Ne paslaptis, jog nemažai XXI amžiaus milijonierių ar mokslininkų vis dažniau „pasigiria“, jog mokykloje jie nė trupučio nesimokė, o iš universiteto juos paprasčiausiai išmetė. Ne išimtis ir 1847 metais gimęs jaunuolis, kurį mokykloje vadino neišmanėliu ir besmegeniu. Dėl skaudžių užgauliojimų berniuką namuose buvo priversta mokyti jo mama Nencė. Nepaisant sunkios vaikystės, Thomas Alva Edisonas sėkmingai tapo garsiu išradėju ir sukūrė pirmąją elektros lemputę.

Suprastėjusi klausa neatėmė galimybių

Paprastai sėkmės istorijos skamba itin gražiai: turtinga ir garsi šeima, linksmi studijų metai, pirmas darbas, kurio pavydi visi draugai ir šviesią ateitį žadanti karjera. Tačiau Thomas Edisonas negalėjo pasigirti tokia sėkmės istorija.

Kadangi mokykloje jam sekėsi nekaip, gana anksti Tomas pradėjo dirbti siuntinių išnešiotoju, o vėliau – geležinkelio telegrafo operatoriumi. Svaiginanti karjeros viršūnė toli gražu nebuvo tokia „svaiginanti“: dėl avarijos traukinyje sutriko Tomo klausa, o vėliau, įsidarbinęs „Associated Press“ kompanijoje, netyčia išliejo sieros rūgštį ant viršininko stalo ir galutinai prarado darbą. Manote, jog šios smulkmenos jam sutrukdė eiti pirmyn?

Menlo parko burtininkas

Jau 1869 metais, būdamas vos 22 metų, Thomas Edisonas užpatentavo pirmąjį telegrafo atsakiklį, o dar po kelių metų – fonografą. Pastarasis išradimas itin išgarsino iki tol dar niekam nežinomą jaunąjį mokslininką – vėliau jis pradėtas vadinti „Menlo parko burtininku“, nes būtent Menlo parke Thomas įkūrė pramoninę technologijų laboratoriją.

Žinoma jaunuolis nepamiršo ir asmeninio gyvenimo – 24-aisias gyvenimo metais vedė vos 16-metę Mariją Stillwell ir su ja susilaukė trijų vaikų.

Pirmai žmonai mirus, T. Edisonas vedė antrą kartą ir susilaukė dar trijų vaikų, tačiau ir šeši vaikai išradėjui netapo kliūtimi.

Vadinamam „neišmanėliui“ istorikai priskiria nemažai žmonijai pasitarnavusių išradimų: fonografą, diktofoną, kinestoskopą ir elektros kėdę. Tačiau nė vienas išradimas nepralenkė elektros lemputės, užpatentuotos 1879 metais.

Edvino Oldrino likimas

Inžinieriaus elektriko Williamo Josepho Hammerio vaidmuo kuriant elektros lemputę panašus į Edvino Oldrino – žmogaus, kuris į Mėnulį skrido kartu su Neilu Armstrongu. Daugelis žino pagrindinį herojų, tačiau pamiršta ir aplinkybes, nulėmusias pirmojo sėkmę.

Taigi, W. J. Hammeris buvo žmogus, kuris itin daug talkino Thomui jo laboratorijoje – jis prisidėjo konstruojant pirmąsias elektros lemputes.

Įdomu tai, jog nors Thomas Edisonas pagarsėjo kaip žmogus, išradęs šį šviesos šaltinį, realybė yra kiek kitokia – lemputės išradėjas yra Josephas Swanas, o T. Edisonas tiesiog išradimą patobulino ir užpatentavo. Bet žinote, XIX amžiuje į istorijos vingrybes ar intelektualinę nuosavybes teisę niekas per daug nesigilino, galiojo principas – „kas pirmesnis, tas gudresnis“.

1880-aisiais jau buvo pagaminta 50 000 lempučių, kurios patvaraus vakuumu bei anglinio bambuko siūlo pagalba degdavo iki kelių šimtų valandų.

Lemputės principas buvo paprastas – elektros srovė uždaroje kolboje taip įkaitindavo spiralę, jog ši pradėdavo švytėti. Spiralės buvo gaminamos iš metalo, nes Thomas pastebėjo, jog metalo lydymosi temperatūra yra labai aukšta, o spiralė ilgai atlaiko elektros srovę.

Žinoma to meto lemputės nepriminė tokių, kokias naudojame šiais laikais. Vargiai XIX amžiaus lemputę galėtume panaudoti mašinos žibintams, tačiau tuo metu tai prilygo beveik stebuklui.

Tų pačių metų prieš šventinį laikotarpį, gruodžio 17-tą dieną, buvo įsteigta pirmoji elektros apšvietimo kompanija „Edison electric Illuminating Company“, o po dviejų metų – Manhatane įjungiama pirmoji elektrinė „Pearl Street Station“.

Gyvūnų kankinimas elektros kėdėje vardan populiarumo

Būtų graži istorija su dar gražesne pabaiga – Thomas Edisonas sėkmingai užpatentavo lemputę, prisiėmė sau visą šlovę ir ilgai bei laimingai gyveno, tačiau „kas būtų, jeigu būtų“.

Išradėjo bendražygiai George'as Westinghouse'as ir Nikola Tesla visuomenėje pradėjo skelbti idėjas, jog išrastas lemputes reikia tobulinti – naudoti ne nuolatinę elektros paskirstymo sistemą, o kintamąją.

Tačiau T. Edisonas nebebuvo toks neišmanėlis, kuriuo jį vadindavo mokykloje – tam, jog ši idėja apie neva pigesnę ir patogesnę kintamąją sistemą nepasklistų, jis savo ruožtu pradėjo skleisti propagandinę kompaniją prieš savo konkurentus.

Nors Thomas Edisonas ir priešinosi bendražygių minčiai apie kintamąją elektros sistemą, sakydamas, jog ji pavojingesnė žmogui ir neaišku, kiek ilgai ji gali veikti, būtent šią sistemą jis panaudojo kurdamas elektros kėdę.

Taip, taip – garsusis elektros lemputės išradėjas kintamąją elektros srovę naudojo kankindamas gyvūnus ir tokiu būdu parodydamas žmonėms, jog naujoji sistema gali būti itin pavojinga.

Šis laikotarpis neretai vadinamas „Srovių karas“, kuris pasibaigė ne taip seniai – 2007 metais, kai buvo visiškai sustabdytos T. Edisono elektrinės.

Thomui Alva Edisonui priklauso bene 1003 įvairių išradimų, nors kai kurie, kaip ir ta pati elektros lemputė, buvo viso labo kito žmogaus išradimo patobulinimas ir laiku užpatentuotas daiktas.

Komentarai (7)