir Škotijos sūnaus plunksnai.


Laurence Steinberg
New Scientist № 2990

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(6)
(9)
(-3)

Komentarai (23)

Susijusios žymos: